Prasidėjo lemiamas mūšis dėl Donbaso

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Ukrainos prezidento biuro patarėjas Michailo Podoliakas mano, kad Ukraina yra pasirengusi iškeisti Viktorą Medvedčuką į visų Mariupolio gynėjų ir gyventojų išlaisvinimą, bet abejoja, kad Rusija su tuo sutiks.

„Tai išties vienintelis pasiūlymas, kuris galėjo susidėlioti jo (V.Medvedčuko, – red.) galvoje ir su kuriuo gali sutikti Ukraina. Mes pasirengę, aš taip manau, kaip valstybė paimti visus žmones iš Mariupolio, kad jie ten nežūtų. Tačiau man atrodo, kad Rusijos Federacija nesutiks su tuo. Todėl, kad jiem Mariupolis tapo Ukrainos nenugalimumo simboliu. O rusai šiandien apskritai yra kaip psichikos ligoniai priklausomi nuo keistų simbolių. Ir jiems labai svarbus momentas yra sugriauti tą šalies nenugalimumo simbolį“, – sakė M.Podoliakas.

Tuo pat metu V.Podoliakas tikisi, kad „kas nors galbūt Rusijos politinei vadovybei patars, kad tai būtų neblogai humanistiniu požiūriu“.

„Bet aš gaudau save – koks humanistinis požiūris, kai mes kalbame apie Rusijos Federaciją?“ – sakė M.Podoliakas.

Bučos miesto Kijevo srityje gyventojas Ilja Navalnas, kuris buvo rastas nušautas masinėje kapavietėje tarp šimtų kitų aukų, buvo tolimas įkalinto Rusijos opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno giminaitis.

Apie tai „BBC News Ukraine“ papasakojo jų bendras giminaitis Pavelas Navalnas, Novoje Zalesije kaimo seniūnas.

„Taip, Ilja buvo tolimas Aleksejaus giminaitis, yra bendras senelis“, – sakė P.Navalnas.

Pats Pavelas yra Rusijos opozicijos lyderio pusbrolis. Pasak jo, kiti, daug artimesni Navalno giminaičiai nenukentėjo per Rusijos okupaciją Kijevo regione.

Opozicijos aktyvistas A.Navalnas turi ukrainietiškų šaknų ir giminių Kijevo regione.

Ukraina tikisi per kelias savaites gauti šalies kandidatės narystei Europos Sąjungoje statusą, pirmadienį pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis, Kijeve susitikęs su ES atstovu Ukrainoje.

V.Zelenskis ES pasiuntiniui Matti Maasikui įteikė išsamius atsakymus į Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen per jos vizitą Ukrainoje anksčiau šį mėnesį pateiktą atitinkamą klausimyną.

„Scanpix“/AP nuotr./Ursula von der Leyen ir Volodymyras Zelenskis

„Tikime, kad sulauksime paramos šiam siekiui, tapsime kandidatais, o tada prasidės kitas baigiamasis etapas“, – V.Zelenskis sakė M.Maasikui.

„Tikrai tikime, kad ši procedūra įvyks artimiausiomis savaitėmis“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas ir pridūrė, kad „mūsų žmonės... protiškai jau seniai yra Europoje“.

„Garbė sulaukti Ukrainos prezidento atsakymus į EK vadovės klausimyną, kurį ji pateikė vos prieš 10 dienų. Nepaprastas laikas reikalauja nepaprastų žingsnių ir nepaprastos spartos“, – sakė M.Maasikas.

V.Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas paaiškino, kad Ukraina tikisi gauti kandidatės statusą po birželio mėnesį numatyto ES vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo.

„Po to turėtų prasidėti stojimo derybos, kurios turėtų vykti pagreitinta tvarka. Ukraina bus ES“, – pareiškė jis.

„ES žavisi Ukrainos žmonių stiprybe, drąsa ir pasipriešinimu atlaikant Rusijos agresiją bei tvirtai solidarizuojasi su jais, be kita ko, tiekdama karinę įrangą“, – pridūrė M.Maasikas.

Nuo vasario 24-osios, kai Rusijos kariuomenė įsiveržė į Ukrainą, oficialusis Kijevas stiprino siekį prijungti Ukrainą prie ES.

ES vadovai tokiam Ukrainos norui iš esmės pritarė, tačiau neįsipareigojo nustatyti jokio tvarkaraščio bei skeptiškai vertino galimybę spartinti procesą, kuris paprastai trunka ne vienerius metus.

BBC praneša, kad per pirmadienio Rusijos surengtą raketų ataką Lvive žuvo civiliai. Vienas jų – Jurijus Baranas, jis  dirbo informacinių technologijų srityje vietiniame Lvivo autoservise. Jis buvo neseniai susižadėjęs, o iki 27-ojo gimtadienio buvo likęs mažiau nei mėnuo.

Jurijus Baranas

Pirmadienio rytą, prieš pradėdamas darbą biure, jis su trimis bendradarbiais nusprendė išgerti kavos. Apie 8.30 val. vietos laiku garažą sugriovė mažiausiai viena raketa.

Jo tėvai Anatolijus ir Marija, išgirdę apie atakas Lvive, bandė su juo susisiekti. Jie nuskubėjo į atakos vietą ir sužinojo, kad jis negyvas. Jurijus buvo jų vienintelis sūnus.

„Žmonės negali daryti tokių dalykų. Jie nėra žmonės, jie yra barbariški okupantai“, – sakė Anatolijus apie rusus.

„Šiuo metu galime patvirtinti, kad žuvo septyni žmonės. Taip pat žinome, kad 11 žmonių sužeisti. Tarp jų yra vienas vaikas“, – atnaujintą informaciją apie raketų smūgius socialiniuose tinkluose pirmadienį paskelbė Lvivo regiono gubernatorius Maksymas Kozyckis. „Trijų aukų būklė yra kritinė“, – pridūrė jis.

Jo teigimu, trimis rusų raketomis taikytasi į Ukrainos karinę infrastruktūrą, o dar viena raketa pataikė į padangų montavimo dirbtuves.

„Objektai patyrė didelės žalos“, – ankstesniame pranešime rašė M.Kozyckis. Jis sakė, kad, be kita ko, nukentėjo nenaudojami sandėliai.

Rusija tikina, kad netoli Lvivo oro smūgiais sunaikino Ukrainos karių logistikos centrą ir jame buvusias užsienio ginklų siuntas.

Kremlius reaguoja į filmuotą medžiagą, kurioje tariamai matyti nukentėjęs karo laivas, praneša BBC. Pirmadienį pasirodė nuotraukų ir vaizdo įrašas, kuriame matyti praėjusią savaitę Juodojoje jūroje nuskendusio Rusijos karo laivo „Moskva“ apgadinimai.

