Kas pasiuntė droną su sprogmenimis? Vokiečių svarstymai virto „įrodymais“ prieš Ukrainą

Rusų propagandininkai skleidžia versiją, esą Vokietijos tyrėjai įtaria Ukrainą surengus vadinamąją „operaciją po svetima vėliava“ Leipcigo/Halės oro uoste, kurios tikslas neva buvo sukompromituoti Rusiją.

Teigiama, kad rugpjūčio 4-ąją sprogmenų prikrautas dronas esą rėžėsi į karinį krovinį gabenusio Ukrainos lėktuvo An-24 sparną, tačiau sprogstamasis užtaisas nesuveikė.

Leipcigo oro uoste rastas dronas su sprogmenimis / IMAGO/EHL Media

Propagandiniuose pranešimuose taip pat tvirtinama, kad įvykio vietoje aptikta DNR pėdsakų, o Vokietijos teisėsauga neva neatmeta galimybės, jog incidentą galėjo organizuoti pati Ukraina. „Ukrainiečiai tokiu būdu norėjo diskredituoti Rusiją“, – skelbiama publikacijoje.

Šis teiginys toliau plėtojamas pasitelkiant Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų politiką Florianą Philippot. Jis pareiškė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neva buvo „pagautas su įkalčiais“ vykdant operacijas, galėjusias sukelti „pasaulinę katastrofą“.

Incidentus su dronais Vokietijoje ir Bulgarijoje politikas susiejo su Ukrainos vadovybe, o V. Zelenskį pavadino „kruvina eurovanagų marionete“.

Taip rusų propagandininkai formuoja naratyvą, esą Ukraina pati rengia pavojingas provokacijas Europos teritorijoje ir siekia atsakomybę už jas suversti Rusijai.

Tačiau viešai skelbiamoje informacijoje Vokietijos pareigūnai kol kas nėra nustatę, kas atsakingas už incidentą.

DNR užminė mįslę

Vėlų rugpjūčio dešimtosios vakarą Leipcigo/Halės oro uoste, netoli Ukrainos transporto lėktuvų, aptiktas dronas su sprogmenimis ir detonatoriumi. Stebėjimo kamerų įrašuose matyti, kaip apie 19.30 val. dronas rėžėsi į lėktuvo „Antonov“ sparną. Sparnuose paprastai montuojami degalų bakai.

Kaip skelbia „Die Zeit“, įrašuose matyti, kaip įrenginys atšoko nuo sparno ir nukrito ant žemės. Kodėl sprogstamasis užtaisas nesprogo, kol kas neaišku. Jis vėliau buvo rastas ne pačiame drone, o tam tikru atstumu nuo jo – galbūt atšokęs smūgio metu.

Netrukus po oro uosto uždarymo kilęs lėktuvas susidūrė su nežinomu mažu skraidančiu objektu – manoma, antruoju dronu.

Plačiau skaitykite: Ant drono su sprogmenimis Leipcige – DNR pėdsakai iš Lietuvos

Lietuvos policijos nuotr./Savaime užsidegančios siuntos

Ant drono, rasto Leipcigo/Halės oro uoste, aptikta DNR pėdsakų. Leidinio „Die Zeit“ duomenimis, tie patys DNR pėdsakai anksčiau jau buvo užfiksuoti Lietuvoje.

Kaip rašo leidinys „Bild“, šis DNR dar nėra susietas su konkrečiu asmeniu. Vis dėlto teigiama, kad DNR sutampa su senesniu pėdsaku, užfiksuotu 2024 metais tiriant padegimą DHL logistikos centre Leipcige. Tačiau „Die Zeit“ duomenimis, kol kas nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ryšį tarp šių dviejų atvejų.

Keliamos skirtingos versijos

„Die Zeit“ paskelbė tris publikacijas, kuriose minima operacijos „po svetima vėliava“ versija, tačiau nė vienoje jų neteigiama, kad tokią versiją svarsto Vokietijos tyrėjai. Be to, pirmosios dvi publikacijos yra naujienų agentūros DPA tekstai.

