2025-07-29 20:00

„Po savaitės visi būsime mirę“: pasprukę rusų kariai atvirai apie kraupius bausmės ritualus fronte

Rusijos kariuomenėje neteisėtos bausmės už dezertyravimą tapo šiurpia kasdienybe. CNN atkreipė dėmesį, kaip viešai neskelbiama prievarta vis dažniau pasiekia socialinius tinklus ir apnuogina slogų karo realybės veidą.
Rusijos kariai
Rusijos kariai / „Novaya Gazeta“

Rusijos kareiviai šaltakraujiškas bausmes vadina „aukojimu Babai Jagai“ – baisiai slavų mitologijos raganai, ryjančiai savo aukas. Tai – ne vien metafora. Internete paplito vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas rusų karys, pririštas prie medžio ir paliktas mirti – jo link artėja vienas iš didžiųjų Ukrainos kovinių dronų.

Kodėl taip nutinka – atskleidžia paviešinta perimto radijo pokalbio ištrauka. Joje girdėti, kaip rusų vadas įsako pavaldinį pririšti prie medžio kaip bausmę už dezertyravimą: „Paslėpkite jį kur nors (kol vyksta mūšis), o po pusvalandžio išveskite ir pririškite prie medžio.“

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje

Ukrainos bepiločių orlaivių būrio vadas, slapyvardžiu Muninas, pasakojo CNN, kad tokius atvejus fiksavo kelis kartus, o dar daugybę kartų girdėjo perimtuose pokalbiuose.

„Jie bet kokį didelį ukrainiečių droną vadina „Baba Jaga“. Tai sukelia siaubingą paniką tarp sužalotų ir kovinę dvasią praradusių kareivių. Jiems tai – siaubo mitas, kuris atskrenda ir visus nužudo“, – kalbėjo Ukrainos gynėjas.

Tai tik vienas iš daugybės šiurpinančių vaizdo įrašų, užfiksuotų Ukrainos dronais ar pačių rusų karių, kurie vėliau atsidūrė socialiniuose tinkluose. Šie įrašai atskleidžia tikrąjį gyvenimą Vladimiro Putino kariuomenėje, kurios gretas nuo 2022 m. pradžios paliko dešimtys tūkstančių vyrų.

Viename vaizdo įraše, nufilmuotame, kaip manoma, žiemą, scena užfiksuota stambiu planu – prie medžio pririštas vyras iš Kamjanskės-Uralskio.

Jis atviravo, kad pabėgo iš savo posto išsigandęs virš galvos pasirodžiusio drono. Kolega jį pasivijo ir pasiūlė: „Tu pašausi mane, aš – tave.“ Tokiu būdu buvo tikėtasi gauti sužeistojo statusą ir palikti fronto liniją.

Kadras iš vaizdo įrašo/Pasiduodantys rusų kariai
Kadras iš vaizdo įrašo/Pasiduodantys rusų kariai

Vyras teigė atsisakęs pasiūlymo, bet vis tiek buvęs pašautas. Jį nesunkiai sučiupo kiti jo dalinio nariai ir pririšo prie medžio. Kamera užfiksavo jo nerimą – jis žvelgė į dangų, o balsas iš už kadro pranešė: „Tuoj atskris dronas. Jis viską numes ant tavęs“. Klipas nutrūksta – kareivio likimas lieka nežinomas.

Kaip ir daugelis kariuomenių, Rusijos gynybos ministerija oficialiai nekomentuoja dezertyravimo atvejų. Tačiau „Telegram“ tinkle skelbiami įrašai leidžia pažvelgti į giliai įsišaknijusią neviltį.

Štai viename įraše vyras, prisistatantis Jurijumi Duriaginu, kreipiasi tiesiogiai į Putiną: „Brangus Vladimirai Vladimirovičiau...“ Jis pasakoja apie tarnybą Donecko srityje – ten dėl amunicijos trūkumo išgyveno tik 32 jo kuopos kariai iš maždaug 150. Už tai, ką išgyveno, gavo mažiau nei penktadalį pažadėto atlygio. Skųstis – beprasmiška: vadovai atsako, kad „neverta gaišti laiko“.

