Sekite 15min Google
Tai suteikė tyrėjams itin vertingą radinį – pačią bombą. Skardinė buvo sandariai uždaryta metaline plokštele, kurioje išspaustos septynios apskritos įdubos. Tai nurodoma Vokietijos federalinės policijos tyrimo medžiagoje, kurią peržiūrėjo „Axel Springer Global Reporters Network“ ir publikavo portalas „Politico“.
Ką rado kapinėse Kaune
Pasak portalo, tai nebuvo pirmas kartas, kai Europos teritorijoje aptinkamas toks savadarbis sprogmuo. Beveik prieš dvejus metus, 2024 m. rugpjūčio 20 d., policijos tyrėjai kartu su išminuotojų komanda atvyko į kapines Kaune, Lietuvoje. Remiantis Lietuvos kriminalinės policijos biuro tyrimo dokumentais, jie buvo gavę itin jautrią informaciją iš Lenkijos apie sprogmenis ir ukrainietį, kuris įtariamas padėjęs juos ten Rusijos žvalgybos užsakymu.
Prie apleisto kapo, po dirbtinėmis gėlėmis ir betono plokštėmis, pareigūnai rado plastikinį maišelį su dviem skardinėmis. Sprendžiant iš etikečių, jose turėjo būti kukurūzai. Tačiau ekspertizė nustatė, kad jose buvo 968 gramai sprogmenų – po maždaug 700 gramų trotilo ekvivalento kiekvienoje skardinėje. Tai prilygsta keturių rankinių granatų galingumui.
2025 m. sausį ir birželį tyrėjai įvairiose Lietuvos vietose iškasė dar daugiau sprogmenų pripildytų skardinių, rašo „Politico“. Prie keturių iš jų buvo pritvirtintos metalinės plokštės su išspaustomis apskritomis įdubomis. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro ataskaitoje nurodoma, jog ekspertizė nustatė, kad šios plokštės su didele tikimybe buvo pagamintos tomis pačiomis staklėmis, rašo portalas.
Įrenginys, pritvirtintas prie drono Leipcige, turėjo stulbinančių panašumų su radiniais Lietuvoje – pradedant sprogmenų pripildyta skardine ir baigiant spausta metaline plokšte.
Pats panašumas dar neįrodo, kad įrenginiai priklausė tai pačiai operacijai. Tačiau du Vakarų saugumo pareigūnai, sutikę kalbėti anonimiškai, teigia, jog tai sutampa su kitais įrodymais – kelionių duomenimis, įtariamais logistikos maršrutais bei žvalgybos ataskaitomis. Visa tai sieja šiuos atvejus su platesne Rusijos žvalgybos misija.
Šis panašumas yra tik viena detalė braižo, kuris, Vokietijos ir Europos pareigūnų nuomone, rodo stiprėjančią sabotažo ir smurto kampaniją visoje Europoje, planuojamą ir koordinuojamą Rusijos žvalgybos karininkų.
GRU ir Latvijos bei Rusijos pilietybes turintis Levuškinas
Trijų aukšto rango Vokietijos ir Europos saugumo pareigūnų teigimu, pagrindinė šios kampanijos varomoji jėga yra Rusijos karinės žvalgybos tarnyba GRU. Jų teigimu, operacijų branduolį sudaro dalinys Nr. 29155 – karinės žvalgybos padalinys, siejamas su destabilizavimo operacijomis Europos šalyse.
Vokietijos valdžios atstovai prognozuoja, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui siekiant sutrikdyti karinę paramą Ukrainai ir padidinti politinę Kyjivo rėmimo kainą, bus vykdoma ir daugiau hibridinių operacijų.
Vienas aiškiausių pėdsakų veda prie Olego Levuškino, turinčio Latvijos ir Rusijos pilietybes, kurį Vokietijos teisėsauga įtaria padėjus rengti ataką Leipcige. Pasak aukšto rango Vokietijos saugumo pareigūno ir „Axel Springer Global Reporters Network“ peržiūrėtų tyrimo dokumentų, O. Levuškinas nėra žemo rango samdinys. Jis – su GRU susijęs logistikos operatyvininkas, turintis ilgalaikių ryšių su aukšto rango Rusijos karinės žvalgybos pareigūnais.
Remiantis Vokietijos, Lietuvos ir Lenkijos žvalgybų duomenimis, kaip rašo dienraštis „The Telegraph“, O. Levuškinas ir „vienkartinis agentas“, Baltarusijos pilietis Andrejus Karšakovas, vyko į Vokietiją įvykdyti atakos oro uoste. Vokietijos žvalgybos duomenimis, O.Levuškinas į Vokietiją per Turkiją atskrido 2026 m. vasarą, pažymi žurnalistai.
Tyrėjų nuomone, kuria remiasi leidinys, likus savaitei iki išpuolio O.Levuškinas Berlyno oro uoste išsinuomojo automobilį ir juo kelias dienas važinėjo prie kelių galimų ginklų sandėlių. Žurnalistai rašo, kad prieš pačią ataką O.Levuškinas vykdė žvalgybą Leipcigo oro uoste.
