Dabar populiaru
Publikuota: 2021 sausio 2d. 23:01

Planavimo katastrofa? Europos Sąjungai gali pritrūkti vakcinų nuo koronaviruso

Ar ES užsakė per mažai vakcinų nuo koronaviruso dozių?
„Scanpix“ nuotr. / Ar ES užsakė per mažai vakcinų nuo koronaviruso dozių?

Europos Sąjunga visada nuosekliai aiškino, kad Bendrijai užteks vakcinų nuo koronaviruso dozių. Tačiau dabar jau pranešama, kad blokas pavėlavo su užsakymais, o tai reiškia, jog vėluos ir eliksyras. Be to, vakcinų dozių gali neužtekti, mat ES kažkodėl atsisakė įtvirtinti galimybę vėliau įsigyti šimtus milijonų papildomų skiepų, rašo „Der Spiegel“.

Leidinys pateikia kontrastingus vaizdus. JAV – skiepijami slaugytojai, specialiais reisais skraidinamos vakcinų dozės, miestų merai, džiūgaujantys dėl pandemijos pabaigos pradžios.

Vokietijoje gi – tuščios prekybinės gatvės, uždaryti restoranai ir vyriausybė, visuomenei toliau aiškinanti, kad laukia dar ilga ir tamsi žiema.

Nors Donaldo Trumpą administraciją pasaulis laiko neišmanėliška, konstatuoja „Der Spiegel“, iki kovo pabaigos nuo koronaviruso turėtų būti paskiepyti net 100 mln. amerikiečių.

Europiečiai vakcinos laukė ilgiau, o skiepijimas prasidėjo tik po Kalėdų, šią savaitę. Be to, Bendrijos šalys, kuriose vis nauji užsikrėtimų rekordai, iki šiol tiksliai nežino, kiek vakcinų dozių sulauks artimiausiais mėnesiais.

Vokietijos sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas skelbia, kad iš pradžių ši šalis gaus tik 400 tūkst. vakcinų dozių. Iki kovo – dar 11–13 mln., o tai, žinoma, tik žiupsnis dozių, kurios pasieks amerikiečius.

Žmonių gyvybės prieš solidarumą

Tik dabar Vokietijos vyriausybė pripažįsta, kad situacija pavojinga politine prasme. Ir tik pastarosiomis savaitėmis imta kalbėti, kad reikia apsirūpinti papildomomis vakcinų dozėmis iš daugiau nei vieno gamintojo.

Tik ar ne per vėlu? „Der Spiegel“ pabrėžia, kad jau kelis mėnesius buvo aišku, jog kitos šalys gaus daugiau vakcinų dozių ir anksčiau pradės skiepijimą. Kitaip tariant, anksčiau imsis efektyvių veiksmų prieš koronaviruso pandemiją.

„Bet Berlyne ir Briuselyje per ilgai buvo beveik nieko nedaroma, o argumentai buvo skysti: kad Europoje geriau ir tiksliau tikrinami vaistai, kad vakcinų užteks dėl gero planavimo“, – rašo leidinys, cituojantis J.Spahną, teigusį, kad nuo COVID-19 bus paskiepyta 60 proc. Vokietijos gyventojų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jensas Spahnas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Jensas Spahnas

Toks optimizmas neatitinka realybės. Jei situacija nesikeis, iki rudens užsakytų vakcinų kiekis baigsis, o pandemijos gali nepavykti sukontroliuoti.

Negana to, kaip rašo „Der Spiegel“, ES net atmetė pasiūlymą įsigyti šimtus milijonų papildomų dozių, kurių, akivaizdu, trūks. Tik antradienį paskelbta, kad Bendrija perka 100 mln. papildomų „Pfizer/BioNTech“ vakcinos dozių.

Iš ES išstojusi Jungtinė Karalystė šią savaitę jau triumfavo, kai buvo uždegta žalia šviesa „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto sukurtai vakcinai. Bet Europos vaistų agentūra iškart pripažino, kad net ir sausį dar nepatvirtins šios vakcinos.

