Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 12d. 15:00

Paskutinis J.Kaczynskio pasispardymas: ar artėjanti pensija nesupjudys PiS?

Jaroslawas Kaczynskis
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Jaroslawas Kaczynskis

Jaroslawas Kaczynskis, be jokios abejonės, yra pagrindinė galia Lenkijos politikoje. Sekmadienį jo prieš 18 metų įkurta „Teisės ir teisingumo“ partija (PiS) vėl laimės Seimo rinkimus ir išliks valdžioje. Bet pats J.Kaczynskis vis užsimena, kad gali išeiti į pensiją – šlubuoja sveikata, galiausiai tiesiog reikia pailsėti. Tokiu atveju PiS lauktų nuožmi kova dėl valdžios – ar partija atsilaikys?

Apklausų rezultatai prieš sekmadienio rinkimus tokie, kad tik naiviausieji ryžtųsi statyti už liberalios opozicijos pergalę. PiS daugumą Seime turi ir dabar, bet po balsavimo ji turėtų dar labiau išsipūsti.

Yra teigiančių, kad partijai didesnę nei anksčiau sėkmę užtikrino ir tai, jog J.Kaczynskis labiau tūno šešėlyje nei siautėja didžiojoje scenoje – taip pritraukiami ir rinkėjai, kurie šio veterano nemėgsta.

Vis dėlto sunku paneigti, kad J.Kaczynskio įtaka didžiajai Lenkijos politikai ir konkrečiai PiS – didžiulė. Tad jei jis pasitrauktų, partijos gali laukti sukrėtimai – apžvalgininkai visų pirma kalba apie būsimas rūmų intrigas.

„Neeilinė asmenybė“

Lenkai puikiai prisimena, kad maždaug prieš metus J.Kaczynskis mįslingai, nors ir trumpam, dingo. Kalbėta apie gyvybei pavojingas sveikatos problemas.

Gandai vėliau pritilo, o J.Kaczynskiui, regis, viskas gerai. Bet šis 70-metis ekspremjeras, kaip pastebi „Politico“, vis užsimena apie būsimą pasitraukimą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jaroslawas Kaczynskis
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jaroslawas Kaczynskis

Liepą jis pasisakė aiškiai, kreipdamasis tiesiai į entuziastingus PiS šalininkus: „Manau, kad po ketverių metų čia stovėsiu ne aš, o kitas žmogus. Tikrai ne aš, nes nejaunėju. Tas žmogus irgi galės pasakyti, kad mes vėl išpildėme pažadus.“

Kai ir jei J.Kaczynskis pasitrauks, Lenkija jau bus visiškai kitokia nei prieš tris dešimtmečius, kai jis pradėjo politinę karjerą.

Nors formaliai jis – eilinis deputatas, iš tiesų J.Kaczynskis – tikrasis Lenkijos šeimininkas. Būtent jo valia skiriami ir nušalinami ministrai pirmininkai, būtent jis pasirinko Andrzejų Dudą į prezidentus.

Kai Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda vasarą apsilankė Varšuvoje, nei su A.Duda, nei su premjeru Mateuszu Morawieckiu, nei su kitais jis nesikalbėjo taip ilgai, kaip su J.Kaczynskiu – taip, eiliniu parlamentaru. G.Nausėda J.Kaczynskį 15min tada pavadino „neeiline asmenybe“.

2016 m. tuomet dar tik būsimas premjeras Saulius Skvernelis, ieškodamas būdų atšildyti santykius su Lenkija, taip pat pirmiausia pabandė surasti bendrą kalbą su J.Kaczynskiu.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gitano Nausėdos susitikimas su Andrzejumi Duda
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gitano Nausėdos susitikimas su Andrzejumi Duda

J.Kaczynskio įtaka Lenkijos politikai, ekonomikai, visuomenei ir užsienio politikai milžiniška. Bet dabar klausiama, ar jo pėdsakai išliks, ar juos nuplauks platesni socialiniai pokyčiai, jau keičiantys šalį.

Kol kas J.Kaczynskiui iš dalies ir sekėsi – tikrai ne vien PiS, bet ir palankių sąlygų prekybai dėka Lenkija klesti. Nedarbo lygis rekordiškai žemas, ekonomika tiesiog šuoliuoja į priekį, o dėl dosnesnių socialinių išmokų milijonai lenkų gali sau leisti geresnį gyvenimą.

