Penktadienį Švedijoje prasidėjo NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas, kurio pagrindinė tema yra gynybos produkcijos gamyba.
Trys aukšto rango NATO diplomatai žurnalistams atskleidė, kad M.Rutte pastaruoju metu vadovavo kampanijai, kurios tikslas – gerokai padidinti gynybos produktų gamybą ir sandorių skaičių, kad būtų užtikrintas sėkmingas liepos mėnesį Ankaroje vyksiantis NATO vadovų susitikimas.
Pasak pašnekovų, šia kampanija siekiama įveikti realų deficitą Europoje ir parengti ekonominę programą, kuri sulauktų D.Trumpo pritarimo.
Vieno iš diplomatų įvertino šias pastangas, pažymėdamas, kad „Rutte planas yra gera žinia ir Jungtinėms Valstijoms“.
Tačiau bet koks ketinimas aktyviai įtraukti Aljansą į gynybos sandorius gali sukelti konfliktą su Europos Sąjunga, kuri pateikė teisinių pasiūlymų ir suteikė didelių paskolų, kad pirmenybė būtų teikiama savos gynybos pramonės plėtrai, išskyrė „Politico“.
Naujoji strategija atspindi sunkumus, su kuriais susiduria M.Rutte, bandydamas rasti vienijančią temą jau ir taip įsitempusiam Aljansui.
Šios strategijos esmė – įsipareigojimų ir apčiuopiamų įrodymų apie išlaidas gynybai pateikimas Ankaroje. Viešai M.Rutte ne kartą kėlė šią temą ir ragino pramonę didinti gamybą – nepriklausomai nuo to, ar pasirašytos sutartys.
Dar vienas aukšto rango diplomatinis NATO šaltinis leidiniui teigė, kad privačiuose pokalbiuose M.Rutte primygtinai reikalavo, kad Europos sąjungininkės liepos mėn. aukščiausiojo lygio susitikime Ankaroje pateiktų įrodymų, jog gamyba ir pramonės sutartys didėja.
Kitas diplomatas paaiškino, kad tai apima bendrų įmonių su JAV gynybos bendrovėmis skatinimą ir amerikietiškų ginklų pardavimo didinimą.
Tikėtina, kad padidinta gamyba taip pat bus svarbi aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracijos dalis, atkreipė dėmesį vienas iš pašnekovų.
„Bloomberg Economics“ analitikė Becca Wasser atkreipė dėmesį, kad nebus lengva įgyvendinti M.Rutte planą, kuriuo siekiama pelnyti D.Trumpo palankumą. Viena iš priežasčių – trūksta priemonių, galinčių daryti realų poveikį pramonės gamybai.
Be kita ko, spaudimas Europos sąjungininkėms didinti pirkimus iš JAV taip pat gali lemti santykių su Europos Sąjunga skilimą. Briuselis siekia, kad jo finansuojamose programose pirmenybė būtų teikiama Europos gynybos bendrovėms.
Vienas ES diplomatas leidiniui pakomentavo, kad „JAV nebuvo itin patikimos, o [Europos] strateginė autonomija stiprėja“. Jis taip pat pridūrė, kad ES ketina išleisti daug pinigų gynybai, kad jos pačios bendrovės turėtų iš to turėti naudos.
NATO aukščiausiojo lygio susitikimas Ankaroje vyks liepos 7-8 d., jame turėtų dalyvauti Bahreino, Kuveito, Kataro ir JAE užsienio reikalų ministrai.
„Tai – ne bausmė“
Praėjus vos kelioms dienoms po JAV ir Izraelio karo prieš Iraną pradžios, kai sąjungininkai atsisakė palaikyti JAV, prezidentas D.Trumpas pareiškė, kad rimtai svarsto galimybę išvesti Jungtines Valstijas iš NATO po to.
Balandžio 8 d. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte Vašingtone susitiko su D.Trumpu ir sakė, kad Amerikos lyderis „aiškiai nusivylė“, jog daugelis NATO sąjungininkų nepalaiko karo prieš Iraną.
Penktadienį JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, atvykęs į susitikimą Švedijoje, pareiškė, kad Vašingtono vykdomas karių perkėlimas Europoje nėra skirtas nubausti sąjungininkams dėl paramos trūkumo Irano klausimu.
„Jungtinės Valstijos ir toliau turi pasaulinių įsipareigojimų, kuriuos privalo vykdyti dislokuodamos savo pajėgas, ir tai nuolat reikalauja iš naujo įvertinti, kur siunčiame karius. Tai nėra bausmė, tai tiesiog nuolatinis procesas“, – žurnalistams sakė M.Rubio.
Kaip yra žinoma, D.Trumpo administracija buvo nusprendusi atšaukti tūkstančių JAV karių dislokavimą Lenkijoje ir Vokietijoje, tačiau ketvirtadienį prezidentas socialiniuose tinkluose paskelbė, kad „Jungtinės Valstijos į Lenkiją atsiųs papildomus 5 tūkst. karių“.
Lieka neaišku, ar tai reiškia, kad brigada, kuriai buvo užkirstas kelias vykti į Lenkiją, vėl bus siunčiama, ar bus pridėta papildomų karių be šio rotacinio dislokavimo, ar vis dėlto JAV kariai bus išvedami iš Europos, bet iš kitos šalies.



