Dabar populiaru
Publikuota: 2021 liepos 20d. 22:59

Protestams Kuboje nurimus, socialinis sprogimas gal nugriaudėti kitu būdu

Protestuotojai Havanoje
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Protestuotojai Havanoje
Praėjus savaitei po precedento neturinčių protestų Kuboje, šalyje vėl ramu. Tačiau politologai tikina, kad prieš komunistų vyriausybę nukreiptas nepasitenkinimas niekur nedings, protestai tęsis, tik jų mastas bus kitoks. O prezidentui Migueliui Diazui-Caneliui problemų kelia ir tai, kad ištikimiausios sąjungininkės Rusija ir Venesuela pačios nukentėjo nuo pandemijos.

Liepos 11 dieną protestai spontaniškai kilo San Antonio de los Banjoso mieste ir išplito į dar 40 vietovių, įskaitant sostinę Havaną. Žmonės skandavo „galas diktatūrai“, „esame alkani“, „laisvė“.

Prezidentas Miguelis Diazas-Canelis greitai šalyje dislokavo saugumo pajėgas, sutrikdė ryšį, atjungė internetą.

Vos vieną dieną trukusių demonstracijų metu mirė vienas žmogus, dešimtys buvo sužeisti, daugiau nei šimtas – sulaikyti.

Kubos vyriausybė kaltino neva JAV finansuojamus „kontrrevoliucionierius“, kurie pasinaudojo Jungtinių Valstijų sankcijų sukeltais sunkumais. Tiesa, vėliau prezidentas pripažino, kad „dalis kaltės“ dėl protestų tenka ir vyriausybei.

Stebėtojai protestus vadino „neturinčiais“ precedento – jie įvyko pirmą kartą per pastaruosius šešis dešimtmečius.

Tiesa, 2020-ųjų lapkritį daugiau nei 300 menininkų surengė sėdimąjį protestą ant Kultūros ministerijos laiptų: reikalavo teisės patiems derėtis dėl jų meno kūrinių pardavimo ir platinimo sąlygų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Protestas Havanoje
AFP/„Scanpix“ nuotr./Protestas Havanoje

Kas lėmė protestus?

Prieš protestus kubiečiai savo nepasitenkinimą dėl maisto trūkumo, vandens ir energijos tiekimo sutrikimų, neryžtingo valdžios atsako į augantį susirgimų COVID-19 atvejų skaičių liejo valstybinių tinklalapių komentarų skiltyse, nurodo BBC.

„Atidėkime išdidumą į šoną, sveikatos apsaugos sistema žlugo, atėjo metas prašyti tarptautinės pagalbos. Kiek dar ilgai žmonės mirs, nėra resursų kovoti su augančiu užsikrėtimų skaičiumi“, – rašė Padrino prisistatęs internautas.

Kubos istorikė Floridos universitete Lillian Guerra „National Public Radio“ sakė, kad, priešingai nei tvirtina Kubos vyriausybė, maisto stygių ir aukštas produktų kainas lėmė ne embargas. Tai susiję su tuo, kad valstybė neturi resursų.

„Tačiau vis tiek investuoja resursus į viešbučių ir kitos infrastruktūros turistams statymą. Kubiečiams tai atsibodo. Jiems įgriso, kad mažos gatvės krautuvėlės moka daugiau mokesčių, kad prie jų daugiau kabinėjamasi, nei prie eilinio užsieniečio, kuris saloje yra investuotojas, pavyzdžiui, jam priklauso viešbutis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Protestuotojai Havanoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Protestuotojai Havanoje

Todėl istorija yra gerokai sudėtingesnė, nei bendrojo vidaus produkto kritimas 11 proc. pernai“, – NPR sakė istorikė.

Pasak L.Guerros, pastarųjų savaičių nepasitenkinimas parodė, kad kubiečiai pasiekė konsensusą dėl to, koks yra jų režimas, vyriausybė, dėl demokratijos ir ataskaitingumo trūkumo.

Istorikė siūlo atkreipti dėmesį, kad paskutinius dvejus JAV prezidento Baracko Obamos vadovavimo metus kubiečiai pajuto gerokai daugiau laisvių.

„Dėl politikos buvo įmanoma kubiečiams saloje vystyti verslą su amerikiečiais, išeiviais iš Kubos, dalytis pelnu. Toks atsivėrimas itin gąsdino Kubos vyriausybę“, – NPR sakė L.Guerra.

B.Obama antrosios kadencijos pabaigoje sušvelnino dešimtmečius trukusius ribojimus amerikiečiams ir JAV kompanijoms dėl kelionių ir verslo Kuboje. Šalys viena kitos sostinėse atidarė ambasadas.