Kritikai, tiesa, prikiša, kad prasidėjus PiS dominavimui valstybė ėmė vaidinti daug svarbesnį vaidmenį ekonomikoje – bankininkystėje, energetikoje, chemijos pramonėje, kasyboje.

Nedarbo lygis rekordiškai žemas, ekonomika tiesiog šuoliuoja į priekį, o dėl dosnesnių socialinių išmokų milijonai lenkų gali sau leisti geresnį gyvenimą.

Be to, PiS, už kurią gali balsuoti net 47 proc. rinkėjų (2015 metais jų buvo 39 proc.), surengė valymus valstybinėse kompanijose, kai kuriuose teismuose. Visuomeninis transliuotojas dabar jau valstybinis.

Daug kur profesionalus pakeitė PiS lojalistai. Tačiau partijai, klestinčią ekonomiką papuošusiai nuolatinėmis kalbomis apie patriotizmą ir tradicines vertybes, tai nė motais – konkurentų užnugaryje nė nematyti.

„Scanpix“/AP nuotr./PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis
„Scanpix“/AP nuotr./PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis

„Situaciją, kuri egzistavo anksčiau, situaciją, kai augimo vaisiai būdavo netolygiai išdalinami, mes didžiąja dalimi pagerinome“, – liepą pareiškė J.Kaczynskis.

J.Pilsudskio idėjų sargas

Pats J.Kaczynskis prisipažįsta, kad vienas jo idealų – 1918 metais Lenkijai nepriklausomybę atkurti padėjęs Josifas Pilsudskis.

Jis, visai kaip J.Kaczynskis dabar, nemėgo, jo teigimu, bailių politikų ir apskritai elito. J.Pilsudskiui nerūpėjo ir taisyklės bei procedūros – 1926-aisiais jis inicijavo perversmą ir ėmė plėtoti savotiško socialistinio nacionalizmo idėją.

2017 metais laiške savo rėmėjams J.Kaczynskis pavadino J.Pilsudskį „vienu įspūdingiausių žmonių Europos politikos istorijoje“ ir pareiškė, kad save mato kaip „Pilsudskio idėjų tęsėją – žinoma, aplinkybės jau kitos“.

Wikimedia.org nuotr./Jozefas Pilsudskis (pirmame plane dešinėje) su kitais 1926 metų perversmo organizatoriais
Wikimedia.org nuotr./Jozefas Pilsudskis (pirmame plane dešinėje) su kitais 1926 metų perversmo organizatoriais

Aišku, kaip ir J.Pilsudskis, J.Kaczynskis suskaldė Lenkiją. Jis – mažoritarinės demokratijos šalininkas. Kitaip tariant, jis tiki rinkimais, bet yra įsitikinęs, kad valdančiųjų neturėti riboti tokios institucijos kaip teismai.

„Kaczynskis ne tik abejoja liberalios demokratijos kompromisais, bet ir žengė žingsnius jų apribojimo link“, – teigia konservatyvaus dienraščio „Rzeczpospolita“ redaktoriaus pavaduotojas Michalas Szuldrzynskis.

Maždaug pusė Lenkijos rinkėjų J.Kaczynskį mėgsta, net myli, kita pusė jo nekenčia. Nuomonę turi beveik visi – visai kaip britai dėl „Brexit“ ar amerikiečiai dėl Donaldo Trumpo.

Su PiS ir J.Kaczynskiu tikai nenuobodu. Varšuvoje juokaujama, esą Lenkijos vyriausybei 2007–2014 metais vadovavęs Donaldas Tuskas rūpinosi, kad iš čiaupo bėgtų šiltas vanduo – kad viskas būtų ramu ir nuspėjama.

Maždaug pusė Lenkijos rinkėjų J.Kaczynskį mėgsta, net myli, kita pusė jo nekenčia. Nuomonę turi beveik visi – visai kaip britai dėl „Brexit“ ar amerikiečiai dėl Donaldo Trumpo.

Bet valdant J.Kaczynskiui vanduo, bėgantis iš čiaupo, tiesiog kunkuliuoja. Jis mėgaujasi konfliktais ir net 2010-ųjų aviakatastrofą Smolenske, kai žuvo jo dvynys brolis, Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis, pavertė politiniu klausimu – esą buvo įvykdytas sąmokslas prieš šalį.

