Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 liepos 19d. 10:58 , Atnaujinta: 2021 liepos 19d. 11:00

„Politico“: D.Grybauskaitė – kandidatė tapti naująja NATO bose

Dalia Grybauskaitė
Arno Strumilos / 15min nuotr. / Dalia Grybauskaitė
Portalas „Politico“ pirmadienį paskelbė, kad laiko buvusią Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę viena iš kandidačių tapti naująja NATO generaline sekretore. Tiesa, rašinyje čia pat priduriama, kad kur kas realesnė pretendentė – ne lietuvė, nes, kai kurių Aljanso reikalų žinovų teigimu, bloko vadovą iš Baltijos šalių itin neigiamai įvertintų Rusija.

Dabartinis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareigas eina jau nuo 2014 metų spalio. Sąjungininkai jo kadenciją pratęsė iki 2022-ųjų spalio, o tai reiškia, kad įpėdinio paieškoms turimi kiek daugiau nei metai.

Aljanso būstinėje Briuselyje formalios diskusijos tik prasidėjo, ir tikimasi, kad J.Stoltenbergą pakeisiantis generalinis sekretorius bus pristatytas per NATO viršūnių susitikimą Madride kitų metų pavasarį.

Vis dėlto spekuliacijų jau daugybė. Nemažai pareigūnų, diplomatų ir analitikų atvirai tvirtina, kad po 72 metų atėjo laikas patikėti NATO vairą moteriai, o kiti mano, kad kandidato iš Rytų Europos pasirinkimas taptų iškalbingu signalu Maskvai.

Būtent todėl „Politico“ teigia, kad kandidatų sąrašo viršūnėje mato tris moteris – D.Grybauskaitę, dabartinę Estijos prezidentę Kersti Kaljulaid ir buvusią Kroatijos prezidentę Kolindą Grabat-Kitarovič.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dalia Grybauskaitė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dalia Grybauskaitė

Vilčių turi nemažai šalių

Tiesa, D.Grybauskaitė nelaikoma favorite. Esą amerikiečiai, vokiečiai, prancūzai ir britai, turintys daugiausia įtakos Aljanse, beveik neabejotinai nenorės, kad NATO vadovautų generalinis sekretorius iš Baltijos šalių, ypač jei šis asmuo – agresyviai apie Kremlių pasisakanti D.Grybauskaitė.

„Politico“ manymu, šiuo metu nenorima siutinti Maskvos – be kita ko, ir todėl, kad JAV prezidento Joe Bideno administracija kaip tik bando stabilizuoti Vakarų ir Rusijos santykius.

Anot portalo šaltinių, buvusi Kroatijos prezidentė K.Grabar-Kitarovič – kitas reikalas. Ji jau yra dirbusi NATO būstinėje, kai 2011-2014 metais užėmė generalinio sekretoriaus pavaduotojos viešajai diplomatijai postą.

Be to, Kroatijoje ji yra ėjusi ir Europos, ir užsienio reikalų ministrės pareigas, bei daug prisidėjo prie to, kad šalis šiuo metu yra tiek ES, tiek NATO narė. Galiausiai K.Grabar-Kitarovič 2008-2011 metais dirbo Kroatijos ambasadore JAV, tad turi daug svarbių ryšių Vašingtone.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kolinda Grabar-Kitarovič
AFP/„Scanpix“ nuotr./Kolinda Grabar-Kitarovič

Tiesa, kandidato šansus pagerinančiu kriterijumi vadinama ir tai, ar jo šalis laikosi NATO rekomendacijos skirti 2 proc. BVP gynybai. O tai jau galėtų padėti tiek D.Grybauskaitei, tiek estei K.Kaljulaid.

Ambicijų, kaip rašo „Politico“, turi ir Jungtinė Karalystė – svarstoma, kad Aljanso generaline sekretore galėtų būti paskirta buvusi šalies ministrė pirmininkė Theresa May.

