D. Boluarte atsisakė atvykti į Kongresą naktiniam svarstymui, kai dauguma įstatymų leidėjų, įskaitant kai kuriuos jai kadaise lojalius deputatus, balsavo už apkaltos proceso inicijavimą.
Jie kvietė ketvirtadienį 23 val. 30 min. vietos (penktadienį 7 val. 30 min. Lietuvos) laiku D. Boluarte atvykti į Kongresą, tačiau ji praleido posėdį, kuris baigėsi 118 įstatymų leidėjų balsavimu už jos apkaltą.
„Prezidentės apkaltai pritarta“, – paskelbė Kongreso lyderis Jose Jeri (Chosė Cheris), kuris iki 2026 metų balandį vyksiančių rinkimų užėmė laikinojo prezidento postą.
„Šiandien nuolankiai perimu respublikos prezidento pareigas (...) kad galėčiau įkurti pereinamojo laikotarpio vyriausybę ir jai vadovauti“, – prisiekęs parlamente sakė J. Jeri.
D. Boluarte prezidentavimo laikotarpį lydėjo protestai, įvairūs skandalai, tyrimai ir gaujų smurto protrūkiai.
Ji jau ne kartą susidūrė su bandymais nušalinti ją nuo pareigų.
Per paskutinį bandymą buvo akcentuojamas jos „nuolatinis moralinis nepajėgumas“ vykdyti savo pareigas nuo pat kadencijos pradžios 2022 metų gruodį.
Per maždaug devynerius metus Peru turėjo šešis prezidentus.
D. Boluarte, kuri pradėjo eiti pareigas po to, kai jos pirmtakas Pedro Castillo (Pedras Kastijas) buvo nušalintas nuo pareigų dėl mažiausiai 50 gyvybių pareikalavusio susidorojimo su protestuotojais, reitingai smarkiai krito.
Jos atžvilgiu atliekami keli tyrimai, įskaitant tyrimą dėl įtariamo dovanotų prabangių papuošalų ir laikrodžių nedeklaravimo – skandalas buvo pramintas „Roleksgeitu“.
Be to, liepos mėnesį ji pati sau gerokai padidino atlyginimą.
Pastarosiomis savaitėmis po to, kai rugsėjo 5 dieną vyriausybė priėmė įstatymą, reikalaujantį, kad jaunimas mokėtų įmokas į privačius pensijų fondus, nepaisant to, kad darbo vietos nesaugios, padaugėjo antivyriausybinių protestų.
Pastarąjį pusmetį protestai taip pat intensyvėjo dėl organizuotų nusikalstamų grupuočių vykdyto turto prievartavimo ir žmogžudysčių bangos.