Turtinga Vokietija, be abejo, galėtų pati viena susipirkti tiek dozių, kiek tik reikia, tačiau tokie veiksmai pakenktų ir taip trapiai Europos vienybei.

Trikdžių daug, o pasekmės gali būti dramatiškos – įmanoma net nesustabdyti viruso. Tai reikštų, kad kita žiema būtų tokia, kaip dabar – daug infekcijų, apribojimų ir karantinų. Esą vienintelis vaistas būtų sugebėjimas apsirūpinti vakcinomis iš kuo daugiau gamintojų.

Bet Berlynas nusprendė aukotis solidarumo vardan. Turtinga Vokietija, be abejo, galėtų pati viena susipirkti tiek dozių, kiek tik reikia, tačiau tokie veiksmai pakenktų ir taip trapiai Europos vienybei.

Problema ta, jog Vokietijos federalinė vyriausybė, savaime suprantama, yra įsipareigojusi ir daryti viską, kad apsaugotų šalies žmones.

Procesas strigo nuo pat pradžių

Mokslininkai skaičiuoja, kad viruso plitimą sustabdytų 60–70 proc. šalies, šiuo atveju Vokietijos, gyventojų paskiepijimas. Tai reiškia, kad reikėtų 100–120 mln. dozių, nes norint, kad susidarytų imunitetas, reikia dviejų skiepų.

Iš viso ES iš šešių skirtingų kompanijų užsakė 1,3 mlrd. vakcinų dozių. Vokietijai priklauso 18,6 proc. iš šių dozių, nes šalyje gyvena 18,6 proc. visos ES gyventojų. Vėlgi, tai išvirsta į 250 mln. vakcinų dozių.

Tačiau skaičiai gali klaidinti. Mat kol kas Vokietija ir kitos ES šalys tikrai gauna vakcinų iš „Pfizer/BioNTech“ ir tikrai gaus iš JAV kompanijos „Moderna“.

„Scanpix“ nuotr./„Pfizer/BioNTech“ vakcina nuo koronaviruso
„Scanpix“ nuotr./„Pfizer/BioNTech“ vakcina nuo koronaviruso

Vokietijai per pirmąjį 2021-ųjų pusmetį teks maždaug 45 mln. „Pfizer/BioNTech“ vakcinos dozių. „Moderna“ vakcina Europoje dar tik bus patvirtina, o jos dozių vokiečiai tikisi sulaukti 15 mln. Kartu sudėjus turime 60 mln. dozių – per mažai.

Kaip minėta, dar yra „AstraZeneca“ vakcina, taip pat vokiškas „CureVac“ gaminys, bet neaišku, kada žemyninė Europa galės naudoti jos dozes – didesnių siuntinių įmanoma sulaukti tik vasarą. Lietuva, skelbdama, kad pritarė beveik 1,4 mln. COVID-19 vakcinų iš „CureVac“ įsigijimui, nepriduria, jog reiks laukti ilgiau nei pusmetį.

Vienintelė JAV kompanijos „Johnson & Johnson“ vakcina jau netoli patvirtinimo, kuris numatomas kovą.

Aišku, ne viską buvo galima numatyti. Amerikiečiai, tarkime, manė, kad „Sanofi“ sugebės greičiau paruošti vakciną. Tačiau kai kuriems stebėtojams akivaizdu, kad apsirūpinimo vakcinomis procesas Europoje strigo nuo pat pradžių.

Kodėl ne dvi pagrindinės vakcinos?

Pavasarį Vokietija kartu su Prancūzija, Italija ir Nyderlandais inicijavo nedidelį vakcinų aljansą, kuris netrukus susitarė su „AstraZeneca“ dėl 400 mln. šios vakcinos dozių.

Tokiu ėjimu siekta paspausti Briuselį, kur tuo metu buvo blaškomasi. Vokietijos sveikatos apsaugos ministras J.Spahnas buvo atviras: „Daug valstybių pasaulyje jau pasirašė sutartis dėl vakcinų, bet Europa – ne.“

Galiausiai birželio viduryje Europos Komisija pristatė vakcinų strategiją. Sveikatos apsauga, beje, yra pačių valstybių nacionalinė kompetencija, bet nutarta, kad reikia parodyti solidarumą ir elgtis kitaip nei JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kurio administracija leidosi į aršią vakcinų medžioklę.

