Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Teismas pripažino Andersą Behringą Breiviką pakaltinamu, jis kalės 21 metus

Andersas Behringas Breivikas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Andersas Behringas Breivikas
Šaltinis: BNS
0
A A

Praėjus metams ir mėnesiui po žudynių – bombos sprogimo ir didžiausio Europoje taikos metu pavienio žudiko siautėjimo – norvegų kraštutinių dešiniųjų ekstremistas Andersas Behringas Breivikas penktadienį išgirdo teismo nuosprendį – jis kalės mažiausiai 21 metus.

Teismas galėjo pripažinti A.B.Breiviką nepakaltinamu ir skirti jam priverstinį gydymą psichiatrijos klinikoje, tačiau penki teisėjai nusprendė, kad jis gali atsakyti už savo veiksmus. Žudikas nuosprendį išklausė santūriai šypsodamasis.

A.B.Breivikas neskųs Oslo teismo nutarties, jo advokatas nurodė paskelbus nuosprendį. „Jis sako neskųsiantis (nuosprendžio), nes jis pripažintas psichiškai blaivaus proto“, – advokatas Geiras Lippestadas sakė žurnalistams prie teismo salės per posėdžio pertrauką.

Psichiatrų nuomonės dėl A.B.Breiviko psichikos būklės išsiskyrė. Pirmoji su juo dirbusi medikų grupė paskelbė ji paranojiniu šizofreniku, tuo metu antroji psichiatrų grupė nustatė, kad jis visiškai sveikas.

Po to, kai A.B.Breivikas atliks bausmę kalėjime, bus sprendžiama, ar jis nebekelia grėsmės visuomenei

Prieš verdiktą A.B.Breivikas teigė, kad gydymas psichiatrijos ligoninėje jam būtų baisiau už mirtį.

Jis jau anksčiau tvirtino, kad neskųs teismo sprendimo, jeigu bus pripažintas galintis atsakyti už veiksmus. Tačiau tai gali padaryti prokurorai, kurie siekė, jog žudikas būtų pripažintas nepakaltinamu. 

Po to, kai A.B.Breivikas atliks bausmę kalėjime, bus sprendžiama, ar jis nebekelia grėsmės visuomenei. Jeigu bus nuspręsta, kad visgi kelia, žudikas liks už grotų.

Kaltinamasis ne kartą pabrėžė esantis pakaltinamas, tačiau atsisakė prisipažinti kaltu, ir aiškino, kad žudynės buvo būtinos. Jis anksčiau ne kartą teigė nenorintis, kad jo veiksmai būtų traktuojami kaip bepročio išpuolis.

Prokurorai siekė, kad jis būtų pripažintas bepročiu ir būtų gydomas.

A.B.Breivikas bausmę atliks itin gerai saugomame Ilos kalėjimo bloke. Kaip skelbta anksčiau, kalėjimas planuoja samdyti žmones, kurie bendrautų su nuteistuoju, kad jį būtų galima laikyti atskirai nuo kitų kalinių. Pagal Norvegijos įstatymus kalinius draudžiama ilgą laiką laikyti visiškai izoliuotus, nes tai laikoma nepagrįstai žiauria bausme.

Oslo priemiestyje įkurtas Ilos kalėjimas – maksimalaus saugumo įkalinimo įstaiga, kuri jau tapo ir Anderso Behringo Breiviko namai. Kalėjime yra kompiuteris ir televizija, A.B.Breivikui sudarytos sąlygos sportuoti.  

Kaip atrodo įkalinimo įstaiga galite pamatyti čia.

Aukos tėvas: Jis man – tuščia vieta

Teismo sprendimo klausėsi daugiau kaip 40 nukentėjusiųjų ir žuvusiųjų artimųjų, jie atrodė susikaupę. Nuo kruvinų išpuolių nukentėję žmonės anksčiau žiniasklaidai teigė norintys, kad žudikas kalėtų, o ne būtų priverstinai gydomas.

Skaitant nuospredį buvo dar kartą pagarsinta, kaip A.B.Breivikas rengėsi skerdynėms. Teisėjai pažymėjo, kad daliai per sprogimą Oslo centre nukentėjusių žmonių buvo amputuotos galūnės, o išgyvenę pragarą Utiojos saloje susiduria su rimtomis psichologinėmis problemomis: jaunuoliai negali nei mokytis, nei dirbti.

Anot „The Daily Mail“, Utiojos saloje žuvusios merginos tėtis Peras Balchas Soerensenas teigė esąs patenkintas teismo sprendimu. „Pagaliau mes bent kurį laiką apie jį  negirdėsime. Dabar galėsime gauti šiek tiek ramybės. Jis man nieko nereškia, jis – oras, tuščia vieta“, – sakė jis.

Po žudynių Utiojos saloje likęs gyvas Bjornas Ihleris CNN sakė, kad teisingumas nugalėjo. „Visas šis teismo procesas buvo labai sunkus. Tačiau jis parodė, kad su ekstremizmu turime kovoti visais įmanomais būdais. Mes turime būti tikri, kad nieko panašaus mums daugiau nebenutiks, – sakė jis. – Mūsų šalyje gyvena daug ekstremistų, jie ne bepročiai, mes turime rasti būdą su jais kalbėtis“.

Paklaustas, ar gali pasakyti, jog po penktadienį paskelbto verdikto jam ši istorija yra baigta, B.Ihleris sakė: „Tai gyvens su manimi greičiausiai visą mano gyvenimą“.

