Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Politico“: Kyjivas nori „sudeginti“ Rusiją – ko tam reikia iš Europos
08:52
Ukraina prašo iš savo sąjungininkų papildomų 20 mlrd. dolerių (17,29 mlrd. eurų), kad galėtų sustiprinti savo pranašumą prieš Rusiją mūšio lauke, rašo leidinys „Politico“, remdamasis aukšto rango Gynybos ministerijos pareigūno pareiškimu.
„Visi mato, kad Rusija dega, ir mes norime, kad ji degtų dar stipriau, tačiau tam mums reikia finansavimo“, – pabrėžė jis.
Pasak straipsnio, prašymas dėl lėšų bus pateiktas birželio 18 d. – kitame Ukrainos gynybos kontaktinės grupės posėdyje. Šį klausimą Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fedorovas ir kiti vyriausybės pareigūnai taip pat kėlė per ankstesnius susitikimus su Norvegijos, Švedijos, Vokietijos ir Kanados atstovais.
Šaltinio teigimu, kiekvienos iš sąjungininkių bus prašoma skirti nuo 2 iki 6 mlrd. dolerių, kad būtų pasiekta 20 mlrd. dolerių suma, „tai gali būti arba pagalba, arba paskola“.
Parama Ukrainai taip pat bus vienas iš svarbiausių klausimų per liepos mėn. vyksiantį NATO vadovų aukščiausiojo lygio susitikimą Ankaroje, kuriame dalyvaus Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Kam išleis pinigus
Ukrainos gynybos ministerijos duomenimis, šalys partnerės šiemet jau pažadėjo 38 mlrd. dolerių vertės karinę pagalbą. Jei bus skirta papildomų 20 mlrd. dolerių, Ukraina šias lėšas panaudos oro gynybai, didesniam įnašui į PURL – NATO vadovaujamą programą, pagal kurią sąjungininkai Ukrainai perka ginklus iš JAV, taip pat papildomiems bepiločiams orlaiviams, šaudmenims, elektroninės kovos įrangai, tolimojo nuotolio ginklams ir tiesioginiams Ukrainos gynybos bendrovių pirkimams.
Siekiama, kad šios lėšos būtų panaudotos tęsti vis destruktyvesnes Ukrainos atakas prieš Rusiją.
Galimybių langas užsidaro
Su „Politico“ kalbėjęs Ukrainos pareigūnas pažymėjo, kad pagrindinių sąjungininkių, tokių kaip Vokietija, Norvegija ir Nyderlandai, pagalba padėjo pakeisti karo dinamiką. Kartu Ukraina nori toliau didinti konfrontacijos su Rusija tempą, kol Maskva nespėjo perskirstyti pajėgų savo naudai.
„Galimybių langas pamažu užsidaro. Rusija veikia greitai ir novatoriškai. Ir jeigu mes suteiksime jai laiko vėl prisitaikyti, galime prarasti vienintelę realią galimybę užbaigti šį karą tikromis derybomis. O jei Rusija sukurs savo bepiločius orlaivius, skirtus smūgiams vidutiniu nuotoliu, mums tai bus katastrofa.“ – perspėjo pašnekovas.
Raketos „Neptūn“ atakavo Rusijos Juodosios jūros laivyno objektą Kryme
09:44
Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė Rusijos Juodosios jūros laivyno kariniam objektui okupuotame Sevastopolyje sparnuotąja raketa „Neptūn“, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos karinės jūrų pajėgos.
„Birželio 11 d. naktį Ukrainos karinių jūrų pajėgų daliniai sudavė raketinį smūgį pakrantės raketų sistema „Neptūn“ priešo kariniam objektui, esančiam laikinai okupuotoje Krymo teritorijoje, Sevastopolio įlankoje“, – teigiama pranešime.
Smūgio metu buvo apgadintos Rusijos Juodosios jūros laivyno ginklų ir karinės įrangos saugyklos.
„Nuoseklus priešo karinio potencialo naikinimas atima iš priešo galimybes vykdyti puolamuosius veiksmus jūroje ir apsunkina jo planų įgyvendinimą“, – nurodoma pareiškime.
Kaip pareiškė Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdi, Krymas netrukus bus izoliuotas dėl dronų.
Kelloggas netikėtai pareiškė apie pauzę Ukrainos ir Rusijos derybose
08:41
Buvęs JAV specialusis pasiuntinys Ukrainos klausimais Keithas Kelloggas pareiškė, kad derybų procesas tarp Kyjivo, Vašingtono ir Maskvos faktiškai yra sustabdytas. Kartu jis mano, kad ši situacija nebūtinai yra neigiama.
Komentuodamas situaciją „Suspilne“ žurnalistams, K.Kelloggas paaiškino, kad dalis JAV pareigūnų, dirbančių Ukrainos kryptimi, šiuo metu yra sutelkę dėmesį į įvykius aplink Iraną. Konkrečiai kalbama apie Steve'ą Witkoffą ir Jaredą Kushnerį, kurie dalyvauja atitinkamose diplomatinėse pastangose.
