Dabar populiaru
Publikuota: 2020 sausio 7d. 23:01

Po Q.Soleimani nužudymo Irano režimas mobilizuos visuomenę, bet protestai grįš

Irane – protestas prieš degalų kainos pakėlimą
„Scanpix“/AP nuotr. / Irane – protestas prieš degalų kainos pakėlimą

JAV nukovė svarbų Irano generolą Qasemą Soleimani tuo metu, kai šalyje auga nepasitenkinimas ekonomika, korupcija ir valdžios pareigūnų nekompetencija. Vis dėlto, toks amerikiečių žingsnis pažadino ir Teherano režimo kritikų nacionalistinius jausmus, o krizinėje situacijoje iraniečius gali būti lengviau mobilizuoti. Tačiau politologai prognozuoja, kad protestai į Irano gatves tikrai grįš.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja, politikos mokslų daktarė Ieva Koreivaitė atkreipė dėmesį, kad Iranas nuo pat islamo respublikos susikūrimo 1979-aisiais gyvena sankcijų režime.

Skirtingos sankcijos skirtos už balistinių raketų programas, branduolinę programą ir žmogaus teisių pažeidimus.

I.Koreivaitė 15min teigė, kad sankcijos stipriai izoliuotą Iraną atvedė į situaciją, kai su JAV ir kitomis didžiosiomis pasaulio valstybėmis buvo sudarytas susitarimas, panaikinęs su branduoline programa susijusias sankcijas. Tačiau 2018 metais JAV vienašališkai pasitraukė iš sutarties.

„Vien sankcijų dėl branduolinės programos panaikinimas leido Iranui lengviau atsikvėpti: buvo atgaivintos kai kurios įšaldytos sąskaitos, leista eksportuoti naftą ir t.t.

I.Koreivaitė: „Šis sankcijų panaikinimas ir vėliau jų grąžinimas Irano ekonomikai padarė daugiau žalos nei tai, jei sankcijų režimas būtų taikomas nuolat.“

Šis sankcijų panaikinimas ir vėliau jų grąžinimas Irano ekonomikai padarė daugiau žalos nei tai, jei sankcijų režimas būtų taikomas nuolat, nes šalis atsivėrė tarptautinei rinkai, prasidėjo prekyba, buvo pasirašytos sutartys, vidaus verslai persiorientavo į tarptautinę prekybą.

Kai sankcijos buvo staigiai grąžintos, visuomeninės nuotaikos buvo itin prastos, buvo daug nusivylimo. Tai labai stipriai paveikė Irano ekonomiką“, – tikino politologė.

Protestai dėl ekonominės politikos kunkuliavo ir 2017–2018 metais, tačiau su trenksmu prasiveržė 2019-ųjų lapkritį, stipriai pakėlus degalų kainas.

Masinės represijos buvo žiauriai numalšintos. Pasak „Reuters“, daugiau nei 1,5 tūkst. demonstracijų dalyvių buvo nužudyti, mažiausiai 7 tūkst. suimti.

I.Koreivaitė tikino, kad silpna šalies ekonomika nėra vienintelė į protestus buriančio nepasitenkinimo priežastis.

„Iraniečiai valdančiųjų sluoksniuose mato didžiulę korupciją, didžiulę nekompetenciją. Jie mano, kad valdžioje esantys žmonės, ypač islamo teisininkai, neturi kompetencijų užimti aukščiausius vyriausybinius postus. Todėl žmonės išėjo į gatves.

Degalų kainų pakėlimas buvo tik provokuojantis veiksnys, bet ne pagrindinė priežastis. Be abejo, dalis Irano visuomenės nėra patenkinta ir režimo ideologija, konservatyvumu“, – sakė politologė.

D.Trumpo dovana režimui?

Analitikas Koertas Debeufas „EU Observer“ rašo, kad tuo metu, kai buvo nužudytas generolas, „Soleimani imperija“ griuvo. Ir to priežastys – ne tik ekonominės.

„Irano įtaka Irake, Sirijoje ir Libijoje paremta sektarinės darbotvarkės vykdymu. Šioje šalyje buvo remiami šiitai, jie mainais turėdavo paklusti Teherano nurodymams.. Panašu, kad sektarinis modelis veikė. Libane niekas negali varžytis su gerai ginkluota „Hezbollah“, o Irake šiitai turi valdžią vyriausybėje.

Tačiau pastaraisiais mėnesiais sektarianizmas silpo. Libane ir Irake žmonės išėjo į gatves protestuoti prieš tokį mąstymą ir Irano įtaką. Tie žmonės buvo sunitai, šiitai ir krikščionys. Jiems jau gana Irano darbotvarkės“, – rašo K.Debeufas.

TAIP PAT SKAITYKITE: Protestai Libane apžvalgininko iš Lietuvos akimis: primena šventę, bet įtampa auga

Todėl, K.Debeufo manymu, D.Trumpas Q.Soleimani nužudymu Irano režimui įteikė „gražią Naujųjų metų dovaną“.

„Dabar ajatola Khamenei turi galimybę suvienyti šalį karinga kalba. Jis jau pasinaudojo tokia galimybe paskelbdamas trijų dienų gedulą“, – rašo K.Debeufas.

I.Koreivaitė 15min sakė, kad reikėtų atskirti nacionalistines nuotaikas ir nepasitenkinimą valdžios nepotizmu, korupcija bei nekompetencija. Esą Q.Soleimani nužudymas galėjo pažadinti ir tų iraniečių, kurie yra nepatenkinti režimu, nacionalistinius jausmus.