BBC analizė rodo, kad visa filmuota medžiaga ir nuotraukos atitinka Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmano formą ir dizainą.

Kremlius dabar pateikė atsakymą. „Mes matėme filmuotą medžiagą, bet negalime pasakyti, kiek ji autentiška ir teisinga“, – pirmadienį sakė prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Ukraina teigia, kad sėkmingai smogė laivui „Moskva“ dviem Ukrainoje pagamintomis raketomis „Neptun“, o Maskva tvirtina, kad laivas buvo apgadintas po sprogimo ir vėliau nuskendo buksyruojamas dėl „audringos jūros“.

Pasak aukšto rango JAV gynybos pareigūno, Mariupolio miestas tebėra neužimtas Rusijos, nes apsuptos Ukrainos pajėgos laikosi prieš „beveik tuziną“ bataliono taktinių grupių (BTG).

„Mūsų vertinimu, Mariupolis tebėra ginčytinas“, – sakė pareigūnas CNN pirmadienį.

Mariupolis – miestas, kurį Rusija daugelyje vietų pavertė griuvėsiais, tapo atnaujinto Rusijos puolimo, nukreipto į Ukrainos pietus ir rytus, dėmesio centru. Miestas yra Azovo jūros pakrantėje, strategiškai svarbioje vietoje, kuri leistų Rusijai sukurti vientisą sausumos tiltą iš Donbaso į Krymą, jei miestas kristų. 

Rusai kovai Mariupolyje skyrė apie dešimt bataliono taktinių grupių (BTG), sakė pareigūnas. Kiekvienoje BTG gali būti iki 1 000 karių. 

„Jei Mariupolis atitektų rusams, atsilaisvintų dar beveik tuzinas batalionų taktinių grupių, kurias būtų galima panaudoti kitur rytuose ir pietuose, – sakė pareigūnas. – Tačiau tai didelis „jeigu“, nes ukrainiečiai vis dar labai sunkiai kovoja dėl Mariupolio“.

Rusijos pajėgos ne kartą smogė Mariupoliui iš oro, naudodamos ir bombas, ir raketas, taip pat artilerijos smūgius iš žemės, tęsė pareigūnas.

Pareigūnas taip pat sako, kad galimas Mariupolio puolimas amfibija, nors JAV negali nepriklausomai patvirtinti, kad toks puolimas artėja, kaip perspėjo ukrainiečiai.

Rusai „tikrai turi tam tikrų amfibinių pajėgumų Juodojoje jūroje ir Azovo jūroje“, todėl tai tikrai yra įmanoma, pridūrė pareigūnas.

JAV Gynybos departamento duomenimis, nuo praėjusios savaitės pabaigos Rusija savo pajėgas Rytų ir Pietų Ukrainoje papildė dar 11 batalionų taktinių grupių (BTGr), taigi iš viso jų yra 76.

Tai CNN sakė aukštas JAV gynybos departamento pareigūnas, kurį cituoja CNN. Anot jo, visos Rusijos sausumos pajėgos sutelktos Rytų ir Pietų Ukrainoje, tačiau, pasak pareigūno, JAV negali tiksliai nustatyti, kaip jos pasiskirsčiusios.

Tuo tarpu JAV jau išsiuntė į regioną keturis lėktuvus su saugumo srities parama Ukrainai iš JAV prezidento Joe Bideno patvirtintos naujos 800 mln. dolerių paramos, sakė pareigūnas. Pasak jo, kitas skrydis turėtų atvykti „per artimiausias 24 valandas“. Jis nepateikė jokios informacijos apie tai, kokia įranga buvo išsiųsta.

Šaltinis, artimas Rusijos Juodosios jūros laivyno vadovybei, žurnalistams sakė, kad per kreiserio „Moskva“ ataką žuvo 37 jūreiviai, o dar apie šimtas buvo sužeisti. Tai paskelbė portalas „Meduza“.

Šaltinis portalui „Meduza“ sakė, kad per sprogimus ir gaisrą laive žuvo 37 laivo „Moskva“ įgulos nariai. Teigiama, kad balandžio 15 d. jų kūnai buvo nugabenti į Sevastopolį.

Šaltinio teigimu, apie šimtas žmonių buvo sužeisti, o kiek jų dingo, kol kas nežinoma. „Dingęs be žinios“ atviroje jūroje iš esmės reiškia, kad žuvusiųjų kūnai nebuvo rasti. Iš viso įguloje buvo apie 500 žmonių.

Jis taip pat patvirtino, kad Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmanas nuskendo dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų raketų atakos.

Rusijos gynybos ministerija oficialiai pranešė, kad laivo įgula buvo evakuota „visa“. Žurnalistai Sevastopolyje viename iš oficialių vaizdo įrašų po to, kai laivas sudužo, pastebėjo gedulo vainiką su užrašu „Laivui ir jūreiviams“.

Rusijoje pranešta apie dar vieno aukšto šios šalies karininko mirtį. Pranešta, kad mirė Aleksandras Čirva, desantinio laivo „Cezar Kunikov“ kapitonas.

Kaip savo telegramo kanale rašė vadinamasis Sevastopolio „gubernatorius“ Michailas Razvozžajevas, A.Čirva „mirė nuo žaizdų, gautų mūšyje“. Jis buvo palaidotas Rusijos okupuotame Ukrainos Sevastopolyje.

Nuotr. iš M.Razvozžajevo telegram kanalo/Aleksandras Čirva

A.Čirva gimė Sevastopolyje, išdavė Ukrainą ir prisijungė prie okupantų. Jis tapo Juodosios jūros laivyno 197-osios desantinių laivų brigados 197-ojo desantinio laivo „Cesar Kunikov“ vadu ir turėjo trečiojo rango kapitono laipsnį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį suteikė garbės vardą brigadai, kurią Ukraina kaltina karo nusikaltimais ir masinėmis žudynėmis Bučos mieste.

Garbės vardas suteiktas 54-ąją Maskvos invazijos į Ukrainą dieną.

Per šį laiką tūkstančiai žmonių žuvo, o 12 mln. buvo priversti palikti savo namus ar net visai išvykti iš šalies.

Tai yra didžiausia pabėgėlių krizė Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.

V.Putino pasirašytu dekretu 64-ajai motorizuotų šaulių brigadai suteiktas „gvardiečių“ titulas už „Tėvynės ir valstybės interesų“ gynimą bei pažymėtas jos narių „masinis didvyriškumas ir narsumas, atkaklumas ir drąsa“.