Pasak K.Kelloggo, suderinti darbą iškart ties keliomis sudėtingomis tarptautinėmis krizėmis yra itin sunku.
„Šiuo metu jie dirba su Iranu, todėl manau, kad derybų procesas faktiškai yra sustabdytas. Ir tai nėra blogai. Tai iš tikrųjų gerai“, – pažymėjo jis.
K.Kelloggas pabrėžė, kad Vašingtono dėmesiui nukrypus kita linkme, Ukraina toliau savarankiškai priešinasi Rusijos agresijai ir, jo vertinimu, daro tai gana efektyviai.
Kalbėdamas apie sankcijų politiką, jis pareiškė, kad darbas prie ribojamųjų priemonių prieš Rusiją tęsiasi. Jo teigimu, JAV sankcijų paketas dar nebaigtas, o spaudimas Maskvai išlieka.
Taip pat K.Kelloggas teigiamai įvertino patį kontaktų palaikymo tarp šalių faktą, pažymėdamas, kad net ir ribotas dialogas išlieka svarbiu diplomatinio proceso elementu.
Atskirai jis pasisakė apie Baltijos šalių ir Rytų Europos saugumą. Buvusio specialiojo pasiuntinio nuomone, Rusija šiuo metu neturi pakankamai išteklių kovos veiksmams išplėsti už dabartinio karo teatro ribų.
„Manau, kad žmonėms nereikėtų dėl to per daug išgyventi. Visiems reikia šiek tiek atsipalaiduoti“, – sakė K.Kelloggas.
Jis mano, kad Vladimiras Putinas dabar neturi galimybių atverti naujų konflikto krypčių, įskaitant veiksmus prieš Baltijos šalis ar Lenkiją.
Pabaigoje K.Kelloggas priminė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasisako už užsitęsusio karo nutraukimą ir taikaus sureguliavimo būdų paiešką. Be to, jis patvirtino ketinimą apsilankyti Ukrainoje šių metų vasaros pabaigoje.
1 200 km nuo sienos: dronai atakavo Rusijos naftos chemijos gamyklas
07:23
Ukrainos kariuomenė, kaip pranešama, penktadienio naktį surengė dronų atakas įvairiuose Rusijos regionuose, smogdama kelioms naftos chemijos gamykloms, esančioms daugiau nei už 1 200 kilometrų nuo Rusijos ir Ukrainos sienos, pranešė Rusijos „Telegram“ kanalai.
Apie tai rašo leidinys „Kyiv Independent“.
Pranešama, kad birželio 12-osios rytą Ukrainos dronai smogė naftos chemijos gamyklai „Toljatikaučuk“ Rusijos Samaros srityje. Vietos gyventojų teigimu, objekte kilo gaisras. Socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti esą tolimojo nuotolio dronai virš Toljačio miesto prieš ataką.
Netrukus po to didelis gaisras buvo pastebėtas ir sintetinio kaučiuko gamykloje „Nižnekamskneftechim“ (NKNK), esančioje Nižnekamsko mieste. Po atakos virš miesto kilo tiršti juodi dūmai.
NKNK, įsikūrusi Tatarstano Respublikoje daugiau nei už 1 200 kilometrų nuo artimiausio Ukrainos sienos taško, yra viena didžiausių naftos chemijos įmonių Rytų Europoje. Ši gamykla jau anksčiau buvo tapusi Ukrainos atakų taikiniu, įskaitant ir visai neseniai – gegužės mėnesį.
„The Kyiv Independent“ negalėjo iš karto nepriklausomai patvirtinti šių pranešimų. Ukrainos kariuomenė kol kas nekomentavo smūgių.
Taip pat kol kas nėra aišku, kokio masto žala buvo padaryta.
Per Rusijos drono smūgį Sumų srityje žuvo moteris
07:10
Rusijos dronui smogus Ukrainos šiaurės rytuose esančiam pasienio Sumų regionui, žuvo viena moteris, o kita buvo sužeista, pranešė vietos karinės institucijos.
„Deja, per ataką žuvo 44 metų moteris (...) Kita 33 metų moteris patyrė sunkių sužalojimų. Medikai teikia būtiną pagalbą“, – platformoje „Telegram“ nurodė regiono karinės administracijos vadovas Olegas Hryhorovas.
Pasak jo, per smūgį taip pat buvo smarkiai apgadintas trijų aukštų negyvenamosios paskirties pastatas.
-
„Azov“ karininkas: rusai prie Mariupolio – visą parą kontroliuojami mūsų ugnies
-
Kryme Ukrainos pajėgos smogė maždaug 50 Rusijos degalų ir amunicijos sunkvežimių vilkstinei
-
„Tai – greitkelis į mirtį“: vienas Ukrainos manevras sumaišė Rusijai kortas
-
Kuo baigėsi Trumpo noras pakviesti Putiną į futbolo čempionatą: „botai“ įtraukė Zelenskį ir „Femen“
