Iranas tvirtino, kad Omano tarpininkaujamos derybos bus sutelktos tik į jo branduolinę programą, o Jungtinės Valstijos taip pat nori aptarti Teherano paramą kovotojų grupėms regione ir jo balistinių raketų programą.
Šios derybos, kurias abi pusės galutinai patvirtino vėlų trečiadienį po tvyrojusio neaiškumo dėl vietos, laiko ir formato, yra pirmasis toks dviejų priešininkų susitikimas nuo birželio, kai Jungtinės Valstijos prisijungė prie Izraelio karo prieš Iraną, suduodamos smūgius branduoliniams objektams.
Prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pasiuntinys Artimuosiuose Rytuose Steve'as Witkoffas (Stivas Vitkofas) ir Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi (Abasas Aragčis) vadovauja savo delegacijoms derybose Persijos įlankos sultonate, kuris periodiškai tarpininkauja šalims.
Irano valstybinė žiniasklaida penktadienį pranešė, kad prasidėjo derybos. A. Araghchi teigė, jog Teheranas išlaiko „visišką pasirengimą ginti šalies suverenitetą ir nacionalinį saugumą nuo bet kokių pernelyg didelių JAV reikalavimų ar avantiūrizmo“.
„Iranas į diplomatiją žengia atviromis akimis ir tvirtai prisimindamas praėjusius metus. Mes elgiamės gera valia ir tvirtai giname savo teises“, – prieš derybas socialiniame tinkle „X“ rašė A. Araghchi.
„Įsipareigojimų reikia laikytis. Lygiateisiškumas, abipusė pagarba ir abipusis interesas nėra retorika – tai būtinybė ir tvaraus susitarimo ramsčiai“, – teigė jis.
Ketvirtadienį Iranas pareiškė, kad jam tenka „atsakomybė nepraleisti jokios progos pasinaudoti diplomatija“ taikai išsaugoti, ir pridūrė besitikintis, kad Vašingtonas diskusijose dalyvaus „atsakingai, realistiškai ir rimtai“.
JAV delegacija ketina siekti „nulinio branduolinio pajėgumo“ Iranui, sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt (Kerolain Livit), įspėjusi, kad D. Trumpas turi „daugybę variantų, ne tik diplomatiją“.
„Nenori, kad jiems smogtume“
Susitikimas surengtas praėjus kiek mažiau nei mėnesiui po to, kai Irane kilo didžiulė protestų prieš dvasinę vadovybę banga. Teisių gynimo grupių teigimu, ji buvo numalšinta precedento neturinčiu susidorojimu, per kurį žuvo tūkstančiai žmonių.
„Jie derasi“, – ketvirtadienį apie Iraną sakė D. Trumpas.
„Jie nenori, kad jiems smogtume, ten didelis mūsų laivynas“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje lėktuvnešio grupę, kurią ne kartą vadino „armada“.
Iš pradžių D. Trumpas grasino imtis karinių veiksmų prieš Teheraną dėl susidorojimo su protestuotojais ir net teigė demonstrantams, kad „pagalba jau pakeliui“.
Tačiau pastarosiomis dienomis jo retorikoje daugiausia dėmesio skiriama Irano branduolinės programos, kuria, Vakarų nuomone, siekiama pasigaminti bombą, stabdymui.
JAV viceprezidentas J. D. Vance'as (Dž. D. Vansas) trečiadienį transliuotame interviu radijui „SiriusXM“ sakė, kad D. Trumpas „pasiliks atviras galimybes“.
„Jis kalbėsis su visais, bandys pasiekti tai, ką gali, nekarinėmis priemonėmis, o jei pajus, kad kariuomenė yra vienintelė išeitis, galiausiai pasirinks tai“, – sakė J. D. Vance'as.
„Demonstruoja nelankstumą“
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas), kalbėdamas Kataro sostinėje Dohoje, paragino Irano vadovybę „iš tikrųjų pradėti derybas“ ir teigė, kad regione tvyro „didelė karinio eskalavimo baimė“.
Turkijos laikraščiai citavo Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą (Redžepą Tajipą Erdohaną): „Kol kas matau, kad šalys nori palikti vietos diplomatijai.“ Jis pridūrė, kad konfliktas – „ne išeitis“.
Kinija pareiškė, kad palaiko Iraną ginant jo teisėtus nacionalinius interesus ir suverenitetą bei priešinasi bet kokiam vienpusiškam spaudimui ar bauginimui tarptautinėje arenoje
Rengiantis deryboms tvyrojo įtampa dėl to, ar į susitikimą turėtų būti įtrauktos ir regiono šalys bei ar turėtų būti sprendžiami Teherano paramos įgaliotiniams ir balistinių raketų programų klausimai – tai du JAV rūpimi aspektai, kuriems Iranas priešinosi.
Remdamasis neįvardytais Irano pareigūnais, laikraštis „The New York Times“ pranešė, kad Jungtinės Valstijos sutiko, jog derybose nedalyvautų regiono veikėjai, ir nors susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama branduolinių pajėgumų klausimui, jame taip pat bus aptariamos raketos ir kovotojų grupuotės, „siekiant parengti susitarimo pagrindus“.
„Iranas ir toliau demonstruoja nelankstumą sprendžiant JAV reikalavimus, o tai mažina tikimybę, kad Iranui ir Jungtinėms Valstijoms pavyks pasiekti diplomatinį sprendimą“, – teigė JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW).
Tebetvyrant amerikiečių karinių veiksmų grėsmei, Jungtinės Valstijos į regioną pasiuntė karinę jūrų grupę, vadovaujamą lėktuvnešio „USS Abraham Lincoln“, o Iranas ne kartą žadėjo, kad užpuolimo atveju smogs atgal į JAV bazes.
Leidinys „The Wall Street Journal“ citavo šaltinį, teigiantį, kad JAV karinių pajėgų Artimuosiuose Rytuose vadovas prisijungs prie naujausių derybų.
„Esame pasirengę gintis, ir būtent JAV prezidentas turi rinktis kompromisą arba karą“, – ketvirtadienį valstybinė televizija citavo kariuomenės atstovą generolą Mohammadą Akraminią (Mohamadą Akraminiją), įspėjusį, kad Iranas turi „lengvą“ prieigą prie JAV regioninių bazių.