Rugpjūčio 8 d. paskelbtame straipsnyje „Dronas su sprogmenimis oro uoste – ar tai Rusijos darbas?“ daugiausia nagrinėjama būtent galima Rusijos atsakomybė.

Jame rašoma, kad Leipcigo/Halės oro uoste prie Ukrainos transporto lėktuvų buvo aptiktas dronas su sprogmenimis ir detonatoriumi. Vokietijos federalinė prokuratūra pradėjo tyrimą dėl įtariamo mėginimo sukelti sprogimą bei pavojaus oro eismui.

Publikacijoje pažymima, kad dalis ekspertų po incidento iš karto atkreipė dėmesį į Rusiją. Rusijos ir karinių klausimų ekspertas Matthiasas Uhlis teigė, jog „iš pirmo žvilgsnio daug kas rodo, kad su tuo galėjo būti susijusios Rusijos specialiosios tarnybos“.

Straipsnyje taip pat remiamasi JAV žiniasklaidos pranešimais, anot kurių, amerikiečių pareigūnų ir žvalgybos turima informacija taip pat rodė galimą Rusijos specialiųjų tarnybų dalyvavimą.

„Die Zeit“ tekste aptariamos ir alternatyvios versijos, tačiau teiginiai apie galimą Ukrainos provokaciją pateikiami ne kaip Vokietijos tyrėjų išvada. Tokius kaltinimus skleidžia Rusijos pareigūnai ir institucijos. Pavyzdžiui, Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba (SVR) anksčiau tvirtino, kad Ukrainos specialiosios tarnybos esą planuoja antirusiškas provokacijas ir operacijas „po svetima vėliava“, o Rusijos ambasada Berlyne patį incidentą vadino Kyjivo „provokacija“.

„Shutterstock“ nuotr./Rusijos šnipai

Operacijos „po svetima vėliava“ galimybę publikacijoje mini ir M.Uhlis. Jis neatmetė teorinės galimybės, kad išpuoliu galėjo būti siekiama nukreipti įtarimus į Rusiją, argumentuodamas, jog „oficialios Vokietijos institucijos iki šiol akivaizdžiai susilaiko nuo kaltinimų Maskvai“.

Tačiau ekspertas neįvardijo Ukrainos kaip galimos tokios operacijos organizatorės. Priešingai – vertindamas turimą informaciją jis pirmiausia akcentavo galimą Rusijos specialiųjų tarnybų pėdsaką.

Taigi propagandiniame pasakojime iš esmės apverčiama publikacijos prasmė: alternatyvi, teoriškai eksperto paminėta „svetimos vėliavos“ versija pateikiama kaip Vokietijos tyrėjų svarstoma Ukrainos operacijos versija.

Originaliame tekste tokios Vokietijos teisėsaugos pozicijos nėra, o Ukrainą su tariama provokacija tiesiogiai sieja Rusijos pareigūnų ir žvalgybos teiginiai.

Ukrainiečių pėdsaką mato tik rusai

Dar vienoje, rugpjūčio 9-ąją pasirodžiusioje publikacijoje, taip pat nėra jokios informacijos, kad Vokietijos tyrėjai įtartų Ukrainą surengus provokaciją.

Tekste cituojamas BSW („Sahros Wagenknecht sąjungos“) atstovas, Saksonijos žemės parlamento deputatas Berndas Rudolphas. Politikas ragino nedaryti skubotų išvadų ir nepriskirti atsakomybės Rusijai, kol nėra tyrimo rezultatų.

„Spekuliacijos – tai ne tyrimo rezultatai. Rusijos negalima paskelbti kalta be įrodymų“, – pareiškė jis.