„Scanpix“/AP nuotr./Karo nusikaltimai Bučoje

Balandžio pradžioje Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad dalinys užėmė Kyjivo priemiestį Bučą ir čia įvykdė „karo nusikaltimų“.

Ukrainos gynybos ministerijos vyriausiasis žvalgybos direktoratas paskelbė brigados narių pavardes, laipsnius ir pasų duomenis, pareikšdamas, kad jie stos prieš teisingumą.

Dauguma Bučoje žuvusių žmonių mirė nuo šautinių žaizdų, praėjusią savaitę pranešė Ukrainos policija.

Naujienų agentūra AFP pranešė, kad iš Bučos pasitraukus Rusijos kariams, gatvėse liko civiliais drabužiais vilkinčių vyrų kūnai, kai kurie – surištomis rankomis.

Ukrainos antrame pagal dydį mieste Charkive pirmadienį  per virtinę Rusijos pajėgų smūgių žuvo mažiausiai trys žmonės, pranešė pareigūnai.  

Prieš dieną buvo skelbta apie dar šešias aukas Rusijos pajėgų bombarduojamame mieste.

Pasak prokurorų, vienam sviediniui pataikius į vaikų žaidimų aikštelę žuvo vyras ir moteris.

Greitosios medicinos pagalbos centro vadovas Viktoras Zabašta naujienų agentūrai nurodė, kad per kitą smūgį humanitarinės pagalbos skirstymo punkte žuvo vienas žmogus ir dar šeši buvo sužeisti.

AFP korespondentai Charkive pirmadienio rytą girdėjo virtinę sprogimų.

Sekmadienį nuo Rusijos pajėgų smūgių mieste žuvo šeši žmonės ir dar 24 buvo sužeisti, paskelbė gubernatorius. Dar trys žmonės žuvo apylinkėse.

Penktadienį per gyvenamųjų rajonų apšaudymą Charkive žuvo 10 žmonių. Šeštadienį vienas smūgis nusinešė dar dvi gyvybes.

Kremlius atitraukė pajėgas nuo sostinės Kyjivo ir kitų šiaurinių Ukrainos teritorijų, bet pastarosiomis dienomis intensyvino atakas šalies rytinėje dalyje, įskaitant Charkivą, esantį vos už 21 km nuo sienos su Rusija.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu aptarė tolesnę karinę pagalbą Ukrainai, pirmadienį pranešė Lietuvos Prezidentūra.

„Rusija tęsia savo agresiją – raketomis atakuojami didieji Ukrainos miestai, o Rytų Ukrainoje telkiamos vis gausesnės agresoriaus pajėgos. Ukrainiečiai didvyriškai kaunasi, tačiau jiems reikia nuolatinės karinės pagalbos – ginklų ir amunicijos“, – sakė Lietuvos vadovas.

Gitanas Nausėda ir Volodymyras Zelenskis 2021 metų gruodį Ukrainoje. Prezidentūros nuotr.

Pasak pranešimo, Ukrainos prezidentas pasveikino Lietuvos prezidentą ir Lietuvos žmones Velykų proga ir padėkojo už pagalbą Ukrainai, jos žmonėms, Lietuvoje atsidūrusiems karo pabėgėliams.

Anot G.Nausėdos, V.Zelenskis paprašė perduoti sveikinimą ir „už paramą Ukrainos kariams, ginantiems Tėvynę nuo barbarų-naikintojų“.

„Tegu šios karo Velykos mus dar labiau įkvepia svetingumui, draugiškumui ir geriems darbams, kurie kartu su karine pagalba artina Ukrainos pergalę“, – feisbuke rašė G.Nausėda.

Vasario 24 dieną Rusija pradėjo karinę invaziją į Ukrainą. Per karo veiksmus Ukrainoje sugriauta daug civilių pastatų, iš rusų atkovotose teritorijose ukrainiečiai pranešė aptikę masines nužudytų civilių žmonių kapavietes, dalis jų buvo kankinti.

Jungtinių Tautų duomenimis, iš šalies dėl karo pasitraukė apie 5 mln. žmonių. Lietuvoje oficialiai registruota daugiau nei 45 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos.

Rusijos pajėgos pirmadienį užėmė Rytų Ukrainos Kreminos miestą, pranešė vietos valdžia, ukrainiečių ginkluotosioms pajėgoms apšaudant Rusijos karius netoliese esančioje Rubižnės gyvenvietėje.

„Smarki ataka vyko naktį iš sekmadienio į pirmadienį Kreminoje“, – sakoma Luhansko srities gubernatoriaus Serhijaus Haidajaus pareiškime socialiniuose tinkluose.

„Ten jau įžengė Rusijos kariuomenė su didžiuliu kiekiu karinės technikos... Mūsų gynėjai atsitraukė į naujas pozicijas“, – priduriama jame.

Beveik 20 tūkst. gyventojų iki karo turėjusi Kremina yra už 50 kilometrų į šiaurės rytus nuo regiono administracinio centro Kramatorsko. Ji buvo strategiškai svarbus invaziją vykdančios Rusijos kariuomenės taikinys.

Rusijos pajėgų kontroliuojama Rubižnės gyvenvietė yra intensyviai apšaudoma ukrainiečių pajėgų artilerijos ir granatsvaidžių, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Rubižnėje pirmadienį buvo girdėti galingi sprogimai, kartais buvo matomos liepsnos bei kylantys balti ir juodi dūmų kamuoliai.

Rusijos pajėgos stiprina puolimą, siekdamos užimti rytinį Ukrainos Donbaso regioną.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iš šalies pabėgo daugiau nei 4,9 mln. ukrainiečių, pirmadienį pranešė Jungtinės Tautos, perspėdamos dėl pabėgėlių moterų ir vaikų išnaudojimo pavojaus.

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra UNHCR informavo, kad nuo Rusijos įsiveržimo pradžios vasario 24-ąją, pabėgo iš viso 4 934 415 ukrainiečių.

Palyginus su padėtimi sekmadienį, UNHCR paskelbtas ukrainiečių pabėgėlių skaičius išaugo 65 396.

JT Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) teigia, kad dar beveik 215 tūkst. trečiųjų šalių piliečių – daugiausia studentų ir darbuotojų migrantų – taip pat pasitraukė į kaimynines šalis, o tai reiškia, kad iš viso nuo karo pradžios iš Ukrainos pabėgo daugiau nei 5 mln. žmonių.

Tai yra viena greičiausiai augančių pabėgėlių ir humanitarinių krizių.

Apie 90 proc. iš Ukrainos išvykusių pabėgėlių yra moterys ir vaikai. Karinei tarnybai tinkamiems 18–60 metų amžiaus vyrams negalima išvykti iš šalies.