„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas
„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas

Tarp rugpjūčio ir spalio ES užsitikrino pirmuosius kontraktus su „Sanofi“, „Johnson & Johnson“ ir „AstraZeneca“. Jau tada daug kam atrodė keista, kad sutarčių siekta ne su kompanijomis, kurių vakcinos per tyrimus rodė daugiausia potencialo, – „Pfizer/BioNTech“ ir „Moderna“.

Vien tai ėmė kelti nepasitenkinimą valdžios koridoriuose Berlyne ir, tikėtina, kitose sostinėse. O pyktis dar paūmėjo lapkritį, kai abi šios kompanijos paskelbė išsamius duomenis apie 95 proc. galintį siekti vakcinų efektyvumą.

ES dozes tik rezervavo – konkretūs užsakymai nebuvo pateikti iki pat lapkričio vidurio. Net ir tada dozių buvo užsakyta mažiau, nei buvo galima.

Galiausiai abi kompanijos ne kartą skelbė, kad vakcinų dozes ketina paskirstyti remdamosi dviem kriterijais – gyventojų skaičiumi ir data, kai buvo pasirašyta sutartis. O tai ir tapo pagrindine ES problema.

JAV dar liepą oficialiai, pagal sutartis, įsigijo 600 mln. „Pfizer/BioNTech“ ir 500 mln. „Moderna“ vakcinų dozių. Vasarą ir rudenį amerikiečių pavyzdžiu pasekė Japonija, Kanada, Honkongas ir kitos šalys.

Bet ES dozes tik rezervavo – konkretūs užsakymai nebuvo pateikti iki pat lapkričio vidurio. Net ir tada dozių buvo užsakyta mažiau, nei buvo galima.

Lobistai iš Paryžiaus

Paaiškėjo, kad ES apsirūpino tik 200 mln. „Pfizer/BioNTech“ vakcinos dozių su teise įsigyti dar 100 mln. dozių, kuria, kaip minėta, šią savaitę buvo pasinaudota. Tiesa, tos dozės bus pagamintos vėliau.

Be to, pasak „Der Spiegel“ šaltinių, „Pfizer/BioNTech“ per derybas siūlė Bendrijai įsigyti daugiau – iki 500 mln. vakcinos dozių. Tačiau Europos Komisija esą atsisakė, o priežasčių, kodėl taip pasielgta, iki šiol nekomentuoja.

AFP/„Scanpix“ nuotr./„Pfizer“-„BioNTech“ vakcinos buteliukas
AFP/„Scanpix“ nuotr./„Pfizer“-„BioNTech“ vakcinos buteliukas

Kodėl? Kodėl buvo užsisakyta tik 300 mln. dozių vakcinos, kurios efektyvumas, kaip buvo aišku jau tada, siekia 95 proc., ir kuri jau tuomet buvo vadinama sensacija?

Šiandien teigiama, kad J.Spahnas ragino Briuselį nusipirkti daugiau dozių, neįtikino kelių kitų ES narių, visų pirma, Prancūzijos. Principingam Paryžiui buvo labiau svarbu tai, kad ES įsigytų 300 mln. prancūziškos kompanijos „Sanofi“ vakcinos dozių.

„Būtent todėl nebuvo galimybės nusipirkti daugiau dozių iš Vokietijos kompanijos“, – tvirtino vienas „Der Spiegel“ šaltinis.

„Pfizer/BioNTech“ per derybas siūlė Bendrijai įsigyti daugiau – iki 500 mln. vakcinos dozių. Tačiau Europos Komisija esą atsisakė, o priežasčių, kodėl taip pasielgta, iki šiol nekomentuoja.

