Naujas senas Rusijos prezidentas
Kovo pradžioje vykusių Rusijos prezidento rinkimų rezultatai nieko nenustebino – dukart šias pareigas ėjęs Vladimiras Putinas po premjero kėdėje praleistų ketverių metų grįžo trečiai kadencijai.
Nors V.Putino persvara nebuvo tokia triuškinanti, kaip tikėtasi, o trečią kadenciją jis pradėjo susilpnėjęs, susiskaldžiusi ir neorganizuota opozicija jam pasipriešinti negalėjo – rinkėjai nematė stipraus oponento.
Permainų laukiama nebent tolimesnėje ateityje. Paskata joms galėtų tapti ekonominės problemos. Kol naftos ir dujų kainos išlieka aukštos, neblogos Rusijos pajamos garantuotos, mokami atlyginimai, pensijos ir pašalpos, ekonomika juda aukštyn. Rusai kol kas bijo permainų – jiems tenka rinktis tarp autoritarinės, bet šiokią tokią tvarką garantuojančios valdžios ir chaoso. Kita vertus, sveikatos apsauga ir transporto sistema yra prastos, klesti korupcija.
Galbūt todėl Rusijoje įsisuko anksčiau neregėti procesai: po rinkimų protestuoti į gatves traukė dešimtys tūkstančių žmonių, užvirė nepasitenkinimas virtualioje erdvėje. Turtingesni, išsilavinę rusai reikalauja daugiau politinių teisių. Jie pasijuto pažeminti dar pernai rugsėjį, kai V.Putinas pranešė, jog ketina apsikeisti su ligtoliniu Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu vietomis, o toks sprendimas priimtas seniai, tik laikytas paslaptyje.
Tačiau tūkstantinės demonstracijos netapo rimtu iššūkiu V.Putinui. Jas pavyko apmalšinti, o opozicijos lyderius – apdrabstyti kriminaliniais kaltinimais.
Kita vertus, buvęs KGB agentas susikūrė Rusiją tokią, kokios norėjo, tad bergždžia tikėtis, kad bus vykdomos reformos, stiprinamos žmogaus teisės. Vietoj to Rusijai prognozuojama dar 12 metų – tiek truks dvi V.Putino kadencijos – autoritarizmo, klano valdžios ir korupcijos.
Tačiau apžvalgininkai įspėja, kad Rusija, nors ir pamažu, turės keistis – vargu ar V.Putinui pavyks išlaikyti režimo status quo, nes vis daugiau rusų mano, kad jo režimas yra korumpuotas iki pačių pamatų.
Europos Sąjunga: euro gelbėjimo metai
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Euro zona prarado savo buvusį blizgesį. |
Pasauliui tebesikapstant iš ekonominio ir finansinio sunkmečio, Europos Sąjunga (ES) smuko į tokią krizę, kokios dar niekada nebuvo patyrusi.
„Titanikas“ plaukia, ledkalnis artėja ir klausimas, ar spės pasukti į šoną, ar susidurs, ar nuskęs. Mes plaukiame kitu laivu. Jei „Titanikas“ nespės išsisukti, ar nutemps mus iš paskos? Pavairuoti jo negalime“, – taip padėtį, kurioje atsidūrė euro zona ir Lietuva, birželį apibūdino vienas diplomatas.
Tuo metu ES lyderiai rinkosi į ironiškai eiliniu istoriniu vadinamą susitikimą Briuselyje spręsti euro likimo, aptarti glaudesnę integraciją, bendrą bankų ir nacionalinių biudžetų priežiūrą, būdus skatinti ekonomikos augimą. Nuo 2010-ųjų pradžios, kai krizė apėmė Graikiją, o vėliau išsiplėtė į visą euro zoną, tokių susitikimų buvo jau per 20.
Europa atsidūrė spąstuose – eurui išsaugoti reikia kitokios ES, bet sprendimai dėl radikalių reformų vis atidedami. Per tą laiką ant bankroto ribos atsidūrė Graikija, Ispanijos bankai gavo 100 mlrd. eurų paskolą, paramos kreipėsi Kipras, Airija, Portugalija.
Tik metų pabaigoje viršūnėms pavyko susitarti dėl didesnės integracijos nuo 2014-ųjų kovo, pirmiausia finansų ir bankų srityse. Europos centrinio banko akiratyje atsidurs keli šimtai didžiausių bankų. Bet dėl mažesnio biudžeto šiemet susitarti nepavyko.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė šiemet ne kartą įspėjo, kad artėja nauja krizės banga, o ES nebespėja atremti globalių finansinių iššūkių.