Savo namus buvo priversti palikti beveik du trečdaliai visų Ukrainos vaikų, įskaitant tebesančius savo šalyje.

„Pabėgėliams iš Ukrainos, daugumai moterų ir vaikų, kyla didesnė rizika tapti lytinio išnaudojimo, prievartos ir prekybos žmonėmis aukomis“, – nurodė UNHCR.

„Mūsų atstovai dirba pasienio taškuose ir už jų ribų, imasi prevencinių priemonių“, – sakoma pranešime.

Daugiau nei 2,75 mln. ukrainiečių pabėgo į Lenkiją, beveik 740 tūkst. jų pasiekė Rumuniją.

UNHCR duomenimis, vasarį šalį paliko beveik 645 tūkst. ukrainiečių, beveik 3,4 mln. išvyko kovą, o balandį – beveik 900 tūkst. žmonių. 

TMO vertinimais, 7,1 mln. žmonių yra palikę savo namus, bet neišvykę iš Ukrainos.

„Šiuo atsinaujinimo laikotarpiu mintimis esame su tais, kas buvo priversti palikti savo namus ir kuriems tenka pradėti savo gyvenimą iš pradžių“, – nurodoma UNHCR pranešime.

Iki invazijos Ukrainos vyriausybės kontroliuojamuose regionuose buvo 37 mln. gyventojų. Į šį skaičių nepatenka Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistų šalies rytuose kontroliuojamų teritorijų gyventojai.

Toliau pateikiami UNHCR duomenys apie tai, į kurias kaimynines šalis išvyko ukrainiečių pabėgėliai.

Lenkija

UNHCR duomenimis, beveik šeši dešimtadaliai ukrainiečių pabėgėlių – iš viso 2 780 913 – kirto Lenkijos sieną. 

Daugelis žmonių, per sieną patenkančių pirmiausia į artimiausias vakarines kaimynes, toliau tęsia kelionę į kitas Šengeno erdvei priklausančias Europos šalis. 

Rumunija

Į kaimyninę Rumuniją įvažiavo 743 880 žmonių iš Ukrainos. Didelę dalį jų sudaro asmenys, atvykę per Moldovą.

Manoma, kad didžioji jų dauguma išvyko į kitas šalis.

Rusija

Į Rusiją atvyko 522 404 pabėgėliai iš Ukrainos.

Be to, vasario 18–23 dienomis į Rusiją atvyko 105 tūkst. žmonių iš prorusiškų Rytų Ukrainos regionų Donecko ir Luhansko.

Vengrija

Remiantis JT agentūra, Vengrijos sieną iki šiol kirto iš viso 461 539 ukrainiečių pabėgėliai.

Moldova

Moldovos siena yra arčiausiai didelio Ukrainos uostamiesčio Odesos.

Šios ES nepriklausančios ir vienos neturtingiausių Europoje valstybės sieną kirto 423 852 ukrainiečiai.

Dauguma pabėgėlių, atvykusių į 2,6 mln. gyventojų turinčią šalį, keliavo toliau į kitas valstybes, bet maždaug 100 tūkst. pasiliko, įskaitant 50 tūkst. vaikų. Iš pastarųjų tik 1800 sudaryta galimybė lankyti mokyklas.

Slovakija

Į Slovakiją, iš kaimyninių valstybių turinčią trumpiausią sieną su Ukraina, atvyko 337 311 pabėgėlių iš Ukrainos.

Baltarusija

Į Rusijos artimą sąjungininkę Baltarusiją pasitraukė 23 469 pabėgėliai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Vakarų šalys, įvedusios sankcijas Rusijai dėl sukelto karo Ukrainoje, pasiekė savo pačių tikslus ir dėl to, pasak jo, „pablogėjo Vakarų šalių ekonomika“.

Agentūra „Reuters“ pranešė, kad kalbėdamas apie Rusijos vidaus ekonomikos būklę V.Putinas sakė, jog infliacija stabilizuojasi, o mažmeninė paklausa šalyje normalizavosi.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Iš Rusijos sostinės pasitraukus užsienio bendrovėms, darbo gali netekti apie 200 tūkst. žmonių, pirmadienį pranešė Maskvos meras Sergejus Sobjaninas, skelbia CNN.

„Toliau įgyvendiname planą, kuriuo siekiama pagerinti sostinės ekonomikos tvarumą. Kaip ir buvo planuota, praėjusią savaitę patvirtinome programą, skirtą darbuotojams, kuriems gresia atleidimas iš darbo, paremti. Atsižvelgiant į subsidijas iš federalinio biudžeto, jai įgyvendinti bus skirta 3,36 mlrd. rublių. Pirmiausia programa skirta užsienio bendrovių darbuotojams, kurie laikinai sustabdė savo veiklą arba nusprendė išvykti iš Rusijos. Mūsų skaičiavimais, darbo gali netekti apie 200 tūkst. žmonių“, – sako A.Sobianinas.

Maskvoje gyvenantis politikos apžvalgininkas, buvęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas Sergejus Markovas BBC teigė, kad Rusijos karo laivas „Moskva“ nuskendo po to, kai į jį pataikė NATO raketa.

Interviu BBC radijui jis pripažino, kad laivo praradimas buvo Rusijos kariuomenės nesėkmė.

Rusijos gynybos ministerija tvirtino, kad laivas buvo apgadintas per nelaimingą atsitikimą laive.

Tuo metu Ukrainos vyriausybė kartu su Vakarų žvalgybos pareigūnais teigia, kad į laivą pataikė kelios Ukrainos paleistos raketos.

Pirmadienio rytą sprogimai griaudėjo Vasilkove, Kijevo srityje. Apie tai feisbuke pranešė merė Natalija Balasinovič. Ji nurodė, kad oro gynybos sistema atrėmė ataką.

„Viską kontroliuojame. Mūsų oro gynybos dėka viskas gerai“, – sakė merė vaizdo pranešime.

Pirmadienį atakuoto Lvivo miesto meras Andrijus Sadovijus sako, kad Ukrainai yra likusi tik viena galimybė – kovoti, rašo BBC.

„Priešas nori mus sunaikinti kaip tautą. Turime tik vieną išeitį – kovoti“, – sako Lvivo meras.

A.Sadovijus kaltina Rusiją vykdant ukrainiečių genocidą.

„Jiems nėra nieko švento“, – sako miesto vadovas.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sukritikavo Ukrainos požiūrį į taikos derybas. Kaip rašo naujienų agentūra „Reuters“, tokią poziciją D.Peskovas išsakė išplatintame pranešime spaudai.

Karą pradėjusios Rusijos atstovas teigė, kad pagal derybų procesą toliau palaikomi kontaktai ekspertų lygiu, o Ukrainos pusė neva nenuosekliai laikosi sutartų punktų. 