B.Rudolphas pridūrė, kad, jo nuomone, reikėtų patikrinti ir kitą galimybę – ar incidentas negalėjo būti sąmoningai surengta provokacija, kurios tikslas būtų ką nors diskredituoti. „Taip pat būtina patikrinti, ar tai negalėjo būti tikslinga provokacija siekiant ką nors diskredituoti – vadinamoji operacija po svetima vėliava“, – cituojamas politikas.

Tačiau čia svarbios dvi detalės. Pirma, tai – politiko, o ne incidentą tiriančių Vokietijos pareigūnų svarstymai.

Antra, B.Rudolphas apskritai nepasakė, kad tokią operaciją galėjo surengti Ukraina – jis tik paragino neatmesti provokacijos versijos.

Todėl rusų propagandininkų teiginys, esą Vokietijos tyrėjai svarsto galimą Ukrainos operaciją „po svetima vėliava“, ir šiuo straipsniu nepagrindžiamas. Publikacijoje pateikiama vieno BSW politiko nuomonė, kuri propagandiniuose pranešimuose paverčiama tariama Vokietijos tyrėjų versija.

Lietuvos policijos nuotr./Savaime užsidegančios siuntos

Trečiojoje, rugpjūčio 12-ąją paskelbtoje publikacijoje, Ukrainos pėdsako versija iš tiesų minima, tačiau ir šįkart – ne kaip Vokietijos tyrėjų pozicija ar išvada, o kaip pačių žurnalistų analizuojama viena iš galimų hipotezių.

Straipsnyje rašoma, kad valstybės užsakytas išpuolis laikomas tikėtinu, o viena iš teorijų – jog už jo galėtų stovėti Ukraina.

Autoriai svarsto, kad Ukraina turi patirties su dronais ir teoriškai galėtų būti suinteresuota operacija „po svetima vėliava“ – išpuoliu, kuris atrodytų kaip Rusijos surengtas ir taip dar labiau nuteiktų Vokietijos visuomenę prieš Maskvą.

Tačiau iškart po to patys autoriai išvardija šios versijos silpnąsias vietas. Pabrėžiama, kad Vokietija ir taip yra viena aktyviausių Ukrainos rėmėjų, todėl tokios provokacijos nauda būtų abejotina. Be to, išpuoliu Ukraina būtų rizikavusi savo pačios krovininiu lėktuvu, o Vokietijos visuomenės reakcijos į tokį incidentą iš anksto prognozuoti nebūtų įmanoma.

Toliau publikacijoje nagrinėjama antroji versija – kad už išpuolio galėjo stovėti Rusija. Autoriai pažymi, jog Maskva taip pat turi didelę dronų naudojimo patirtį, yra siejama su hibridinėmis operacijomis ir, jų vertinimu, galėtų turėti aiškesnį motyvą.

Straipsnyje svarstoma, ar išpuoliu negalėjo būti siekiama kelti baimę ir politinę įtampą Vokietijoje, ypač artėjant rinkimams Saksonijoje-Anhalte ir stiprėjant prorusiškai laikomai „Alternatyvai Vokietijai“ (AfD).

Taigi ir ši publikacija nepagrindžia propagandininkų teiginio, esą Vokietijos tyrėjai įtaria Ukrainą. Operacijos „po svetima vėliava“ versija čia pateikiama tik kaip žurnalistų analizuojama hipotezė, kurios trūkumus jie patys iš karto išryškina, o Rusijos įsitraukimo scenarijų vertina kaip gerokai logiškesnį.

15min verdiktas: trūksta konteksto. Rusų propagandininkai iškraipė Vokietijos žiniasklaidos publikacijų turinį ir politikų bei ekspertų svarstymus pateikė kaip tariamą Vokietijos tyrėjų versiją. Nors viešojoje erdvėje buvo keliama teorinė operacijos „po svetima vėliava“ galimybė, Vokietijos teisėsauga nėra paskelbusi, kad dėl incidento Leipcigo/Halės oro uoste įtaria Ukrainą. Kas surengė išpuolį, kol kas nenustatyta.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.