„Scanpix“/AP nuotr./Aviakatastrofa Smolenske
„Scanpix“/AP nuotr./Aviakatastrofa Smolenske

Nuo 2015-ųjų, kai PiS laimėjo praėjusius Seimo rinkimus, J.Kaczynskis tikrai galėjo elgtis ramiau ir, tarkime, sau patinkančius teisėjus skirti pamažu, neskubėdamas, nešokiruodamas. Vietoj to jis elgėsi audringai ir supykdė ES, kuri net prabilo apie teisės viršenybės principo pažeidimus.

Panašių manevrų būta ir Seime. PiS ten turi daugumą ir gali priimti kokius tik nori įstatymus, bet kažkodėl renkasi buldozerio principą – svarbūs įstatymai priimami žaibiškai, o opozicijai kartais leidžiama išsakyti vos 30 sekundžių trukmės pastabas.

„Scanpix“/AP nuotr./Lenkijos parlamentas balsuoja
„Scanpix“/AP nuotr./Lenkijos parlamentas balsuoja

Šių rinkimų kampanijoje J.Kaczynskis taip pat daug kalba apie, suprask, tradicinių lenkiškų vertybių negerbiančią LGBT bendruomenę.

„Nebus jokių gėjų santuokų ir ypač įvaikinimų. Lenkijoje bus laisvė, kurios neribos politinis korektiškumas“, – rugsėjį pareiškė J.Kaczynskis, nors viengungiško gyvenimo su trimis katėmis tradiciniu tikrai nepavadinsi.

Geležinis kumštis

Kita vertus, skirtingai nei Lenkija, PiS – vieninga partija, bent jau kol kas. Bet jei J.Kaczynskis pasitrauktų, partijos viduje susiformavusios frakcijos greičiausiai pradėtų varžytis dėl įtakos ir, žinoma, valdžios.

J.Kaczynskis partiją, kurioje yra ir švelnių centro dešiniųjų, ir aršių nacionalistų, valdo geležiniu kumščiu. Tačiau PiS tikriausiai ir vienija tik jos lyderio valia – J.Kaczynskis niekada neleido iškilti konkurentui.

„Scanpix“/AP nuotr./Jaroslawas Kaczynskis
„Scanpix“/AP nuotr./Jaroslawas Kaczynskis

Jei kas nors įsijaučia, iškart laukia nusodinimas. Sukilėliai išmetami. Tie, kurie klauso nurodymų, gali kilti karjeros laiptais, bet tik iki tam tikros ribos.

Štai prieš kelias savaites keli įtakingi PiS nariai ėmė verstis per galvas aiškindami, kad J.Kaczynskis būtų kur kas geresnis premjeras nei M.Morawieckis, nors pastarąjį vyriausybės vadovu pasirinko pats partijos lyderis.

Prabilo ir pats M.Morawieckis: „Manau, kad pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis būtų puikus ir geriausias ministras pirmininkas.“

Arno Strumilos / 15min nuotr./Mateuszas Morawieckis
Arno Strumilos / 15min nuotr./Mateuszas Morawieckis

Tokie ištikimybės demonstravimo ritualai beveik neabejotinai baigtųsi, kai tik J.Kaczynskis paleistų vadeles.

„Kaczynskio sukurta PiS – labai didelė palapinė. Ji stovi tik jo autoriteto dėka. Jei Kaczynskio nebebus, vidiniai prieštaravimai šią palapinę suplėšytų“, – mano M.Szuldrzynskis.

J.Kaczynskis partiją, kurioje yra ir švelnių centro dešiniųjų, ir aršių nacionalistų, valdo geležiniu kumščiu.

Kas galėtų pakeisti J.Kaczynskį? Manoma, kad dėl PiS vadovo posto grumtųsi trys svarbūs šulai – premjeras M.Morawieckis, teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro ir vidaus reikalų ministras, dabar Europos Parlamente dirbantis Joachimas Brudzinskis.