D.Peskovas taip pat priminė, kad vadinamosioms „nedraugiškoms“ šalims dar yra laiko pereiti prie atsiskaitymo už dujas rubliais. Jis atsisakė nurodyti, kiek šalių sutiko tai padaryti.

Kovo pabaigoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuris numato, kad užsienio šalys už dujas turi atsiskaityti rusiška valiuta. 

Mariupolyje tebekovojančios 36-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados vadas majoras Serhijus Volyna pirmadienį laišku kreipėsi į popiežių Pranciškų. 

„Jūsų Šventenybe, popiežiau Pranciškau! Aš ne katalikas, aš – stačiatikis. Tikiu Dievą ir žinau, kad šviesa visada nugali tamsą.

Nemačiau jūsų kreipimųsi į pasaulį ir neskaičiau visų jūsų paskutinių pareiškimų, nes daugiau nei 50 dienų kovoju visiškoje apsuptyje ir viskas, kam turiu laiko, yra įnirtinga kova už kiekvieną miesto metrą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Mariupolis

Aš esu karys, esu karininkas, davęs ištikimybės priesaiką savo šaliai ir esu pasiruošęs kovoti iki galo. Nepaisant didelės priešo jėgos, nepaisant nežmoniškų sąlygų mūšio lauke, nuolatinės artilerijos ir raketų ugnies, vandens, maisto ir vaistų trūkumo.

Jūs tikriausiai daug ką matėte savo gyvenime, bet esu tikras, kad niekada nematėte to, kas vyksta Mariupolyje. Nes taip atrodo pragaras žemėje.

Turiu mažai laiko aprašyti visus baisumus, kuriuos čia matau kiekvieną dieną. Gamykloje bunkeriuose gyvena moterys su vaikais ir kūdikiais – alkani ir sušalę. Kiekvieną dieną juos atakuoja priešo aviacija. Kasdien miršta sužeistieji, nes nėra nei vaistų, nei vandens, nei maisto.

Kreipiuosi į jus pagalbos, nes atėjo laikas, kai maldų neužtenka. Padėkite juos išsaugoti. Po dramos teatro bombardavimo niekas netikėjo rusų okupantais. Atneškite tiesą pasauliui, padėkite evakuoti žmones ir išgelbėkite jų gyvybes iš šėtono, kuris nori sudeginti viską, kas gyva, rankų“, – laišką cituoja ukrainiečių portalas „Pravda“. 

36-oji atskiroji jūrų pėstininkų brigada praėjusią savaitę prasiveržė iš priešų apsupties ir daliai jos karių pavyko susijungti su „Azov“ pulko gynėjais. Kova dėl Mariupolio tęsiasi jau daugiau nei pusantro mėnesio, uostamiesčio gynėjai herojiškai kaunasi visiškoje apsuptyje. 

Ukrainos saugumo tarnybų sulaikytas Kremliui artimas oligarchas Viktoras Medvedčukas pirmadienį paragino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir Rusijos vadovą Vladimirą Putiną susitarti ir jį iškeisti į okupantų apsiausto Mariupolio gynėjus ir civilius gyventojus.

Ukrainos saugumo tarnyba pirmadienį išplatino trumpą vaizdo įrašą, kuriame oligarchas ragina susitarti dėl jo mainų.

Kaip pranešė miesto mero patarėjas Petro Andriuščenko, palei Mangu-Nikolsko-Jaltos liniją įrengtose stovyklose laiko mažiausiai 25 tūkst. žmonių. 

Pasak jo, stovyklose minėtoje linijoje laikomi mažiausiai 20 tūkst. žmonių. 

Dar apie 5-7 tūkst. žmonių laikomi Bezimenėje, Donecko srityje. Šiuos žmones rengiamasi deportuoti, teigia P.Andriuščenko. 

Atnaujintais duomenimis, balandžio 18 d., „filtracijos stovyklose“ palei liniją Mangu-Nikolskas-Jalta rusų okupantai laiko mažiausiai 27 tūkst.

Ukrainos Generalinis štabas dar kovo pabaigoje pranešė, kad iš Mariupolio išvykti bandantys žmonės patenka į Rusijos sukurtas „flitracijos“ stovyklas, kur su jais dirba agresoriaus žvalgybininkai. 

Apie tai spaudos konferencijoje pranešė Lvivo regiono gubernatorius Maksymas Kozyckis ir miesto meras Andrijus Sadovyjus. 

Anot jų, dviejų iš 11 sužeistųjų būklė yra kritinė. 

Pirmadienio rytą Lvivui smogė penkios raketos, pataikiusios į sandėlius ir autoservisą. 

M.Kozyckio teigimu, sandėliai šiuo metu kariuomenės nebuvo naudojami. Specialiosios tarnybos ir toliau dirba smūgių vietoje. 

Viena iš raketų pataikė į degalinę, ten sužeisti keturi žmonės. Taip pat apgadinta ir apie 20 ten buvusių automobilių. 

M.Kozyckis pabrėžė nežinantis, ar degalinė buvo vienas iš agresoriaus taikinių. Spėjama, kad galėjo būti taikomasi ir į geležinkelio stotį. 

Šiuo metu turimais duomenimis, sparnuotosios raketos atskriejo iš Kaspijos jūros krypties. 

Dešimtys garsių menininkų paveikslų, įskaitant Vasilijaus Kandinskio ir Kazimiro Malevičiaus darbus iš Rusijos muziejų, po parodos liko įstrigę Seule dėl skrydžių draudimų, įvestų Maskvai surengus invaziją į Ukrainą, pirmadienį pranešė parodos organizatoriai.

Maždaug 50 menininkų avangardistų paveikslai, paskolinti Rusijos muziejų, nuo gruodžio mėnesio buvo eksponuojami Seule esančiame meno centre „Sejong“.

Tačiau vasario 24 dieną Rusijai įsiveržus į Ukrainą Vakarų šalys, įskaitant Jungtines Valstijas ir Europos Sąjungos valstybes, įvedė precedento neturinčių sankcijų Maskvai.

Nors paroda Seule baigėsi sekmadienį, tačiau paveikslai lieka Pietų Korėjos sostinėje, nes dėl Rusijai paskelbtų skrydžių sankcijų jų neįmanoma parskraidinti į Maskvą, naujienų agentūrai AFP sakė vienas organizatorių.

Pasak Seulo parodos organizatorių, meno kūrinius parodai paskolino keturios Rusijos institucijos, įskaitant Žemutinio Naugardo valstybinį dailės muziejų ir Jekaterinburgo dailės muziejų.