JAV: amerikiečiai vėl patikėjo B.Obama
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Barackas Obama |
Šiemet ne viena įtakinga valstybė rinko, perrinko ar grąžino į postus savo lyderius. Bene labiausiai buvo laukiama ilgo JAV prezidento rinkimų maratono finišo.
Į dvi priešiškas stovyklas skilę rinkėjai intrigą išlaikė iki paskutinės akimirkos.
Per pastaruosius 70 metų amerikiečiai antro šanso nebuvo suteikę nė vienam prezidentui, kuriam vadovaujant nedarbas viršijo 7,4 proc. ribą, bet šį kartą taisyklė buvo sulaužyta.
Prieš ketverius metus Barackas Obama tapo sensacija – šūkis „Taip, mes galime“ per pačią bankų griūtį įkvėpė vilties didžiajai daliai visuomenės ir padėjo jam tapti pirmuoju juodaodžiu Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu. Šįkart jauno ir modernaus demokrato, kuriam avansu buvo skirta Nobelio taikos premija, bet jis davė leidimą nukauti „al Qaeda“ vadeivą Osamą bin Ladeną, įvaizdis amerikiečių taip nebežavėjo. Nepasiteisino lūkesčiai dėl nelegalių imigrantų padėties gerinimo, švietimo ir sveikatos reformų, šalį erzino krizė, didžiulis nedarbas, keturiskart išaugusi valstybės skola.
Pusantrų metų užtrukusi rinkimų kampanija buvo brangiausia (abu kandidatai surinko per 2 mlrd. JAV dolerių), bet nuobodi, kupina pykčio ir kaltinimų. Apžvalgininkai kartojo – respublikonų kandidatas multimilijonierius Mittas Romney vargu ar laimės rinkimus, bet B.Obama gali pralaimėti.
Turbūt labiausiai jam padėjo ne sprendimas orientuotis į vidutinį amerikietį, o ne korporacijas, ir ne tautiškai įvairialypės visuomenės parama, bet uraganas „Sandy“, smogęs šaliai paskutinėmis kampanijos dienomis. Manoma, kad neapsisprendę rinkėjai atidavė balsus B.Obamai, išvydę jį aktyviai veikiantį nelaimės akivaizdoje.
Dar ketverius metus laimėjusio prezidento laukia nemažai darbo: apsaugoti istorines sveikatos apsaugos sistemos ir Volstrito reformas, toliau gaivinti ekonomiką, kautis dėl būtinybės didinti biudžeto deficitą, neleisti Iranui panaudoti branduolinio ginklo, išvesti karius iš Afganistano.
Pragaištingoji Sandy
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Uraganas „Sandy“ buvo vienas baisiausių per visą JAV istoriją. |
Pustrečio šimto žuvusiųjų, dešimtys tūkstančių be namų likusių žmonių, paralyžiuota transporto sistema, sutrikdytas elektros tiekimas, internetas ir mobilusis ryšys, 63 mlrd. JAV dolerių (daugiau nei 163 mlrd. litų) nuostolių.
Tokios kainos pareikalavo uraganas Sandy, užgriuvęs rytinę Amerikos pakrantę.
Virš Atlanto susiformavęs uraganas žemynui smogė spalio 29-ąją, prieš tai nuniokojęs Jamaiką, Haitį, Kubą, Dominikos Respubliką, Puerto Riką, Bahamus. Tai buvo didžiausias kada nors užregistruotas uraganas šiame vandenyne – jo diametras siekė 1800 km. Pragaištingesne šalies istorijoje laikoma tik Katrina, prieš septynerius metus nusiaubusi Naująjį Orleaną, – tuomet žuvo 1833 žmonės, nuostoliai viršijo 81 mlrd. JAV dolerių.
Per uraganą nukentėjo 24 valstijos, ypač Niujorkas ir Naujasis Džersis. Niujorko miestą talžė 120–140 km/h greičio vėjas, audra sukėlė rekordinį potvynį – iki 4,2 metro pakilusio vandens srautai gatvėse nešiojo automobilius, užliejo metro tunelius, nutraukė elektros tiekimą. Dėl to teko uždaryti į Manhataną vedančius tiltus. Niujorko birža sustojo dviem dienoms – to dar nėra buvę.
Sandy be elektros paliko 8 mln. būstų ir įmonių, suniokojo dešimtis tūkstančių namų, traukė elektros laidus, gadino kelius ir vartė medžius.