„Įvairios krizinės situacijos, pavojus iš išorės padeda konsoliduoti, mobilizuoti, bet protestai turėtų anksčiau ar vėliau atsinaujinti. Vargu, ar Iranas tokiomis sąlygomis ims kovoti su korupcija ar spręsti ekonominius klausimus.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Ieva Koreivaitė-Sadauskienė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Ieva Koreivaitė-Sadauskienė

Dažnai kalbama, kad ekonominiai klausimai gali būti išspręsti tik politiniu būdu darant nuolaidas tarptautinei bendruomenei“, – tikino I.Koreivaitė.

Pasak politologės, protestai gali atsinaujinti kur kas stipresniame autoritariniame kontekste – nepaprastojoje padėtyje atsidūrusi valstybė su jais gali susidoroti dar žiauriau.

Pyktis dėl avantiūrizmo

„Politico“ redaktorius Christianas Oliveris rašo, kad patriotizmas Irane – stiprus, tačiau pastaraisiais metais protestuotojai tapo ciniškesni dėl Teherano avantiūrizmo užsienyje, kai ekonomika šalyje braška.

„Jų fundamentalūs klausimai yra apie tai, kodėl atsiranda pinigų nuotykiams Irake, bet ne jiems“, – rašo redaktorius.

Savo ruožtu I.Koreivaitė prognozuoja, kad režimo veiksmai užsienyje netaps pagrindine protestų tema. Esą Iranas nuo pat susikūrimo Artimuosiuose Rytuose kuria savo įtakos tinklą, pavyzdžiui, remia „Hezbollah“ Libane, pastaruoju metu remiami ir režimai, įskaitant diktatoriaus Basharo al Assado Sirijoje.

„Režimas tai visada pozicionavo ir pozicionuoja kaip kertinį saugumo klausimą, saugumo strategiją. Kadangi neturi galimybės kurti stiprių konvencinių pajėgumų, tam, kad apsisaugotų nuo nuo pavojų ir galėtų garantuoti išlikimą, turi kurti tokio tipo įtakos tinklą“, – 15min tikino politologė.

Pasak jos, dėl tokio pozicionavimo ir Irano izoliacijos šis argumentas turėtų veikti visuomenę.

Negriūvantis režimas

Kodėl sankcijų alinamas ir protestų spaudžiamas režimas negriūva?

Pasak I.Koreivaitės, jis puikiai sugeba malšinti nepasitenkinimą.

„Krizinėse situacijose sugeba labai greitai ir stipriai sureaguoti, pavyzdžiui, blokuoja internetinį ryšį, uždaro miesto parduotuves, skirsto žmonių srautus, pajungia saugumo bei jėgos struktūras“, – sakė politologė.

Be to, tikino VU TSPMI dėstytoja, nesusidaro kritinė režimu nepatenkintų žmonių masė.

„2009 metais po prezidento rinkimų vyko Žalioji revoliucija, nes dalis žmonių manė, kad rezultatai buvo suklastoti, kad konservatyviųjų, radikaliųjų jėgų atstovas Mahmoudas Ahmadinejadas neturėjo nugalėti.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas

Buvo atliekamos neformalios apklausos, kurių metu paaiškėjo, kad, visgi, panašu, jog rinkimų rezultatai atitiko nuotaikas ir tendencijas Irano visuomenėje. Didelė dalis žmonių, ypač gyvenančių provincijoje, vis dar remia šį revoliucinį režimą“, – sakė I.Koreivaitė.

Savo ruožtu JAV gyvenanti iraniečių žurnalistė ir moterų teisių aktyvistė Masih Alijenad tikina, kad Irane nepasitenkinimas Q.Soleimani ir režimu apskritai yra didesnis, nei nušviečiama Vakarų žiniasklaidoje.

Ji komentare „The Washington Post“ rašo, kad negalima tikėti vaizdo įrašais, kuriuose – tūkstančiai Teherano gatvėse dėl Q.Soleimani gedinčių žmonių.

„Žiniasklaida islamo respublikoje yra griežtai kontroliuojama. Vieši susirinkimai yra leidžiami tik tuo atveju, jei yra palankūs režimui. Kritikai yra įkalinami ar nušaunami. Todėl nėra sudėtinga pasinaudoti visais šiais valstybės įrankiais ir ištekliais siekiant inscenizuoti laidotuvių procesiją“, – rašė M.Alijenad.

Ji prognozuoja, kad Irane vyks dar daugiau protestų.

Nužudytas generolas

Praeitą savaitę JAV raketos Bagdade nukovė Islamo revoliucinės gvardijos korpuso Kudso pajėgų, atsakingų už operacijas užsienyje, vadą Q.Soleimani. Ekspertai jį įvardija kaip antrą pagal svarbumą žmogų Irane.

TAIP PAT SKAITYKITE: Qasemas Soleimani: įtakingas Irano generolas, tapęs JAV taikiniu

Teheranas pažadėjo „žiauriai atkeršyti“ Jungtinėms Valstijoms. Tiesa, abejojama, kad tarp JAV ir Iranas įsivels į tiesioginį konfliktą. Prognozuojama, kad Teheranas keršys per sąjungininkus Artimuosiuose Rytuose.

Iranas taip pat pranešė, kad šalis nebesilaikys jokių 2015 metų branduolinio susitarimo apribojimų.

Prezidentas D.Trumpas įspėjo, kad Irano keršto atveju amerikiečių pajėgos smogs 52 iraniečių objektams, įskaitant kultūrinius. Vėliau Pentagonas pareiškė, kad JAV „laikysis ginkluotų konfliktų teisės aktų“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Šiuolaikiškos studijos

Video

01:11
01:50
09:16

Esports namai

Susikurk savo vasaros namus su IKEA

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min