Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Po D.Trumpo pergalės Rytų Europoje sujudo nepatenkintieji G.Soroso veikla

G.Sorosas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / G.Sorosas
Šaltinis: 15min
4
A A

Įkvėpti iš naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos ateinančių signalų, Rytų ir Vidurio Europos politiniai lyderiai sukruto peržiūrėti nevyriausybinių organizacijų veiklą. Anksčiau Vašingtono remti atviro valdymo, pabėgėlių priėmimo ir autoritarinių vyriausybių veiksmų ribojimo šalininkai tapo taikiniu, rašo „The New York Times“.

Priešiškumas G.Soroso fondo veiklai itin įsisiūbavo Vengrijoje, kur premjero Viktoro Orbano rėmėjai kaltina „užsienio jėgų remiamas“ nevyriausybines organizacijas, siekiant užtvindyti Europą pabėgėliais ar transformuoti krikščionybę į kairiųjų pažiūrų multikultūrinį globalizmą.

V.Orbano atstovas tarptautiniams reikalams Zoltanas Kovacsas pareiškė, kad tokios organizacijos yra „užsienio agentai, maitinami užsienio pinigais“. Ši retorika itin primena Rusijoje prieš kelerius metus įgyvendintą „užsienio agentų“ ribojimo reformą, apribojusią nevyriausybinių organizacijų veiklą.

Buvęs Makedonijos premjeras, autoritariniu valdymo stiliumi pasižymėjęs Nikola Gruevskis taip pat paskelbė, kad būtina atlikti visuomenės „desorosizaciją“. Savo oponentus jis paniekinamai vadina „sorosoidais“. Sausio mėnesį jis pradėjo judėjimą, kuris vadinasi „Stop operacijai Sorosas“.

Lenkiją valdančios partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis teigė, kad G.Soroso valdomi fondai „siekia visuomenės be tapatybės“ ir parėmė pastangas apriboti jų veiklą.

Rumunijoje, kurioje praėjusį mėnesį šimtai tūkstančių žmonių protestavo prieš korupciją ginantį valdžios sprendimą, tos pačios valdžios atstovai pareiškė, kad G.Sorosas „finansavo blogį“ ir pareiškė, kad jį būtina nugalėti.

Panašūs judėjimai, besipriešinantys nevyriausybinių organizacijų veiklai, sukruto ir Serbijoje, Slovakijoje bei Bulgarijoje.

Užkirsti kelią demokratijos rėmėjams

„Šios organizacijos privalo būti nustumtos visomis įmanomomis priemonėmis“, – aiškino Vengrijos valdančiųjų „Fidesz“ vienas lyderių Szilardas Nemethas.

„Manau, kad jie privalo būti nušluoti, ir dabar, po naujojo prezidento išrinkimo, tarptautinė situacija yra tinkama“, – apie D.Trumpo sėkmės sukeltą bangą kalbėjo jis.

Tokiems radikalams, kaip Vengrijos premjeras V.Orbanas, kovojantiems už neliberalios demokratijos plėtrą, D.Trumpo retorika ir jo pergalė buvo signalas veikti.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos prezidento vizitas Vengrijoje
AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos prezidento vizitas Vengrijoje

„Jie tai supranta kaip istorinę akimirką“, – kalbėjo su korupcija visame pasaulyje kovojančios „Transparency International“ Vengrijos skyriaus atstovas Jozsefas Peteris Martinas. „Geopolitinė situacija pasikeitė“, – pažymėjo jis.

Ilgus metus autoritariniai režimai persekiojo nevyriausybines organizacijas, skatinančias demokratines permainas visame pasaulyje. Nuo Kinijos iki Indijos, iki populiariausio šių dienų pavyzdžio Vladimiro Putino Rusijoje.

Panaši retorika Vidurio Europoje skambėjo ir anksčiau, tačiau dabar politiniai lyderiai imasi realių veiksmų, kad užgniaužtų liberalią demokratiją remiančių organizacijų veiklą.

„Orbanas pasakojo, kad Trumpo era yra nauja tarptautinė galimybė Vengrijai“, – pažymėjo Vengrijos Helsinkio komiteto, kovojančio už žmogaus teises ir laisves, atstovė Marta Pardavi. „Jis teigė, kad tai savotiška dovana“, – pridūrė ji.

Vengrijoje nevyriausybinės organizacijos pradėtos akyliau sekti dar 2013 metais, kai valdžia pradėjo piktintis Skandinavijos fondų įtaka Vengrijos visuomenei. Dabar nauju taikiniu tapo vengrų kilmės G.Soroso fondo finansuojamos organizacijos.

Vengrijos pilietinės laisvės sąjungos vadovė Stefania Kapronczay teigia, kad šalies valdžia išbando, kiek toli gali nužengti, užgniauždama nevyriausybinių organizacijų veiklą.

Jie išbando vandenis, stebėdami, kiek toli gali žengti nenubausti. Nauji apribojimai turėtų atbaidantį efektą, – pastebėjo ji.

„Jie išbando vandenis, stebėdami, kiek toli gali žengti nenubausti. Nauji apribojimai turėtų atbaidantį efektą“, – pastebėjo ji.

„Kai kurios mažesnės nevyriausybinės organizacijos tiesiog užsidaro. Žmonės ima vengti su mumis bendradarbiauti“, – apie Vengrijos valdžios spaudimą pasakojo S.Kapronczay.

Atitinka visus neapykantos stereotipus

1930 metais Budapešte žydų šeimoje gimęs G.Sorosas išgyveno nacių okupaciją dėl padirbtų dokumentų, nuslėpusių jo tikrąją kilmę. Emigravęs į JAV jis susikrovė didelius turtus sėkmingai investuodamas ir sukūręs savo vardo investicinį fondą.

Užsitikrinęs materialinę gerovę jis ėmėsi kurti Atviros visuomenės fondą kaip „skėtinę“ grupę savo filantropinei veiklai. Iš viso jis demokratinėms iniciatyvoms jau skyrė 12 milijardų JAV dolerių.

Jo darbai skirti skleisti demokratijos, valdžios atsakingumo, laisvės idėjas, kurioms jį įkvėpė patirtis nacių valdomoje Vengrijoje.

„Negalėtum surasti geresnės figūros tam, kad sukurtum priešą“, – konstatavo Slovakijos Atviros visuomenės fondo atstovas Janas Orlovskis.

„George'as Sorosas suvienija visus stereotipus, kuriais mes buvome priversti gyventi iki šiol – jis žydas, bankininkas, o Slovakijoje dar ir vengrai nėra mėgstami...“, – pasakojo J.Orlovskis.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min