Po kelių savaičių Europos šalys turės nuspręsti, ar ateityje siųsti priešlėktuvinės gynybos siuntas savo sąjungininkams Persijos įlankoje, ar Ukrainai, įvertino Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto vyresnysis ginkluotės tyrėjas Peteris Wezemanas.
Jis atkreipė dėmesį, kad gynyba nuo Irano bepiločių orlaivių ir raketų atakų verčia Europos šalis naudoti priešlėktuvines raketas, taip išeikvojant jų atsargas ir trukdant NATO tikslui stiprinti priešlėktuvinę gynybą.
„Ilgainiui tai pakenks planavimui, kaip stiprinti Europos gynybą. Ir tai turės tiesioginės įtakos Ukrainos gebėjimui apsiginti“, – pažymėjo ekspertas.
Be to, dėl karo Irane Vašingtonas jau atšaukė įrangą, įskaitant naikintuvus F-35, iš NATO pratybų Norvegijoje, o Jungtinė Karalystė nukreipė savo eskadrinį minininką „HMS Dragon“ nuo veiklos, susijusios su nauja Aljanso arktine misija rytinėje Viduržemio jūros dalyje.
„Akivaizdu, kad viską, kas šiuo metu naudojama Artimuosiuose Rytuose, įskaitant oro gynybos sistemas, greičiausiai teks pakeisti. Visa tai vyksta esant ir taip labai didelei ginklų paklausai Europoje“, – dėstė P.Wazemanas.
Kol kas NATO generaliniam sekretoriui Markui Ruttei pavyko sulaikyti Donaldą Trumpą nuo Aljanso sunaikinimo, pastebi „Politico“. Tačiau M.Rutte galimybės sušvelninti D.Trumpo poziciją Irano atžvilgiu yra ribotos. Iš dalies taip yra dėl to, kad sąjungininkai nesutaria dėl karo, nes daugelis jų smerkia konfliktą kaip pradėtą nepasitarus su jais.
Nors NATO numušė Irano raketas, nukreiptas į Turkiją, JAV negali įtikinti sąjungininkių prisijungti prie karo dėl to, kad kyla grėsmė jų pačių teritorijai, įvertino vienas Aljanso diplomatas.
Kaip bebūtų, Aljanso abipusės gynybos susitarimo 5-asis straipsnis taikomas ginkluoto užpuolimo prieš sąjungininką atveju, todėl jis nėra tiesiogiai susijęs su tokiomis situacijomis kaip ši.
Kitų dviejų NATO diplomatų teigimu, Artimieji Rytai nepatenka į Aljanso karinę „atsakomybės zoną“, todėl kolektyvinį atsaką tai dar labiau apsunkina.
Galiausiai Vašingtonas nepateikė jokių oficialių prašymų NATO. Antradienį vykusiame uždarame ambasadorių susitikime JAV pakartojo savo raginimus sąjungininkams padėti, tačiau jokių konkrečių prašymų Aljansui nepateikė, nurodė du diplomatai.
Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Bukarešte pareiškė, kad Ukraina gavo tik dalinę priešlėktuvinių raketų sistemų „Patriot“ raketų PAC-3 siuntą, dėl kurios buvo susitarta dar vasario mėn. per Ramsteino, Ukrainos gynybos kontaktinės grupės, susitikimą.
-
Karas Ukrainoje. „Politico“: Italijos premjerė Ukrainos konflikto klausimu palaiko Orbaną
-
Iš Kremliaus – naujausios žinios dėl taikos derybų
-
CŽA direktorius atskleidė, ką Iranas siekia gauti iš Rusijos
-
Rusija turi naują planą, kaip apsaugoti „šešėlinį laivyną“: įkvėpimo sėmėsi iš JAV
-
Viktoras Orbanas: parama Ukrainai bus tik atnaujinus naftos tiekimą
Žiniasklaida taip pat pranešė, kad Jungtinės Valstijos ir Persijos įlankos valstybės gali panaudoti apie 2 400 priešlėktuvinių raketų „Patriot“ sistemoms, skirtų balistinių raketų atakoms iš Irano atremti, – tai yra ketverių metų atsargos.
„Pradedame ne iš pertekliaus taško... atsargos bus dar labiau išskirstytos“, - pripažino vienas NATO diplomatas.