Nors Komisija ryžtingai neigia, kad Paryžius principingai gynė „Sanofi“, netrukus atskriejo panaši istorija, tik jau susijusi su JAV kompanija „Moderna“, kurios vakcinos efektyvumas irgi vertinamas 95 proc.

ES užsakė tik 80 mln. šios vakcinos dozių ir jau aktyvavo teisę į dar 80 mln., bet „Moderna“ vadovas Stephane'as Bancelis teigia, kad Bendrijai siūlė 300 mln. dozių, tik Briuseliui toks kiekis pasirodė per didelis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Stephane'as Bancelis
AFP/„Scanpix“ nuotr./Stephane'as Bancelis

Abejonės dėl „AstraZeneca“

Gruodžio viduryje „Sanofi“ buvo priversta paskelbti, kad susidūrė su sunkumais kurdama vakciną nuo koronaviruso, ir pridūrė, esą vakcina greičiausiai galės būti patvirtinta tik paskutinį 2021 metų ketvirtį. Klinikiniai tyrimai parodė, kad vakcina nesuformuoja užtektinai atsparumo senolių organizmuose.

Nepasisekė, taip. Bet būtent dėl to reikėjo pirkti vakcinas, kurių kūrėjai jau buvo parodę, kad skiepai bus efektyvūs, o ne tiesiog viltis, jog ir kitoms kompanijoms viskas klostysis gerai.

„Būtent todėl dabar tai, kaip seksis Vokietijai ir kitoms ES šalims, priklauso nuo „AstraZeneca“ vakcinos, – pabrėžė įtakingas sveikatos apsaugos specialistas Socialdemokratų partijoje Karlas Lauterbachas. – Spahno viltys, kad iki vasaros bus paskiepyta 60 proc. populiacijos, yra viltys, jog bus patvirtina „AstraZeneca“ vakcina.“

„Scanpix“ nuotr./Karlas Lauterbachas
„Scanpix“ nuotr./Karlas Lauterbachas

O dėl šios vakcinos, nors ją pagaliau patvirtino Jungtinė Karalystė, yra abejonių. Negana to, ES pareigūnai teigia, esą vakcinos kūrėjai net nėra padavę paraiškos Europos vaistų agentūrai, kad ji būtų patvirtinta.

Per bandymus Jungtinėje Karalystėje ir Brazilijoje buvo nustatytas tik 62 proc. vakcinos veiksmingumas tais atvejais, kai asmenims būdavo suleidžiamos dvi viso dydžio vakcinos.

Tačiau savanorių, kuriems iš pradžių buvo suleista pusė dozės, o po mėnesio – visa antra dozė, grupėje veiksmingumas siekė 90 proc.

Anthony Fauci: Ką jūs darysite su 70 proc., kai turite dvi vakcinas, kurių veiksmingumas siekia 95 proc.? Kam skirsite šitą vakciną?

Visgi mokslininkų bendruomenė pasibaisėjo, kai „AstraZeneca“ šiuos skirtingus rezultatus tiesiog sujungė į vidutinį 70 proc. vakcinos veiksmingumą. Keista ir tai, kad kompanija nepaaiškino neatitikimų.

Be to, rugsėjį buvo kilęs nerimas dėl pašalinio vakcinos poveikio – tiesa, nors net buvo sustabdyti visi klinikiniai tyrimai, jie buvo atnaujinti nustačius, kad ryšio tarp mažiausiai dviejų savanorių ligos ir vakcinos nėra.

Tačiau turbūt nenuostabu, kad JAV šią nebrangią vakciną turėtų patvirtinti tik balandį. ES – dar vėliau. O juk veiksmingumas – tik 70 proc.