Dar viena 2 proc. BVP ribą peržengianti valstybė – Rumunija, o tai teoriškai suteiktų jos prezidentui Klausui Iohannisui vilčių. Tiesa, Bukareštas, kaip ir Vilnius su Talinu, laikomas pernelyg vanagiškai nusiteikusiu Maskvos atžvilgiu.

Ambicijų, kaip rašo „Politico“, turi ir Jungtinė Karalystė – svarstoma, kad Aljanso generaline sekretore galėtų būti paskirta buvusi šalies ministrė pirmininkė Theresa May. Vienas diplomatas teigė, kad Londonas nori parodyti dar turintis įtakos Europoje po „Brexit“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Theresa May
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Theresa May

Kita vertus, NATO strategai greičiausiai atsižvelgs ne vien į kandidato pilietybę, bet ir į jo gebėjimus – lyderystę, vadybos ir komunikacijos išmanymą. Tai Th.May, kuri per „Brexit“ procesą girdėjo daug kritikos, beveik neabejotinai diskvalifikuotų kaip kandidatę.

Savo ruožtu Italijoje manoma, kad šalies kandidatui tiesiog atėjo eilė. Minima buvusi šalies užsienio reikalų ministrė ir visos ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini, taip pat – buvęs Italijos premjeras Enrico Letta.

Kiti vakariečiai, kurių pavardės skamba, – Nyderlandų premjeras Markas Rutte ir Belgijos diplomatijos vadovė Sophie Wilmes.

Anot „Politico“, nereikia pamiršti ir Prancūzijos, kuri kandidato esą nekels, bet turi de facto veto. Šalies prezidentas Emmanuelis Macronas pastaruoju metu ragina NATO tapti ne tik kariniu, bet ir politiniu aljansu.

Lietuva – pernelyg kategoriška?

„Tikimybė, kad generaliniu sekretoriumi parinktų ką nors iš Baltijos šalių, yra maža – ne vien dėl to, kad šios valstybės yra mažos, bet ir todėl, kad jos labai priešiškai nusiteikusios Rusijos atžvilgiu. Be to, iki šiol nė vienas NATO generalinis sekretorius nebuvo pasirinktas iš Rytų ir Vidurio Europos šalių.

Rusija tai galėtų priimti kaip labai neigiamą ženklą, o Bidenas šiuo metu bent iš dalies yra pasiryžęs gerinti santykius“, – 15min teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Kęstutis Girnius.

K.Girnius: latvis ar estas irgi būtų nepriimtinas, bet mažiau, nes šios valstybės Rusijos atžvilgiu laikosi šiek tiek santūriau. Lietuva – kategoriškiausia šalis.

„Grybauskaitė – moteris, buvusi prezidentė. Ji turi privalumų, bet ir didelį minusą – yra laikoma žmogumi, su kuriuo sunku sugyventi, žmogumi, linkusiu diktuoti ir nurodinėti, o ne klausytis ir tartis.

Praėjo dveji metai nuo jos kadencijos pabaigos, ir Grybauskaitė nebuvo pakviesta užimti kokias nors aukštas pareigas ES ar kitoje tarptautinėje organizacijoje.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Kęstutis Girnius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Kęstutis Girnius

Jei NATO vadovu pasirinktų lietuvį, tai būtų ženklas, kad einama konfrontacijos keliu. Latvis ar estas irgi būtų nepriimtinas, bet mažiau, nes šios valstybės Rusijos atžvilgiu laikosi šiek tiek santūriau. Lietuva – kategoriškiausia šalis.

Lietuva turi dvigubą minusą. Ji maža, o mūsų pozicijos užsienio politikoje dažnai yra ganėtinai kategoriškos, visas dėmesys nukreiptas į Rytus. Bet NATO priklauso ir Portugalija, ir Italija, kurioms rūpi ne tik Rytai, kiek Pietų Europa, Šiaurės Afrika“, – pridūrė analitikas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15MAX

Grožio programa 360°

Atsakingai kuriamas šeimos verslas

Video

00:50
00:40
03:09

Esports namai

Kiekvienas gali

URBAN˙/

Tausokime maistą kartu

Receptas
Parašykite atsiliepimą apie 15min