Niujorke veikianti organizacija, pasivadinusi Šėtono šventykla, siekia, kad šalia neseniai Oklahomos kapitolijuje pastatyto paminklo Dešimčiai Dievo įsakymų atsirastų ir Nelabojo statula. „Jie tvirtino, kad nori būti atviri įvairiems paminklams, – sako organizacijos atstovas Lucienas Greaves'as. – Ir mums atrodo, kad tai tobula proga patikrinti jų nuoširdumą.“
L.Greaves'as – ir teisės ekspertai – tvirtina, kad JAV konstitucija neleidžia išskirti ir remti vienos konkrečios religijos. Tad jei valstijos valdžios rūmuose yra paminklas vienai tikybai, privaloma leisti juos pasistatyti ir kitoms.
Šėtono šventykla yra ne tiek religinė grupė, reguliariai susirenkanti ir atliekanti religinius ritualus, o veikiau po visą šalį važinėjanti politinių provokatorių draugija, sako L.Greaves'as.
Šėtono šventykla yra ne tiek religinė grupė, reguliariai susirenkanti ir atliekanti religinius ritualus, o veikiau po visą šalį važinėjanti politinių provokatorių draugija, sako L.Greaves'as. Jos nariai mano, kad Šėtonas yra „literatūrinis konstruktas“, o ne reali būtybė su ragais ir kanopomis.
Oklahomos valstijos parlamentas 2009 metais nusprendė leisti pastatyti paminklą Dešimčiai Dievo įsakymų naudojant privačias lėšas, kurias skyrė valstijos Atstovų Rūmų narys, respublikonas Mike'as Rietzas, kuris yra chirurgas ir Pietų baptistų bažnyčios diakonas.
M.Rietzas CNN atsisakė pakomentuoti „satanistų“ iniciatyvą. Šiuo metu dėl to paties Dešimties Dievo įsakymų paminklo jis kovoja ir su kita organizacija, Amerikos pilietinių laisvių sąjunga.
Kitas Oklahomos parlamentaras Bobas Clevelandas sako, kad jis nepritaria idėjai pastatyti paminklą Šėtonui. „Aš manau, kad tik Oklahomos vertybes atspindintys paminklai turėtų būti statomi valstijos valdžios rūmų teritorijoje“, – sakė jis.
Tačiau jei krikščionys ir žydai gali pasistatyti paminklą Dešimčiai Dievo įsakymų, tuomet ir satanistams reikia leisti padaryti tą patį, teigia Amerikos pilietinių teisių sąjungos Oklahomos skyriaus teisės direktorius Brady Hendersonas.
„Mums atrodo, kad Šėtono šventykla turi labai stiprų argumentą – jei valstija leidžia vieną religinį paminklą, turi leisti ir kitus“, – sako B.Hendersonas.
