Ši atakų banga kilo tuo metu, kai žinios apie JAV ir Irano susitarimą pradėjo tiesti kelią taikai kare Artimuosiuose Rytuose. Tai išryškino pažangos stoką siekiant užbaigti daugiau nei ketverius metus trunkantį karą Ukrainoje.
Vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka pirmadienį pranešė, kad per gaisrų gesinimo operacijas Ukrainos šiaurės rytuose žuvo penki gelbėtojai, o dar mažiausiai penki žmonės buvo sužeisti Rusijai smogus Charkivui.
Smurtas nusinešė dar keturias gyvybes sostinėje, kur kilo gaisras UNESCO pasaulio paveldo objekte – Kyjivo Pečorų lauroje, o Dievo Motinos Ėmimo į Dangų katedros stogas užsiliepsnojo.
Kaip matė sostinėje dirbantys naujienų agentūros AFP žurnalistai, gyventojai bėgo gatvėmis ieškodami priedangos, danguje buvo perimami sviediniai, o mieste krito žėrinčios nuolaužos.
AFP žurnalistas matė, kaip daugiau nei tuzinas gaisrinių automobilių apsupo katedrą, o ugniagesiai nenuilstamai dirbo gesindami gaisrą iš vidaus ir naudodami kėlimo platformas.
Vienoje bažnyčios pusėje matėsi didžiulė skylė, o iš iš dalies sugriauto stogo veržėsi liepsnos.
„Pakartotiniai Rusijos smūgiai“
Kultūros ministerija dar sausį pranešė, kad Rusijos atakos apgadino kelis komplekso pastatus.
Kyjivo Pečorų laura, vienuolynas su simboliniais auksiniais kupolais, pastaraisiais metais pateko į antraštes po to, kai buvo išvaryti jos vienuoliai, kaltinti ryšiais su Maskva.
Ukrainos stačiatikių bažnyčia 2022 metais oficialiai atsiskyrė nuo Rusijos, o po dvejų metų Ukrainos vyriausybė uždraudė su Maskva susijusį Ukrainos stačiatikių bažnyčios padalinį.
Instituciniu lygmeniu Rusijos stačiatikių bažnyčia visapusiškai remia prezidentą Vladimirą Putiną nuo tada, kai jis 2022 metais pradėjo Rusijos puolimą Ukrainoje.
Vietos karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka pasmerkė „tiesioginį smūgį“ šiam objektui.
Kyjivo metropolitas Epifanijus taip pat pasmerkė ataką, pavadindamas ją „nusikaltimu žmoniškumui, istorijai ir krikščionybei“.
Pranešama, kad sostinėje sužeista mažiausiai 23 žmonės, o 140 tūkst. šiaurinių rajonų gyventojų liko be elektros.
Raketų ataka buvo surengta ir į didmiestį Charkivą šiaurės rytuose.
„Penki Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos gelbėtojai žuvo per gaisrų gesinimo operacijas dėl pakartotinio Rusijos smūgio“, – platformoje „Telegram“ pranešė I. Klymenka. Taip pat sužeista mažiausiai devyni žmonės.
Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža sakė, kad taikiniu tapo ir Dnipro miestas, ten sužeistas vienas žmogus.
Sumų srities vadovas Olehas Hryhorovas teigė, kad šiaurės rytų rajone buvo sužeisti trys žmonės, tarp jų – vaikas.
Pirmadienį regiono gubernatorius Dmitrijus Miliajevas pranešė, kad per Ukrainos dronų ataką Rusijos Tulos mieste, esančiame maždaug už 200 kilometrų į pietus nuo Maskvos, žuvo trys žmonės ir dar trys buvo sužeisti.
Taikos derybos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Rusijos lyderis V. Putinas sekmadienį susisiekė su savo kolega JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu), kad aptartų konfliktą Ukrainoje.
V. Zelenskis socialiniame tinkle „X“ parašė, kad „aptarė dalykus, kurie galėtų padėti pasiekti taiką dabar“, o jo patarėjas Dmytro Lytvynas žiniasklaidai sakė esąs patenkintas „gana turiningu pokalbiu apie viską“ tarp lyderių.
Kremlius savo ruožtu nurodė, kad V. Putino ir D. Trumpo pokalbyje pagrindinis dėmesys buvo skirtas taikos deryboms su JAV ir Iranu.
Rusijos invazija į Ukrainą tapo didžiausiu konfliktu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, per kurį žuvo tūkstančiai civilių ir šimtai tūkstančių karių.
Rusijai beveik kasdien apšaudant miestus dronais ir raketomis, Ukraina pastarosiomis savaitėmis suintensyvino savo oro atakas, kurios, pasak Kyjivo, daugiausia nukreiptos į Rusijos naftos infrastruktūrą, siekiant sumažinti karą finansuojantį pelną.
Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas žiniasklaidai sakė, kad „JAV prezidento specialieji atstovai Steve'as Witkoffas (Stivas Vitkofas) ir Jaredas Kushneris (Džaredas Kušneris), kurie šiuo metu glaudžiai susiję su Irano reikalais, netrukus grįš į Rusiją“.
