Tačiau jokių patikimų duomenų, kad tokios pamokos iš tiesų vyko Lietuvos mokyklose, nėra. Internete platinamos nuotraukos neleidžia nustatyti nei konkrečios mokyklos, nei datos, nei konteksto, o jas daugiausia skleidžia prorusiški „Telegram“ kanalai, garsėjantys dezinformacijos turiniu.
Išnaudojo rezonansinį įvykį
Melagiena pradėjo plisti gegužės 21 dieną – tuo metu Lietuvoje buvo aktyviai aptarinėjamas į šalies teritoriją diena anksčiau įskridęs nenustatytas dronas.
Gegužės 20-osios rytą Vilniaus apskrityje maždaug pusvalandžiui buvo paskelbtas oro pavojus dėl netoli Lietuvos ir Baltarusijos sienos danguje pastebėto drono. Valdžios institucijos paragino Vilniaus gyventojus nusileisti į slėptuves.
Mokyklos vaikus vedė į slėptuves ir rūsius, dalis vilniečių paliko darbo vietas bei leidosi į požemines patalpas, o sostinėje kuriam laikui sustabdytas oro ir geležinkelių eismas.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir ministrė pirmininkė Inga Ruginienė kartu su kitais aukščiausiais šalies pareigūnais buvo išgabenti į bunkerius. Incidentas sulaukė plataus atgarsio užsienio žiniasklaidoje – pabrėžiama, kad tai buvo pirmasis toks oro pavojaus perspėjimas ES ir NATO šalyje nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
Anot pranešimų, ukrainietiškų dronų įskridimus į Suomiją, Estiją, Latviją ir Lietuvą galėjo lemti Rusijos vykdomas elektroninis trikdymas.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen po incidento pareiškė, kad dėl pastarosiomis savaitėmis padažnėjusių dronų įskridimų į ES ir NATO šalių oro erdvę tiesiogiai atsakingos Rusija ir Baltarusija.
„Vieši Rusijos grasinimai Baltijos valstybėms yra visiškai nepriimtini“, – socialiniame tinkle X paskelbė U.von der Leyen.
Bando suversti kaltę ukrainiečiams
Jau oro pavojaus dieną internete pasklido nuotraukos, kuriose matomi vilniečiai, nusileidę į specialias priedangas. Dalis nuotraukų buvo padarytos mokyklose.
Netrukus greta šių vaizdų pradėtos platinti ir tariamos nuotraukos iš mokyklos slėptuvės, kuriose matyti moksleiviai, neva stebintys prezentaciją oro pavojaus signalo metu.
Teigiama, esą Lietuvos moksleiviams slėptuvėse buvo rodoma prezentacija apie į šalį įskridusį ukrainietišką droną. Joje neva buvo aiškinama: „Tai geras bepilotis, jis nenori mums blogo. Jis pasiklydo ir atsitiktinai pateko pas mus.“ Kaip tariamas tokios „pamokos“ įrodymas dažniausiai platinama viena ar dvi nuotraukos.
Platinamos žinutės autoriai siekia sudaryti įspūdį, kad Lietuva neva bando „normalizuoti“ karinius incidentus ir formuoti vaikų palankumą Ukrainai.
Tokio pobūdžio retorika atitinka dažną Kremliaus propagandos naratyvą, kuriuo Baltijos šalys vaizduojamos kaip nekritiškai paklusnios Ukrainai ar NATO.
DI vaizdai
Tačiau virusinių nuotraukų pėdsakai veda ne į Lietuvos informacinius šaltinius ar žiniasklaidą, o į prorusiškus „Telegram“ kanalus, kurie anksčiau ne kartą buvo siejami su dezinformacijos sklaida. Ankstyviausi įrašai su šiomis nuotraukomis pasirodė gegužės 21 dienos popietę – praėjus daugiau nei parai po Vilniuje paskelbto oro pavojaus.
Vėliau tie patys vaizdai pradėti masiškai platinti kituose „Telegram“ kanaluose, „X“ platformoje ir įvairiuose prorusiškuose tinklaraščiuose.
Žinutėse tvirtinama, esą nuotraukose užfiksuota evakuacija vienoje iš Vilniaus mokyklų, kur vaikams oro pavojaus metu neva buvo rodoma prezentacija apie „pasiklydusį“ ukrainietišką droną. Tačiau pateikiami „įrodymai“ kelia nemažai klausimų.
Nors nuotraukose matomos skirtingos prezentacijos skaidrės, daugumos vaikų pozos, žvilgsnių kryptys ir net rankų padėtis beveik nesikeičia, tarsi abu kadrai būtų padaryti tą pačią akimirką.
Realiame vaizdo įraše ar fotografijose, darytose skirtingu metu, žmonių kūno padėtis paprastai bent minimaliai kinta – ypač vaikų grupėje. Todėl toks neįprastas statiškumas gali rodyti, kad vaizdas buvo sugeneruotas arba dirbtinai redaguotas.
Nuotraukos buvo patikrintos naudojant „OpenAI“ dirbtinio intelekto sugeneruotų vaizdų aptikimo įrankį, kuris abiejuose paveiksluose aptiko nematomą „SynthID“ vandens ženklą.
Tai specialus skaitmeninis žymuo, įterpiamas į vaizdą naudojant dirbtinio intelekto sistemas. Žmogaus akimi jo pamatyti neįmanoma, tačiau jis leidžia identifikuoti, kad paveikslėlis buvo sugeneruotas arba bent jau reikšmingai redaguotas naudojant DI įrankius.
Tokio ženklo aptikimas savaime dar nėra absoliutus įrodymas, kad visa nuotrauka yra visiškai sukurta nuo nulio. Tačiau jis yra svarbus indikatorius, kad vaizdas nėra autentiška, neapdorota fotografija.
Kitaip tariant, tai reiškia, kad į vaizdą buvo įsikišta skaitmeninėmis priemonėmis – o būtent tokie vaizdai dažnai naudojami dezinformacijos kampanijose, siekiant sukurti tariamą „įrodymą“ emocingoms ar politiškai jautrioms istorijoms pagrįsti.
15min verdiktas: melas. Socialiniuose tinkluose platinami teiginiai, esą Lietuvos mokyklose vaikams slėptuvėse buvo rodoma prezentacija apie „gerą“ ukrainietišką droną, neatitinka tikrovės. Nėra jokių patikimų duomenų, kad tokios pamokos būtų vykusios, o tariami „įrodymai“ – nuotraukos – pirmiausia pasirodė prorusiškuose kanaluose ir turi galimų dirbtinio intelekto generavimo ar redagavimo požymių.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