Ribojimus vėl sugriežtino prezidentu tapęs Donaldas Trumpas.

Anksčiau šiemet Kubos vyriausybė išplėtė sričių, kuriose gali veikti privatus verslas, sąrašą. Taip uždegta žalia šviesa smulkiajam ir vidutiniam verslui, net jei sektoriai yra riboti, rašo „France 24“.

Vyriausybė istoriškai visada buvo didžiausias darbdavys Kuboje. Pasak ekonomisto Mauricio de Mirandos Parrondo, Havana „pasitelkia lėto atlaisvinimo taktiką, kad sumažintų spaudimą“.

Tačiau „tokia taktika žlugo, nes strategiškai neišsprendžia šalies problemų“, sakė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Havana
AFP/„Scanpix“ nuotr./Havana

Kas toliau?

Kubietis politologas Rafaelis Hernandezas prognozuoja, kad dabar Kubos valdžia sieks identifikuoti politinius oponentus ir juos atidžiai stebės.

„Tikėčiausi, kad valdžia juos akylai stebės. O jei jie vėl paragins imtis veiksmų, juos sulaikys“, – portalui „France 24“ sakė jis.

Kubietis istorikas, šiuo metu gyvenantis Meksikoje, Rafaelis Rojas taip pat mano, kad bus siekiama identifikuoti lyderius. Tačiau to gali neužtekti, kad būtų išvengta „naujo socialinio sprogimo, tačiau greičiausiai kitos dimensijos“. Pasak jo, būsimi protrūkiai greičiausiai bus „labiau lokalizuoti“.

Žurnalistas Iamas Bremmeris žurnale „Time“ rašo, kad pandemijos sukelti ekonominiai sunkumai paveikė ištikimiausias Kubos partneres Venesuelą ir Rusiją, „taip paliekant Diazą-Canelį be gerų išeičių išspręsti problemas, kurios taip pykdo žmones“.

„Vyriausybė taip pat uždarė turizmą, svarbiausią žmonių pajamų šaltinį, kuris itin svarbus šalies biudžetui ir yra stabilios valiutos šaltinis. Turistai neskubės sugrįžti net panaikinus ribojimus“, – rašo I.Bremmeris.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Miguelio Diazo-Canelio atvaizdas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Miguelio Diazo-Canelio atvaizdas

Žurnalistas pastebi, kad prezidentui M.Diazui-Caneliui iššūkių kelia ir pasikeitusi karta. Jau nebėra daug kubiečių, kurie prisimena 1959-ųjų revoliuciją, jiems, stovintiems eilėse prie maisto, sunku paaiškinti, kad buvusio šalies vadovo Fidelio Castro tikslas neva yra vertas pasiaukojimo.

JAV klausimas

„Reuters“ antradienį paskelbė, kad reaguojant į susidorojimą su protestuotojais Kuboje, JAV prezidento Joe Bideno administracija greitu metu paskelbs pirminius politikos Kubai peržiūrėjimo žingsnius.

Pasak anoniminių šaltinių iš J.Bideno administracijos, prezidentas gali ieškoti būdų, kaip pagerinti humanitarinę kubiečių situaciją, tuo pat metu išlaikant spaudimą režimui.

J.Bidenas praeitą savaitę sakė nesąs pasirengęs sušvelninti ribojimų piniginėms perlaidoms į Kubą. Kitaip tariant, amerikiečių perlaidos artimiesiems saloje yra ribojamos, nes baiminamasi, kad didžiąją dalį lėšų pasisavins Kubos vyriausybė.

Pasak „Reuters“ kalbinto pareigūno, Vašingtonas ieško būdų, kaip atnaujinti perlaidas, kurioms ribojimus paskelbė D.Trumpas, kad pinigai neatsidurtų Kubos valdžios rankose. Tačiau sukurti tokį mechanizmą esą prireiktų daug laiko.

J.Bidenas kampanijos metu žadėjo grįžti prie B.Obamos eros planų palengvinti keliones į ir iš Kubos, pinigų saloje gyvenantiems žmonėms pervedimą. Jis kalbėjo ir apie diplomatinių ryšių tarp Kubos ir JAV atkūrimą.

Kovą 80 Atstovų rūmų demokratų pasirašė laišką, kuriuo ragino prezidentą laikytis pažadų.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Komentarai: 7
Temos: 2 Kuba Protestas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Metas rinktis

Esports namai

Kiekvienas gali

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min