Analitikas nurodė, kad nauji statiniai iškilo gegužės 19-21 d. ir yra į šiaurę ir rytus nuo Maskvos. Jis pažymėjo, kad nemažai naujai pastatytų objektų yra netoli tankiai apgyvendintų teritorijų.
Rusija toliau plečia oro gynybos sistemų „Pancyr-SMD-E“ dislokavimą visoje Maskvoje, taip pat ir ant civilinių pastatų stogų. Pasak karo analitiko Massimo Frantarelli, kuris apie tai gegužės 27 d. pranešė socialiniame tinkle „X“, sistemoms į pozicijas pakelti naudojami sunkieji transporto sraigtasparniai Mi-26.
Anksčiau internete paskelbtoje filmuotoje medžiagoje matyti, kaip viena iš sistemų montuojama ant verslo centro „Nordstar Tower“, esančio Maskvos šiauriniame administraciniame rajone, stogo.
Pirmą kartą Rusija oro gynybos sistemas „Pancyr“ ant Maskvos stogų pradėjo dislokuoti 2023 m. Vienas ryškiausių pavyzdžių buvo sistemos „Pancyr-S1“ įrengimas ant Rusijos gynybos ministerijos sostinėje.
Nepaisant Rusijos pastangų stiprinti savo oro gynybą, net sistemos, skirtos strateginiams taikiniams apsaugoti, atrodo vis labiau pažeidžiamos.
Pavyzdžiui, birželio 2 d. Ukrainos bepiločių sistemų pajėgos pranešė, kad per naktį buvo surengta nemažai smūgių, nukreiptų į Rusijos karinius objektus okupuotame Kryme ir Rusijos okupuotoje Ukrainos Donecko srities dalyje, įskaitant priešlėktuvinės gynybos sistemas, radiolokacines stotis, valdymo infrastruktūrą ir su dronais susijusius objektus.
Kaip teigė bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdi, operaciją vykdė naujai įkurtas giluminių smūgių centras. Tarp pranešimų apie numuštus taikinius buvo Rusijos oro gynybos sistema „Pancyr-S1“, buvusi netoli Vydnės kaimo okupuotame Kryme.
Iš viso per pirmuosius penkis 2026 m. mėnesius Ukrainos bepiločių sistemų padaliniai, smogė 174 Rusijos oro gynybos objektams.
Patvirtintų taikinių sąraše yra raketų „žemė-oras“ sistemos, radiolokaciniai įrenginiai ir elektroninės kovos įranga, kurią Rusijos pajėgos naudoja oro grėsmėms nustatyti, raketų atakoms nukreipti ir kariams mūšio lauke apsaugoti.
Ukrainos bepiločių sistemų pajėgos apskaičiavo, kad dėl šių objektų sunaikinimo ir padarytos žalos Rusija patyrė daugiau kaip 5,4 mlrd. dolerių nuostolių.
Gegužės 17 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos tolimojo nuotolio bepiločiai orlaiviai buvo atsakingi už naktinius smūgius, nukreiptus į Maskvą ir aplinkinį regioną, apibūdindamas šią operaciją kaip atsaką į Rusijos vykdomus išpuolius prieš Ukrainos miestus ir civilinę infrastruktūrą.
„Telegram" paskelbtuose komentaruose V.Zelenskis nurodė, kad bepiločiai orlaiviai smogė taikiniams, esantiems daugiau kaip už 500 km nuo Ukrainos sienos, nepaisant, jo žodžiais tariant, tankiai sutelktų Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemų, saugančių Maskvos regioną.
„Mūsų atsakas į Rusijos karo tęsimą ir jos atakas prieš mūsų miestus ir bendruomenes yra visiškai pagrįstas, – pabrėžė prezidentas. – Šį kartą Ukrainos tolimojo nuotolio dronai pasiekė Maskvos regioną, ir mes aiškiai sakome rusams: jų valstybė turi nutraukti karą.“
-
Zelenskis užsiminė apie atakas prieš Maskvą ir Sankt Peterburgą: „Tai – pergalė“
-
Maskvoje – dar vienas automobilio sprogimas, aiškėja pirmojo sprogimo auka
-
Per automobilio sprogimą prie Maskvos žuvo generolas Damiras Davydovas
-
Išgąsdino kaip reikiant: Maskva kartą per 23 metus pakeitė savo planus
-
Karas Ukrainoje. „The Telegraph“: Putinas netyčia pasirinko patį blogiausią sau scenarijų
-
Iš viešumos paslaptingai dingo Rusijos Centrinio banko vadovė Nabiullina
