Latvijos užsienio reikalų ministerija išplatino pareiškimą, kuriame J.Stoltenbergas sureagavo į socialiniuose tinkluose kilusį ažiotažą dėl 2021 metų įvykių.
Jis pasirodė po to, kai Estijos naujienų portalas „The Baltic Sentinel“ paskelbė buvusio NATO generalinio sekretoriaus rudenį išleistos knygos „On My Watch: Leading NATO in a Time of War“ recenziją, kurioje atkreipė dėmesį į skyrių pavadinimu „KARAS: 2021-ųjų rugpjūtis–2023-iųjų balandis“.
Vienas iš knygoje minimų epizodų – 2021 m. rugsėjo mėn. įvykęs susitikimas su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu – apžvalgoje aprašytas taip tarsi J.Stoltenbergas buvo pasirengęs aptarti Europos saugumą, neįtraukdamas sąjungininkų, kurie labiausiai pažeidžiami Rusijos grėsmių.
Kilus skandalui Baltijos šalyse, J.Stoltenbergas pateikė savo komentarą.
„Visi, kurie perskaitė mano knygą iki galo, gali įsitikinti, kad susitikimas su Rusijos užsienio reikalų ministru per 2021 m. JT Generalinę Asamblėją nebuvo nei slaptas, nei jame buvo kalbama apie kokius nors NATO pasiūlymus dėl „buferinių zonų“, – pažymėjo buvęs NATO vadovas.
„Būtent Rusija pasiūlė apriboti karines operacijas prie Rusijos ir NATO sienų. Mano pasiūlymas buvo sušaukti NATO ir Rusijos tarybos susitikimą, kuriame, žinoma, dalyvautų visi sąjungininkai, įskaitant Baltijos valstybes ir Lenkiją“, – dėstė jis.
Pasak J.Stoltenbergo, jo tikslas buvo rasti būdų, kaip sušvelninti pavojingą situaciją, kurią sukėlė Rusijos karinių pajėgų sutelkimas, apie kurį jis taip pat užsiminė S.Lavrovui.
„2022 m. sausio mėn. NATO atsakė į Rusijos pasiūlymus laišku, kuris buvo suderintas tarp visų sąjungininkų valstybių. Laiške buvo nurodyta, kad sąjungininkai yra pasirengę kalbėtis dėl kelių sričių, įskaitant rizikos mažinimą, skaidrumą ir ginklų kontrolę“, – pabrėžė buvęs NATO vadovas.
„Mes taip pat aiškiai nurodėme, kad negalime ir nepasiduosime klausimais, susijusiais su pagrindiniais euroatlantinio saugumo principais, – pridūrė jis. – NATO ir Rusijos taryba susitiko sausio pabaigoje, tačiau – kaip aiškiai nurodžiau savo knygoje – Rusija nebuvo pasirengusi sąžiningoms diskusijoms ir po kelių savaičių nusprendė pradėti plataus masto invaziją į Ukrainą.“
„Būdamas NATO generaliniu sekretoriumi, užtikrinau, kad po neteisėtos Ukrainos teritorijos aneksijos 2014 m. pirmą kartą Baltijos valstybėse ir Lenkijoje buvo dislokuotos sąjungininkų kovinės pajėgos.
Aš taip pat buvau generalinis sekretorius, kuris užtikrino, kad po Rusijos plataus įsiveržimo į Ukrainą NATO pajėgos būtų dislokuotos ir likusiame rytiniame flange, – nurodė J.Stoltenbergas. – Istorija rodo, kad aš visada asmeniškai pasisakiau už mūsų Baltijos sąjungininkų, visų sąjungininkų gynybą ir paramą Ukrainai.“
„Puolimas prieš NATO“
Nors kai kurie politikos ekspertai vertino tai kaip J.Stoltenbergo „išdavystę“, Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė sukritikavo interpretacijas, kurias ši recenzija sukėlė Latvijoje, pavadindama jas „sąmoningu dezinformacijos puolimu prieš NATO“.
Diplomatijos vadovė savo socialinių tinklų paskyrose rašė, kad „toks dezinformacijos puolimas prieš NATO, greičiausiai, Rusijos naratyvo įtakoje, yra kuriamas tam tikrame tinkle, kurį sudaro kažkoks nesėkmingas, teisme nuteistas politikas, dabar vedantis savo interviu kanalą, taip pat kažkoks baudžiamąją bausmę atlikęs publicistas“, kurie praėjusiais metais surengė kampaniją prieš ministrę.
„Šįkart visa tai yra, interpretuojant Estijos tinklaraštininką, kuris perskaitė buvusio generalinio sekretoriaus Stoltenbergo knygą ir parašė apie ją recenziją“, – rašė B.Bražė.
Recenzijos autorius Meelis Oidsalu yra „The Baltic Sentinel“ vyriausiasis redaktorius, kuris iki 2021 m. dirbo Estijos gynybos ministerijoje. M.Oidsalu recenzija sulaukė didelio dėmesio Baltijos šalyse.
Reaguodamas į publikaciją, Lietuvos ambasadorius Švedijoje, buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia nepamenantis, jog J.Stoltenbergas kada nors neoficialiai būtų svarstęs Baltijos šalis atiduoti Rusijai „kaip buferio zoną“.
„Galiu tik patvirtinti, kad nuolatos ir atkakliai pasisakydavo apie dialogo su Rusija būtinumą. Jis nuolatos ir reguliariai apie tai kalbėdavo vidinių diskusijų metu. Šiaip, visuomet būdavo nors ir atsargus, bet tvirtas ir korektiškas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ penktadienį rašė L.Linkevičius.
-
Stoltenbergo memuarai išdavė: per NATO susitikimą Vilniuje Bidenas iškeikė Zelenskį
-
Buvęs NATO vadovas Stoltenbergas: Putinas sės derėtis tik tada, kai pamatys, kad negali laimėti karo
-
„NATO – ant žlugimo ribos“: Stoltenbergas papasakojo apie Trumpo pareiškimą, po kurio stojo tyla
-
Jensas Stoltenbergas memuaruose pripažįsta išdavęs Baltijos valstybes: ką siūlė Rusijai?
-
„Absoliučiai neįtikėtina“: Matulionis įvertino Stoltenbergo „išdavystę“
„Jei ir buvo tokie jo ketinimai, jie neturėjo jokių šansų netgi patekti į Aljanso darbotvarkę. (...) Generalinis sekretorius nevadovauja Aljansui, jis jam atstovauja tarptautiniame lygyje, moderuoja diskusijas, pirmininkauja posėdžiams. Priimant sprendimus jis neturi jokio balso – balsuoja ir sprendžia tik išimtinai šalių-narių atstovai, ambasadoriai“, – teigė jis.