Daugelis norvegų mano, kad A.B.Breivikas – pakaltinamas

A.B.Breivikas prisipažino 2011-ųjų liepos 22-ąją nužudęs 77 žmones per tuos išpuolius, kurie traumavo Norvegiją ir sukrėtė pasaulį. Tuomet per sprogimą Osle žuvo aštuoni žmonės, o netoli sostinės esančioje kurortinėje saloje, jaunimo stovykloje, žudikas nušovė dar 69 žmones, daugiausia – paauglius.

A.B.Breivikui, kuris savo neapykanta apremtas pažiūras išdėstė padrikame 1,5 tūkst. puslapių manifeste internete, po praėjusių metų žudynių buvo diagnozuota paranoidinė šizofrenija, jis buvo paskelbtas nepakaltinamu.

Tačiau kilus visuomenės pasipiktinimui buvo atlikta dar viena ekspertizė, kurios išvadose parašyta, kad jis yra pakaltinamas. Tokios nuomones, kaip rodo apklausos, laikosi ir dauguma norvegų, taip pat – pats A.B.Breivikas, kuris yra sakęs, kad sutiktų su kalėjimu, bet apskųstų sprendimą laikyti jį uždaroje psichiatrijos ligoninėje.

Didžiausia įmanoma kalėjimo bausmė A.B.Breivikui būtų 21 metai. Tačiau kaliniai, kurie yra laikomi pavojingais visuomenei, gali būti laikomi neribotą laiką

Kaltintojas Sveinas Holdenas, kuris nori, kad A.B.Breivikas būtų pripažintas nepakaltinamu, yra sakęs, jog „būtų blogiau psichiškai nesveiką žmogų pasmerkti kalėjimui, nei nusiųsti psichikos liga nesergantį žmogų į psichiatrijos ligoninę“.

Norvegijos baudžiamasis kodeksas nenumato mirties bausmės ar kalėjimo iki gyvos galvos ir didžiausia įmanoma kalėjimo – 21 metai. Tačiau kaliniai, kurie yra laikomi pavojingais visuomenei, gali būti laikomi neribotą laiką.

Norvegija labai akcentuoja, kad šis teismo procesas yra laisvas ir teisingas.

Anksčiau A.B.Breivikas su šiurpiomis detalėmis išdėstė, kas paskatino jį metų metus skrupulingai planuoti, o paskui įvykdyti didžiausias žudynes Norvegijoje po Antrojo pasaulinio karo.

A.B.Breivikas vadino save „tamplierių“ – neva egzistuojančios slaptos ultradešiniųjų grupuotės, pavadintos viduramžių krikščionių kryžininkų vardu, – „pėstininku“. Policija tokios grupuotės buvimu abejoja.

A.B.Breivikas plūdo kultūrinius marksistus, dėl kurių pritarimo imigracijai, jo teigimu, atsirado „Eurabija“

A.B.Breivikas taip pat plūdo kultūrinius marksistus, dėl kurių pritarimo imigracijai, jo teigimu, atsirado „Eurabija“, o jis turėjęs atakuoti centro kairiųjų vyriausybę bei Darbo partijos jaunimo vasaros stovyklą Utiojos saloje.

Teismas išgirdo, kaip A.B.Breivikas metų metus planavo skerdynes ir pasinaudojo ūkiu tam, kad galėtų nesukeldamas įtarimų nusipirkti cheminių trąšų, kurias panaudojo kone toną svėrusiai bombai pagaminti. Ta bomba, kuri buvo padėta išnuomotame mikroautobuse, sprogo prie pagrindinio vyriausybės pastato Oslo centre.

Tuos metus gyvendamas atsiskyrėliškai, A.B.Breivikas, kaip sakė, medituodavo, planavo ir vartojo steroidus, kad užgrūdintų protą ir kūną, o atsipalaidavimui žaisdavo kompiuterinius žaidimus.

Jis įstojo į pistoletų klubą ir įsigijo medžiotojo licenciją, kad galėtų nusipirkti 9 mm „Glock“ ir pusiau automatinį šautuvą „Ruger“, iš kurių daugiau kaip valandą šaudė į siaubo apimtus jaunuolius Utiojoje. Aukos, kurių jauniausiai buvo vos 14 metų, negalėjo ištrūkti iš tos mažytės salos.

Policininko uniforma vilkėjęs A.B.Breivikas nušovė 67 žmones, daugiausia – iš arti, o dar du žmonės žuvo bandydami pabėgti iš salos.

Žudynes vadino būtinomis

Policininko uniforma vilkėjęs A.B.Breivikas nušovė 67 žmones, daugiausia – iš arti, o dar du žmonės žuvo bandydami pabėgti iš salos.

Norvegijos, kur nusikalstamumas yra mažas, policijos nevykę veiksmai buvo smarkiai kritikuojami.

Vieninteliu savo sraigtasparniu policija negalėjo pasinaudoti dėl to, kad jo įgula atostogavo, o elitinis policijos būrys į salą sugebėjo nusigauti tik daugiau nei po valandos – pramoginiu kateriu, nes jų pačių pripučiama valtis kone nuskendo.

Norvegijos nacionalinės policijos komisaras praėjusią savaitę, po nepalankios ataskaitos apie policijos atsaką atsistatydino, o premjeras Jensas Stoltenbergas vėliau šį mėnesį turės atvykti į neeilinę parlamento sesiją.

Teismo proceso metu A.B.Breivikas beveik nerodė jokių jausmų ir nieko nesigailėjo, o kartą savo įvykdytas žudynes pavadino „žiauriomis, bet būtinomis“ siekiant apsaugoti Norvegiją nuo multikūlturizmo. Vienu metu jis teismui pasakė: „Ir vėl tai padaryčiau“.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min