Sekite 15min Google
Kremlius šį kaltinimą nedelsdamas atmetė.
„Rusija tęsia savo beatodairišką priešiškų veiksmų kampaniją prieš NATO sąjungininkes. Ji bando susilpninti mūsų ryžtą ir sustabdyti paramą Ukrainai“, – teigė NATO vadovas Markas Rutte (Markas Riutė).
Jis pridūrė: „Tačiau Rusijai nepavyksta. Jai nesiseka mūšio lauke Ukrainoje, taip pat nepavyksta pakenkti mūsų vienybei bei paramai Ukrainai.“
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna (Margusas Cahkna) teigė, kad per tyrimą dėl rugpjūčio 15-ąją įvykdyto padegimo gynybos technologijų įmonėje „Milrem Robotics“, kuri gamina Ukrainoje naudojamus dronus, buvo nustatyta Maskvos atsakomybė.
„Galime užtikrintai teigti, kad padegimas (...) buvo sabotažas, kurį užsakė Rusijos Federacijos specialiosios tarnybos“, – socialiniame tinkle „X“ rašė M. Tsahkna.
Jis pranešė, kad įtariamieji yra sulaikyti, taip pat iškviestas Rusijos reikalų patikėtinis.
M. Tsahknos teigimu, „šis sabotažas yra platesnės Rusijos kampanijos Europoje dalis, kuria siekiama mus įbauginti ir susilpninti paramą Ukrainai“.
Kremlius neigia kaltinimus
Kremlius netrukus atmetė Estijos kaltinimus, pavadindamas juos nepagrįstais ir neturinčiais „jokio ryšio su tikrove“.
„Negalime ir neketiname į tokius pareiškimus žiūrėti rimtai“, – Maskvoje žurnalistams, atsakydamas į naujienų agentūros AFP klausimą, sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Nuo pat Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metais Estija ne kartą kaltino Rusiją hibridinėmis provokacijomis.
Kartu su kaimyninėmis valstybėmis Latvija ir Lietuva šalis padidino investicijas į gynybą ir išlieka tvirta Kyjivo sąjungininke.
ES pranešė palaikanti Estiją ir pavadino padegimą beatodairišku, pabrėždama, kad parama Ukrainai sustabdyta nebus.
„Maskva bando įbauginti Europą, kad ši sumažintų paramą Ukrainai. Tai nepasieks tikslo“, – teigė Europos Komisijos (EK) atstovas Christianas Wigandas (Kristianas Vigandas).
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) taip pat pavadino padegimą „pavojinga eskalacija“ iš Rusijos pusės ir dar vienu epizodu „šių priešiškų veiksmų virtinėje“.
„Rusija turi suprasti, kad ji nepalauš mūsų vienybės ar mūsų ryžto ir toliau remti Ukrainą“, – socialiniame tinkle „X“ rašė E. Macronas.
„Rusijos pirštų atspaudai matyti visur“ išpuolyje Estijoje, socialiniame tinkle „X“ rašė Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, pridurdamas, kad Maskvos „priešiška veikla nesustoja ties Ukrainos sienomis“.
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius pridūrė, kad „reikės didesnės paramos Ukrainai (...) ir ji privalo būti suteikta“.
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) išpuolio priskyrimą Maskvai pavadino ypač rimtu dalyku, „nukreiptu prieš visą Europą“.