„Darbai yra ruošiami sugrąžinimui, bet šiuo metu skrydžiai blokuojami dėl karo Ukrainoje“, – AFP sakė organizatoriai.

„Nors dar niekas nėra patvirtinta, Rusija ieško būdų, kaip juos susigrąžinti ne oro keliu“, – nurodė Seulo atstovai.

Tarp parodoje eksponuotų darbų yra V.Kandinskio 1909 metų darbas „Improvizacija 4“, K.Malevičiaus 1915–1916 metų „Suprematizmas“ ir Michailo Larionovo „Žydų Venera“.

Ispanijos ambasada Kyjive bus atidaryta „artimiausiomis dienomis“, pirmadienį pareiškė ministras pirmininkas Pedro Sanchezas.

Ispanija prisijungs prie kelių kitų šalių, jau sugrąžinusių savo diplomatus į Ukrainos sostinę po Rusijos pajėgų atsitraukimo.

Ispanų diplomatinė delegacija buvo evakuota iš Kyjivo į Lenkiją netrukus po to, kai vasario 24 dieną Rusija įsiveržė į Ukrainą.

„Netrukus, artimiausiomis dienomis, Ukrainoje vėl atidarysime Ispanijos ambasadą Kyjive, taip dar kartą pademonstruodami Ispanijos vyriausybės ir Ispanijos visuomenės įsipareigojimą Ukrainos žmonėms“, – sakė P.Sanchezas interviu privačiai televizijai „Antena 3“.

Ispanija Ukrainai siunčia karinę įrangą, humanitarinę pagalbą ir priima ukrainiečių pabėgėlius.

Turkija jau sugrąžino savo ambasadą Ukrainoje atgal į Kyjivą. Rusijos pajėgoms puolant Kyjivą Turkija praeitą mėnesį ambasadą perkėlė į Černivcius netoli Rumunijos sienos.

Prancūzija praėjusią savaitę pranešė, kad sugrąžins savo ambasadą į Kyjivą iš vakarinio Lvivo miesto.

Šeši žmonės žuvo, o 24 buvo sužeisti Rusijos pajėgoms apšaudžius gyvenamuosius rajonus Charkivo centrinėje dalyje. 

Kaip skelbia regiono karinė administracija, du žmonės žuvo, o vienas buvo sužeistas Dergačiove. Dar vienas civilis gyventojas žuvo Zolochive. 

Nuo karo pradžios taip ir neapsuptas Charkivas iki šiol yra vienas iš pagrindinių trukdžių Rusijos pajėgoms pulti šiaurinį Donbaso fronto flangą. 

Pastaruoju metu artilerijos ir aviacijos smūgiai šiame Rytų Ukrainos mieste vėl suaktyvėjo. 

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Gaidajus „Telegram“ paskelbė, kad pirmadienį Rusijos kariuomenė apšaudė žmones, kurie norėjo evakuotis iš okupuoto Kremenos miesto.

„Balandžio 18 d. rytą Kremenos gyventojai bandė evakuotis savo automobiliais. Rusai apšaudė civilius gyventojus vežusią transporto priemonę. Žuvo keturi žmonės. Vienas sunkiai sužeistas asmuo vis dar yra įvykio vietoje. Dėl nesibaigiančio apšaudymo medikai negali jo pasiekti“, – rašė jis.

Ukraina pirmadienį pranešė antrą dieną iš eilės stabdanti civilių gyventojų evakuaciją iš karo krečiamos šalies rytinės dalies miestų, kaltindama Rusijos pajėgas blokuojant ir apšaudant evakuacijos kelius.

„Deja, šiandien, balandžio 18 dieną, humanitarinių koridorių nebus. Pažeisdami tarptautinę humanitarinę teisę Rusijos okupantai nesiliauja blokuoti ir apšaudyti humanitarinius kelius“, – sakoma premjero pavaduotojos Irynos Vereščuk pareiškime socialiniuose tinkluose.

Kyjivas ir anksčiau keletą kartų buvo sustabdęs civilių gyventojų evakuaciją humanitariniais koridoriais, leidžiančiais civiliams bėgti nuo Rusijos pajėgų, tačiau dabartinis yra kol kas ilgiausias toks evakuacijos sustabdymas.

I.Vereščuk teigimu, su Rusija vyko „ilgos ir sunkios derybos“ dėl kelių evakuacijos maršrutų, ypač iš apgulto ir sunaikinto Mariupolio uostamiesčio.

Ukrainos valdžia ragino rytinio Donbaso regiono gyventojus persikelti į šalies vakarus, baiminantis potencialaus Rusijos pajėgų didelio masto puolimo, per kurį būtų mėginama užimti teritorijas Donecko ir Luhansko srityse, anksčiau nekontroliuotas Maskvos remiamų separatistų.

Kyjivas neseniai apkaltino Rusijos pajėgas atakavus evakuacijai naudojamą infrastruktūrą, įskaitant autobusų apšaudymus ir raketų smūgį Kramatorsko miesto traukinių stočiai, pareikalavusį daugiau kaip 50 žmonių gyvybių.

Pirmadienį tviteryje išplito vaizdo įrašas, kuriame, nepatvirtintais duomenimis, matomas praėjusią savaitę nuskendęs Rusijos Juodosios jūros laivyno kreiseris „Moskva“. 

Kelių sekundžių trukmės įraše matomas degantis laivas, iš kurio virsta juodų dūmų tumulai, šalia jo plaukia gelbėjimo laivas. 

Nors šios informacijos šiuo metu neįmanoma patikrinti, tačiau ji atitinka ir anksčiau pirmadienį paskelbtas nuotraukas, kuriose, kaip teigiama, matosi „Moskva“. 

Primename, kad balandžio 13-ąją Ukraina paskelbė, kad dvi jos raketos pataikė į Rusijos karinio laivyno pasididžiavimą „Moskva“. Praėjus dienai, balandžio 14 d., Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad laivas nuskendo.

Dėl laivo pažeidimų nesutariama – Ukraina skelbė, kad laivą pažeidė dvi jos raketos, tuo metu Rusija tikino, kad laive kilo gaisras, o jis nuskendo dėl audros. 

Tiesa, šiuo metu publikuojamose nuotraukose ir vaizdo įrašuose galima pastebėti, kad jūra aplink kreiserį yra visiškai rami ir lygi. 

Lvivo regiono gubernatorius Maksymas Kozyckis pranešė, kad nuo raketų smūgių Lvive žuvo mažiausiai šeši žmonės, dar aštuoni buvo sužeisti. Tarp sužeistųjų yra ir vienas vaikas. 

