Sekite 15min Google
Pasak šaltinių, pagrindinis Teherano tikslas – padaryti priešininkams tokią žalą, kuri visam laikui atgrasytų juos nuo naujų plataus masto smūgių Irano teritorijai, panašių į pernai vykusio 12 dienų karo ir dabartinio konflikto metu suduotus smūgius.
WSJ pašnekovų teigimu, Irano valdžia suteikė Islamo revoliucijos gvardijos korpusui didesnę reguliariosios kariuomenės kontrolę, o į svarbiausius postus ginkluotosiose pajėgose paskyrė „užgrūdintus veteranus“ – Irako ir Irano karo dalyvius bei šalininkus smogti arabų šalims, kurių teritorijoje dislokuotos JAV bazės.
Gali nukentėti Kuveitas ir Bahreinas
Kartu Iranas plečia kontržvalgybos operacijas ir spartina raketų bei bepiločių orlaivių gamybą. Tolesnė eskalacija, anot šaltinių, galėtų apimti diversijas prieš interneto kabelius Persijos įlankoje ir politinės padėties destabilizavimą šalyse, kuriose gyvena gausios šiitų bendruomenės, pavyzdžiui, Kuveite ir Bahreine. Be to, neatmetama ir galimos sausumos operacijos Kuveite galimybė.
Irane taip pat manoma, kad JAV pastangos pasiekti paliaubas tėra bandymas sumažinti spaudimą pasaulio ekonomikai, o derybos gali būti tik trumpa atokvėpio pauzė prieš dar intensyvesnius karinius veiksmus.
Vis dėlto, kaip pažymi WSJ, Teheranas baiminasi ir eskalacijos padarinių. Irano vyriausybės patarėjai mano, kad kitas priešpriešos etapas gali peržengti tradicinio karo ribas ir apimti bandymus kurstyti neramumus šalies viduje, panašius į tuos, kurie sausio pradžioje kilo dėl ekonominių problemų.
Birželio 18 dieną JAV ir Iranas pasirašė savitarpio supratimo memorandumą, kuriuo numatytas 60 dienų karo veiksmų nutraukimas ir derybų dėl karo pabaigos pradžia. Tačiau mažiau nei po mėnesio JAV atnaujino smūgius Iranui, abiem pusėms apsikeitus kaltinimais dėl paliaubų pažeidimų.
Rugpjūčio viduryje šalys susitarė pratęsti 60 dienų paliaubas. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad derybos su Irano valdžia kol kas vyksta vangiai, nes jis ir toliau remiasi ekonominio spaudimo politiką Irano atžvilgiu.