„Ką jūs darysite su 70 proc., kai turite dvi vakcinas, kurių veiksmingumas siekia 95 proc.? Kam skirsite šitą vakciną?“ – pastebėjo JAV vyriausiasis užkrečiamųjų ligų specialistas Anthony Fauci, leidęs suprasti, kad ir kitos vakcinos kandidatės nebūtinai pasieks „Pfizer/BioNTech“ bei „Moderna“ rodiklių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Anthony Fauci skiepijamas nuo koronaviruso
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Anthony Fauci skiepijamas nuo koronaviruso

Nuožmi kova įsibėgėja

Taigi – kas dabar? ES jau pasinaudojo teise įsigyti 80 mln. papildomų „Moderna“ vakcinos dozių ir 100 mln. „Pfizer/BioNTech“ gaminio dozių, bet dar toli gražu neaišku, kad jos atkeliaus – greičiausiai tik kitų metų antrojoje pusėje. Be to, tiek dozių vis tiek neužteks.

Bet Europos Komisija problemos nemato – atvirkščiai, džiaugiasi savo pasiekimais. Sveikatos komisarė Stella Kyriakides pažymėjo: „ES vakcinų paketas įrodo, ką galime pasiekti veikdami kartu kaip stipri Europos sveikatos apsaugos sąjunga.“

O ir Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen gruodį Europos Parlamente kuo ramiausiai pareiškė: „Kartu mes įsigijome daugiau nei reikia vakcinų dozių, kurių užteks visiems Europoje.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ursula von der Leyen
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ursula von der Leyen

Tiesa, užkulisiuose dirbantys eurokratai pastebi, kad nusipirkti daugiau vakcinų dozių neleido sudėtingos aplinkybės. Esą derybos su „Pfizer“ buvo labai sunkios, o smulkesnės farmacijos kompanijos kažin ar galėtų vienu metu kalbėtis su dešimtimis vyriausybių visame pasaulyje.

Vis dėlto Berlyne į tokius argumentus jau šnairuojama. K.Lauterbachas neabejoja: „Vokietija turėtų nusipirkti daugiau vakcinų dvišaliu pagrindu, tiesiai iš kompanijų.“

Regis, Vokietijos vyriausybė ir pati jau pripažino, kad palikti visą atsakomybę ES rizikinga. Jei vakcinų dozių iš tikrųjų bus per mažai, politikams bus labai nelengva paaiškinti piktiems rinkėjams, kodėl jie patys nesiėmė veiksmų.

„Der Spiegel“ žiniomis, užkulisiuose jau dirbama siekiant užsakyti papildomų „Pfizer/BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinų dozių – ir jau konkrečiai Vokietijai.

Jei vakcinų dozių iš tikrųjų bus per mažai, politikams bus labai nelengva paaiškinti piktiems rinkėjams, kodėl jie patys nesiėmė veiksmų.

Vėlgi, pagrindinė kliūtis išlieka – vakcinų pristatymai į ES yra prioritetiniai. Kitaip tariant, kontraktai dėl papildomų dozių atskirai šaliai galės būti pasirašyti tik atvykus dozėms pagal sutartį su visa Bendrija.

Laikas bėga. Kompanijos irgi negali pagaminti neriboto kiekio vakcinų dozių – „BioNTech“ skuba užbaigti naują gamyklą Marburgo mieste Vokietijoje, nes kiti objektai užimti iki pat vasaros.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Pfizer“, „BioNTech“
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Pfizer“, „BioNTech“

Kitos šalys irgi nesnaudžia, ypač JAV. Jau gruodžio pradžioje amerikiečiai pareiškė, kad nori nusipirkti dar 100 mln. „Pfizer/BioNTech“ vakcinos dozių.

„Pfizer“ iš pradžių atsisakė, nes pajėgumai užimti iki pat vasaros. Bet netrukus vis dėlto leidosi į derybas, kurios ilgai neužtruko – JAV pasiekė savo, o vakcinos dozes turėtų gauti ne trečiąjį, o antrąjį kitų metų ketvirtį.

Kompanija, beje, irgi nepėsčia. Iš JAV vyriausybės pareikalauta užtikrinti, kad išoriniai medžiagų, reikalingų vakcinos kūrimui, tiekėjai pirmiausiai aprūpintų būtent „Pfizer“, o ne kitas kompanijas – o tai tik parodo, kad artimiausiais mėnesiais kunkuliuos nuožmi kova dėl vakcinų.

Komentarai: 31

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos
Ypatingos
Interviu

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min