Anot jo, kariuomenės vadavietė „Vakarai“ pranešė, kad iš viso Lvivui smogė keturios raketos. Trys iš jų pataikė į karinės infrastruktūros objektus, viena – į padangų remonto dirbtuves. 

Visiems objektams padaryta didelė žala, po smūgių kilo gaisrai, kurie tebėra gesinami. 

Ukrainos ambasados Lietuvoje teigimu, nuo šių smūgių jau sužeista 11 žmonių. 

Ukrainos geležinkeliai praneša, kad į Vakarų Ukrainoje esantį Lvivo miestą pirmadienį ryte smogusios raketos pataikė į netoli geležinkelio esančius objektus. 

Dėl šių smūgių galimas traukinių vėlavimas, šiuo metu yra traukinių, laukiančių galimybės atvykti į miestą. 

„Geležinkelio darbuotojai daro viską, ką gali, kad sutrumpintų vėlavimo laiką“, – skelbia valstybės įmonė.

Pasak „Ukrzaliznicia“, situacija Lvivo geležinkelio stotyje yra kontroliuojama, žmonės yra saugūs, slėptuvėse. 

Pirmadienį ryte kelios Rusijos pajėgų raketos smogė infrastruktūros objektas Lvive. Tikslūs jų taikiniai kol kas neskelbiami. 

Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija skelbia, kad ukrainiečių pasipriešinimas Mariupolyje yra rimtas išbandymas Rusijos pajėgoms ir nukreipia karius bei techniką, taip sulėtindamas agresoriaus puolimą kitose teritorijose.

Britų žvalgyba primena, kad bandymas paimti uostamiestį sukelia didelius nuostolius infrastruktūrai ir žudo miesto gyventojus.

„Mariupolio gyvenamųjų rajonų atakavimas sutampa su Rusijos požiūriu į Čečėnijos puolimą 1999-aisiais ir Sirijos – 2016 metais, nepaisant vasario 24 dienos Rusijos Gynybos ministerijos pareiškimų, kad jie neatakuos miestų ir nekels grėsmės ukrainiečių populiacijai“, – konstatuoja britai. 

Dėl okupantų apšaudymų sutrikdytas centralizuotas vandens tiekimas Mykolajive.

Kaip pranešė miesto meras Oleksandras Senkevičius, valstybinė įmonė „Mykolaivvodokanal“ ir miesto valdžia stengiasi atkurti centralizuotą vandens tiekimą, civiliams padedama įsirengti vandens šulinius.

Rusijos kariai įžengė į Mremenos miestą Luhansko srityje. 

Apie tai pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Gaidajus.

Jis taip pat sako, kad miesto gatvėse prasidėjo mūšiai, o evakuotis nėra galimybių.

Lenkijos pasieniečiai pranešė, kad Velykų sekmadienį į Ukrainą atvyko daugiau žmonių, nei išvažiavo iš jos. 

Anot Sienos apsaugos tarnybos, sekmadienį iš Ukrainos į Lenkiją atvyko 17,3 tūkst. žmonių. Tai – dešimtadaliu mažiau nei šeštadienį, kai į šalį įleista 19,2 tūkst. pabėgėlių. 

Panašus pokytis stebimas ir pirmadienio rytą – nuo vidurnakčio iki 7 valandos į Lenkiją įleisti 3,8 tūkst. žmonių – 9 proc. mažiau nei prieš tai buvusią parą. 

Tuo metu sekmadienį išvykstančiųjų iš Lenkijos į Ukrainą skaičius viršijo keliaujančiųjų priešinga kryptimi ir siekė 19,3 tūkstančio žmonių. 

Ukrainos Sienos apsaugos tarnyba praneša, kad nuo karo pradžios į gimtąją šalį jau sugrįžo 1 milijonas 60 tūkstančių ukrainiečių.

Anot pasieniečių, šeštadienį, pirmą kartą nuo karo pradžios, bendras grįžtančiųjų skaičius viršijo išvykstančiųjų. 

Sekmadienį Ukrainos pareigūnai fiksavo maždaug vienodą atvykstančių ir išvykstančių žmonių skaičių. 

Vakarų Ukrainoje esančiame Lvivo mieste pirmadienį nugriaudėjo keli sprogimai, kuriuos, kaip manoma, sukėlė raketų smūgiai, pranešė liudininkai ir pareigūnai.

„Penki tiksliniai raketų smūgiai į Lvivą. Atsakingos tarnybos jau išvyko į įvykio vietą. Aiškinamės išsamesnę informaciją“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Lvivo meras Andrijus Sadovyjus.

Tuo metu Lvivo regiono gubernatorius Maksymas Kozyckis pranešė apie keturis raketų smūgius.

Apie smūgių padarinius ir nukentėjusiuosius kol kas nepranešama.

Miestui iki šiol pavyko išvengti įnirtingų kautynių nuo Rusijos invazijos pradžios vasario mėnesį.

Vienas Lvivo gyventojas naujienų agentūrai AFP pasakojo, kad virš daugiabučių danguje matė tirštus pilkų dūmų debesis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad pakvietė Prancūzijos lyderį Emmanuelį Macroną į savo šalį, kad jis savo akimis išvystų įrodymus, jog Rusijos pajėgos vykdė genocidą.

„Kalbėjausi su juo vakar, – sakė V.Zelenskis CNN per interviu, kuris buvo įrašytas penktadienį, bet parodytas sekmadienį. – Tiesiog pasakiau jam, kad noriu, jog jis suprastų, kad tai ne karas, o ne kas kita kaip genocidas. Pakviečiau jį atvykti, kai turės galimybę. Jis atvyks ir pamatys, ir esu tikras, kad supras.“

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Ukrainos lyderis sakė manantis, kad E.Macronas vengia vartoti sąvoką „genocidas“, kurią J.Bidenas yra pavartojęs kalbėdamas apie karą Ukrainoje, nes galvoja, kad tai pakenktų diplomatinio bendradarbiavimo su Rusija galimybėms.

Ukrainos prezidentas anksčiau sakė, kad E.Macrono atsisakymas vartoti šį terminą Kyjivui buvo „labai skausmingas“.

E.Macronas atsidūręs pačiame rinkimų kampanijos įkarštyje – kitą sekmadienį vyks antrasis rinkimų turas, kuriame jis varžysis su kraštutinių dešiniųjų politike Marine Le Pen.

Ketvirtadienį Prancūzijos radijui „Radio Bleu“ jis sakė, kad Ukrainai nenaudinga „leistis į žodines eskalacijas, nepadarius visų išvadų“.

„Žodis genocidas turi reikšmę“ ir ji „turi būti apibrėžta teisiškai, o ne politikų“, sakė E.Macronas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas

V.Zelenskis sakė taip pat manąs, kad kažkada į Ukrainą atvyks ir JAV vadovas Joe Bidenas, nors Baltųjų rūmų pareigūnai tvirtina, kad tokių planų nėra.

Vis daugiau Europos vadovų, įskaitant Jungtinės Karalystės ministrą pirmininką Borisą Johnsoną atvyksta į Kyjivą išreikšti paramos.

Po to, kai B.Johnsonas apsilankė nuniokotame Ukrainos Bučos mieste, kur, pasak pareigūnų, daugybė civilių gyventojų buvo tiesiog sušaudyti gatvėse, jis sakė: „Bijau, kad pažiūrėjus į tai, kas vyksta Bučoje, mūsų matomi atskleidimai to, ką daro Putinas Ukrainoje, man mažai kuo skiriasi nuo genocido.“

Kalbėdamas apie galimą J.Bideno vizitą, V.Zelenskis pareiškė: „Manau, kad jis atvyks, bet tai, žinoma, jo sprendimas.“

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sekmadienį per CBS transliuotame interviu gyrė J.Bideno paramą jo šaliai ir sakė, kad JAV vadovo vizitas būtų „svarbi paramos žinutė“.

„Asmeninis dviejų prezidentų susitikimas taip pat galėtų atverti kelią naujiemsJAV ginklams į Ukrainą, taip pat diskusijoms dėl galimo politinio šio konflikto sureguliavimo“, – pridūrė jis.

JAV pareigūnai teigia, kad svarsto galimybę į Kyjivą nusiųsti pasiuntinį, tačiau kol kas atmetė galimybę, kad 79-erių prezidentas pats apsilankytų Ukrainoje.

Rusijos pajėgų nuolat bombarduojamos „Azovstal“ gamyklos teritorijoje yra daugybė civilių, sako Mariupolio patrulių policijos vadovas Myhailas Veršininas. 

„Azovstal gamyklos teritorijoje yra daug civilių: vaikų, tarp jų kūdikių, moterų, pagyvenusių žmonių. Šie žmonės slepiasi nuo apšaudymo gamyklos saugyklose, nepasitiki Rusijos kariškiais, nes matė, kas vyksta mieste“, – sakė jis Mariupolio televizijai. 

M.Veršininas teigė, kad agresoriaus kariai naudojasi maždaug 100 tūkst. mieste likusių civilių, verčia juos tvarkyti griuvėsius, rinkti lavonus ir laidoti juos masinėse kapavietėse – slepia savo nusikaltimus. 

Be to, visi gyventojai verčiami nešioti baltus raiščius ant dešinės kojos ir kairės rankos – taip, kaip tai daro agresoriaus kariai. 

Taip pažymėti civiliai gyventojai gali žūti nuo pačių Ukrainos karių šūvių, o agresoriaus pajėgos juos siunčia į karščiausius taškus. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Mariupolio „Azovstal“ gamykla

„Azovstal“ gamyklos teritorija yra pagrindinė Mariupolį ginančių Ukrainos pajėgų tvirtovė, čia juos saugo kelių aukštų požeminiai komunikacijų tinklai, tvirtos konstrukcijos. Rusijos pajėgoms iki šiol nepavyko pasiekti ten įsitvirtinusių gynėjų. 

Kaip pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus, du žmonės žuvo, o keturi buvo sužeisti Rusijos pajėgoms apšaudžius Zolotę. 

Be to, agresoriaus pajėgos atakavo neseniai atstatytą sporto kompleksą „Olimpas“, kuriame anksčiau treniruodavosi ir ruošdavosi Ukrainos olimpinės rinktinės atstovai. Gelbėtojai kovoja su ugnimi maždaug 2,4 tūkst. kvadratinių metrų ploto komplekse. 

Anot S.Haidajaus, ir toliau apšaudoma Kremina, padažnėjo ir sustiprėjo naktinės artilerijos atakos prieš šį miestelį – sekmadienį jame degė septyni gyvenamieji namai, ūkiniai pastatai ir miškas. 

Nukentėjusiųjų nuo smūgių buvo ir Rubižnėje. Zolotėje ir Komyšuve apgadinti gyventojų namai. 

Prieš dvejus metus užklupusi koronaviruso pandemija pakeitė keliautojų įpročius, užsienio turistus pakeitė vietos gyventojai. Atlaisvėjus pandemijos suvaržymams, situaciją paveikė karas Ukrainoje – pajūrio kurortų atstovai pastebi, kad rezervacijas atšaukia dalis vokiečių ir austrų turistų.

Karas Ukrainoje pakeitė ir kai kurių verslo atstovų elgesį – dalis viešbučių nusprendė nepriimti Rusijos piliečių, nors šios šalies turistų ir taip reikšmingai sumažėjo.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė ir jos pavaduotojas Gintas Ivanauskas Nyderlandų mieste Hagoje dalyvaus koordinaciniame pasitarime dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui Ukrainoje tyrimo.

„Lietuvos atstovai pristatys mūsų šalyje atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų Ukrainoje, bus diskutuojama bendradarbiavimo tarp šalių klausimais“, – BNS informavo Generalinė prokuratūra.

Anot jos, Lietuvoje atliekamo tyrimo tikslas yra rinkti ir dokumentuoti iš Ukrainos į kitas Europos šalis besitraukiančių žmonių parodymus, rinkti visą įmanomą medžiagą, kuri galėtų būti panaudojama patraukiant kaltus asmenis baudžiamojon atsakomybėn. 

Lietuvos Generalinė prokuratūra kovo pradžioje pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų Rusijai užpuolus Ukrainą. Tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 100 straipsnį dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, 110 straipsnį dėl agresijos ir 111 straipsnį dėl draudžiamų karo atakų.

Vėliau Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prokuratūros pasirašė susitarimą dėl jungtinės tyrimo grupės sukūrimo. Ji fiksuos, analizuos ir saugos duomenis apie Ukrainoje padarytas nusikalstamas veikas, jų vykdytojus ir nukentėjusiuosius, kitaip padės Ukrainos prokurorams užtikrinti tinkamą karo nusikaltėlių baudžiamąjį persekiojimą.

Vasario 24 dieną Rusija pradėjo karinę invaziją į Ukrainą. Jos prezidentas Vladimiras Putinas teigė, kad savo kariniu puolimu Rusija siekia „denacifikuoti“ Ukrainą.

Per karo veiksmus Ukrainoje sugriauta daug civilių pastatų, iš rusų atkovotose teritorijose ukrainiečiai pranešė aptikę masines nužudytų civilių žmonių kapavietes, dalis jų buvo kankinti.