Buvęs bankininkas M.Morawieckis, anksčiau dirbęs D.Tusko patarėju, gilių šaknų PiS neįleidęs – skirtingai nei Z.Ziobro, kuris yra labai konservatyvus ir susijęs su katalikiškomis organizacijomis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Zbigniewas Ziobro
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Zbigniewas Ziobro

Tačiau Z.Ziobro prieš dešimtmetį įnirtingai konfliktavo su J.Kaczynskiu, ir partijos elitas į jį žvelgia įtariai. Savo ruožtu J.Brudzinskis laikomas artimiausiu PiS lyderiui, bet jam trūksta žavesio, be to, jis šiuo metu dirba ne Varšuvoje, o Briuselyje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Joachimas Brudzinskis
AFP/„Scanpix“ nuotr./Joachimas Brudzinskis

Svarbiausia, kad nė vienas iš pretendentų pakeisti J.Kaczynskį negalės tikėtis besąlygiškos nepriklausomybės. Tikėtina, kad kovą pralaimėję politikai pradėtų kurti savo partijas.

„Tai nebus paprastas valdžios perdavimas, – sako Norbertas Maliszewskis, politologas Kardinolo Stefano Wyszynskio universitete. – Konkuruojančių grupių yra per daug, tad labiausiai tikėtinas krūvos mažesnių partijų atsiradimas.“

Struktūriniai pokyčiai

Būtent nuo to, kas vyks PiS pasitraukus J.Kaczynskiui, ir priklausys, ar konservatyvių vertybių, patriotizmo ir valstybinio kapitalizmo kokteilis išgyvens kaip tvarus modelis.

Ekonomikai viskas gerai – Lenkija apie recesiją paskutinį kartą kalbėjo 1992 metais. Tačiau vyksta „Brexit“, Donaldo Trumpo inicijuojami prekybos karai, pastebimas augimo lėtėjimas visoje Europoje – o PiS vykdomos socialinės programos brangios.

Visuomenė irgi sparčiai keičiasi ir progresyvėja – nuolatinis PiS kalbėjimas apie tradicines vertybes procesą tik pristabdo. Pavyzdžiui, 2008 metais Dievą tikėjo 81 proc. 18–19 metų lenkų, o pernai – jau tik 63 proc.

Dar viena apklausa pavasarį parodė, kad 58 proc. lenkų remia moters teisę į abortą iki dvyliktos nėštumo savaitės, nors šalyje įstatymai kur kas griežtesni. Galiausiai lenkai jau nebe tokie homofobiški.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vaivorykštės vėliava
AFP/„Scanpix“ nuotr./Vaivorykštės vėliava

J.Kaczynskis nemažai populiarumo savo partijai užaugino vis šaukdamas apie imigraciją, konkrečiai – musulmonus migrantus. Juk migracijos krizė Europą drebino būtent 2015-aisiais, kai PiS ir laimėjo rinkimus.

Tačiau šiandien Lenkija kaip tik lyg magnetas traukia migrantus. Šalyje išduodama net 59 proc visos ES leidimų dirbti piliečiams iš ES nepriklausančių šalių – į Lenkiją vyksta ukrainiečiai, baltarusiai, indai.

Tokios tendencijos galbūt jau netolimoje ateityje gali pastūmėti daugiau lenkų nemėgti J.Kaczynskio, kurio pastangomis valstybė judėjo priešinga kryptimi. Bet įmanoma ir tai, kad dabartinis PiS vadovas bus minimas geruoju.

Šalyje išduodama net 59 proc. visos ES leidimų dirbti piliečiams iš ES nepriklausančių šalių – į Lenkiją vyksta ukrainiečiai, baltarusiai, indai.

„Paradoksalu, bet jis gali būti minimas kaip žmogus, užbaigęs Lenkijos modernizavimo projektą“, – pabrėžia Aleksandras Smolaras, vadovaujantis analitiniam Stepano Batoro fondui.

Žlugus komunizmui kapitalizmo ir rinkos ekonomikos statybos nemažą visuomenės dalį paliko užribyje – ypač mažesniuose miestuose ir kaimuose. Vakarietiškos vertybės irgi išgąsdino tūkstančius – ypač konservatyvioje Rytų Lenkijoje.

Visi šie žmonės pagaliau pradėjo jausti esantys modernios Lenkijos dalimi tik tada, kai J.Kaczynskis pradėjo vykdyti populistinę ekonominę politiką ir skatinti patriotizmą.

PiS lyderis nori būti prisimenamas kaip būtent toks lyderis: „Mes esame turtinga šalis, ne blogesnė nei Vakaruose, negana to, mes turime lygybę. Neturime kopijuoti Vakarų. Galime stovėti po raudonai balta Lenkijos vėliava, o ne po vaivorykštės spalvų vėliava.“

Komentarai: 1

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min