J.Duriaginas atskleidė, kad, kai kariai žūdavo, jų mirtis dažnai būdavo slepiama – kad nereikėtų mokėti kompensacijų šeimoms.

„Aš pats mačiau, kaip prieš mano akis žuvo draugai. Jų tėvai bandė sužinoti, kas nutiko, bet buvo informuoti, kad karys – dingęs be žinios“, – sakė vyras.

Nuotr. iš socialinių tinklų/Per ataką žuvę rusų kariai
Nuotr. iš socialinių tinklų/Per ataką žuvę rusų kariai

Dar labiau šokiruoja kaltinimas vienam vadui, kuris „statydavo žmones prie sienos“, jei šie atsisakydavo šturmuoti kulkosvaidžių pozicijas.

„Po savaitės jie visi bus mirę“

„Smurtas yra tai, kas palaiko Rusijos kariuomenę ir ją suklijuoja“, – CNN teigė Grigorijus Sverdlinas, organizacijos „Get Lost“ įkūrėjas. Ši organizacija, įsikūrusi Barselonoje, padeda rusams dezertyruoti arba išvengti mobilizacijos. Nuo 2022 m. pabaigos G.Sverdlinas sako padėjęs 1700 vyrų.

Tikrasis dezertyrų skaičius nežinomas, tačiau skaičiai – stulbinantys. Karo studijų institutas (ISW) mini nutekintus Rusijos duomenis, kurie rodo, kad jų gali būti net iki 50 tūkst..

Pasak G.Sverd­lino, daugelis bėga dar prieš dislokaciją, mat per 1–3 savaičių trukmės apmokymus nesuteikiami net baziniai įgūdžiai. Tie, kurie pabėga fronte, pasakoja apie beviltiškumo atmosferą.

„Jų gyvybės vadams – nieko vertos. Prarasti tanką blogiau nei 20 karių“, – pažymėjo ekspertas.

Jo klientai dažnai kartoja: „Po savaitės mes visi būsim negyvi. O vadas gaus naują dalinį – jam tai nesvarbu.“

Už dezertyravimą Rusijoje gresia iki 15 metų kalėjimo, bet vaizdo įrašai rodo – dažnai taikomos ir žiaurios improvizuotos bausmės. Viename klipe vyras prieina prie metalinės cisternos ir sako: „Laikas pašerti gyvūnus – tuos, kurie bandė pabėgti.“

Talpykloje – trys pusnuogiai kariai. „Alkani? Norit sausainio?“ Vienam į rankas sugrūdamas trupinys – jis jį čia pat suvalgo.

Ukrainos kariuomenės Generalinio štabo nuotr./Sulaikyti rusų kariai
Ukrainos kariuomenės Generalinio štabo nuotr./Sulaikyti rusų kariai

Kituose įrašuose – dar žiauresni vaizdai: vienas vyras tampomas aplink lauką ant džipo lyno, kitas – pririštas prie medžio su kibiru ant galvos, vėliau pasipila smūgiai jam į veidą ir, matyt, pažeminamas šlapinimusi.

CNN kreipėsi į Rusijos gynybos ministeriją su prašymu paaiškinti tokias scenas, bet atsakymo negavo.

Vakarų analitikai skaičiuoja, kad nuo 2022 m. žuvo ar buvo sužeista apie milijoną rusų karių. Vien 2025 m., NATO teigimu, žuvo 100 tūkst. Ir nors Ukrainos gynėjams taip pat dažnai ima stigti kovinės dvasios, rusų kariškiai dažniau stokoja elementaraus tikėjimo tuo, ką jie daro.

„Kai kurie tiesiog sako: „Nenoriu čia mirti“. Tačiau dažniausiai kartojama: „Tai ne mano karas. Aš nesuprantu, ką mes čia veikiame“, – pridūrė G.Sverdlinas.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą