Apie tai teigiama Valstybės departamento telegramoje, kurią gavo „Politico“. Sausio 20 d. telegramoje užsimenama apie susirūpinimą dėl terminų, naudojamų derybose tarp Kyjivo ir Maskvos.
Ką pasiūlė Suomija
Telegramoje teigiama, kad Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen šį klausimą aptarė su JAV Atstovų Rūmų nariais Jacku Bergmanu ir Sarah Elfreth, kurie yra Atstovų Rūmų ginkluotųjų pajėgų komiteto nariai.
E.Valtonen pabrėžė Suomijos poziciją, kad Rusija kelia „ilgalaikę strateginę grėsmę“, ir įspėjo dėl „silpno“ taikos susitarimo dėl Ukrainos, kuris galėtų sutrukdyti jai apsiginti nuo būsimos Rusijos agresijos, teigiama telegramoje.
Tuo pačiu E.Valtonen įspėjo dėl Ukrainos saugumo garantijų, panašių į 5-ąjį straipsnį. Ji sakė, kad tai gali sukelti NATO garantijų pagal 5-ąjį straipsnį susipynimą su dvišaliais pažadais, duotais Ukrainai. Telegramoje taip pat cituojami jos žodžiai apie būtinybę sukurti „apsauginį barjerą“ tarp NATO ir būsimų saugumo garantijų Ukrainai. Telegramoje pažymima, kad Suomijos gynybos ministras laikosi tos pačios nuomonės.
Su kuo Suomija nesutinka
Iš telegramos turinio galima suprasti, kad Suomijos valdžia tarsi nori padėti Ukrainai apsiginti, bet saugumo „garantijų“ koncepcija yra rimtesnis klausimas, dėl kurio ji kol kas nepasirengusi sutikti.
Suomijos pareigūnas pareiškė, kad Užsienio reikalų ministerija nekomentuos konfidencialių diskusijų, tačiau pabrėžė Helsinkio įsipareigojimą dėl Ukrainos stojimo į NATO ateityje.
„Suomijos tikslas – užtikrinti Ukrainai kuo patikimesnes saugumo priemones ir garantijas, remiančias tvirtą ir ilgalaikę taiką. Suomijos pozicija yra ta, kad Ukrainos ateitis – NATO“, – sakė pareigūnas, pageidavęs likti anonimu.
Ko bijo Europa
Leidinys pažymėjo, kad buvę NATO atstovai ir analitikai teigia, kad ši telegrama atspindi augantį Europos susirūpinimą dėl to, kaip pagalba Ukrainai po karo paveiks atskiras šalis ateityje.
Buvęs NATO atstovas Edwardas Wrongas paaiškino, kad viena iš potencialių problemų yra tai, kad „termino „5-asis straipsnis“ naudojimas kitame kontekste reiškia NATO dalyvavimą, kuris iš tiesų nėra numatytas nė vienoje iš siūlomų sutarčių“.
„Suomija ir kiti NATO nariai nori būti tikri, kad 5-asis straipsnis yra išskirtinis NATO aljansui“ – sakė jis.
5-ojo straipsnio naudojimas kaip analogija turi daug privalumų ir trūkumų, ypač atsižvelgiant į skirtingas NATO nuomones dėl Ukrainos, teigė buvę pareigūnai ir analitikai. Situaciją dar labiau komplikuoja tikimybė, kad atskiros šalys ar atskiros šalių grupės, bet ne pats Aljansas, artimiausioje ateityje pasiūlys Ukrainai pagalbą saugumo srityje.
Leidinys pažymėjo, kad taip pat yra nuomonė, jog 5-ojo straipsnio formuluotė Ukrainos atžvilgiu paskatins Rusiją patikrinti, ką ji reiškia.
Rachel Ellehuus, buvusi Pentagono darbuotoja, dirbusi NATO, mano, kad jei Rusija įvykdys ginkluotą užpuolimą, o Ukrainos rėmėjai negalės atsakyti, tai gali kelti klausimų apie NATO 5-ojo straipsnio galią.
Kas yra NATO 5-asis straipsnis
5-asis straipsnis yra svarbiausias NATO sutarties punktas, pagal kurį ginkluotas puolimas prieš vieną iš 32 aljanso narių bus laikomas puolimu prieš visas nares. NATO šį straipsnį taikė tik vieną kartą: po islamistų teroristų išpuolio prieš JAV 2001 m. rugsėjo 11 d.
