Paskutinės savaitės tarptautinės politikos arenoje buvo labai intensyvios. Ilgai lauktos D.Trumpo pastangos dėl taikos derybų Ukrainoje įgavo pagreitį ir po Saudo Arabijoje įvykusio Rusijos ir Jungtinių Valstijų delegacijų susitikimo pasiekė kulminaciją, kai JAV prezidentas pavadino Volodymyrą Zelenskį „diktatoriumi“ ir netiesiogiai apkaltino dėl karo Ukrainoje.
Nors JAV valstybės sekretorius Marco Rubio po šią savaitę įvykusio susitikimo skambino nuraminti sąjungininkes Europoje, sakydamas, kad paskutiniai veiksmai nereiškia, jog Vašingtonas linksta Maskvos pusėn, didelė dalis politikų ir ekspertų mano kitaip.
Žemiau pateikiame „Politico“ žurnalistų išskirtas situacijas ir sprendimus, kada D.Trumpas elgėsi būtent taip, kaip nori autoritarinis Rusijos prezidentas.
Vasario 12 d. D.Trumpas pakėlė telefono ragelį ir 90 minučių kalbėjosi su V.Putinu, kuris nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios buvo tapęs tarptautinės politikos arenos pariju ir kentė izoliaciją.
„Praėjus beveik trejiems metams po neišprovokuotos Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, D.Trumpas nusprendė, kad atėjo laikas atkurti tiesioginius JAV prezidento ir V.Putino, lyderio, kuriam taikomos JAV ir ES sankcijos bei Tarptautinio baudžiamojo teismo arešto orderis dėl nusikaltimų žmoniškumui ir genocido, kontaktus“, – įvykusį skambutį, apvertusį pasaulį aukštyn kojomis, komentavo „Politico“.
Po jo D.Trumpas išskyrė jį ir Rusijos vadovą siejančius bendrumus: „Abu apmąstėme Didžiąją mūsų tautų istoriją ir tai, kad taip sėkmingai kartu kovojome Antrajame pasauliniame kare“. Ir tada pagyrė V.Putiną „už jo laiką ir pastangas dėl šio pokalbio“ ir sakė, kad jie susitarė „dirbti kartu, labai glaudžiai, įskaitant apsilankymus vienas kito šalyse“.
Kitą dieną JAV prezidentas pareiškė, kad būtų „laimingas“ vėl matydamas Rusiją tarp Didžiojo septyneto (G-7) narių, nes mano, kad jos pašalinimas buvo „klaida“.
„Labai norėčiau, kad jie sugrįžtų. Manau, kad buvo klaida juos išmesti“, – aiškino jis žurnalistams Ovaliajame kabinete.
Pažymėtina, kad tą patį jis sakė ir per savo pirmąją kadenciją. 2014 m. po Krymo aneksijos Rusijos narystė buvo sustabdyta neribotam laikui. Po trejų metų Rusija paskelbė visam laikui pasitraukianti iš G-8.
Viešėdamas Ramšteino formato Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime vasario 12 d. naujasis Pentagono vadas Pete'as Hegsethas pareiškė, kad Ukrainos noras grįžti prie sienų, kokios buvo iki 2014 m., yra nerealus tikslas.
Jis taip pat sutrikdė visą tarptautinę bendruomenę ir įsiteikė V.Putinui pareikšdamas, kad Kyjivas nestos į NATO. Nors kilus pasipiktinimui, savo komentarus P.Hegsethas patikslino, sakydamas, kad, nors Ukrainos narystės NATO „nerealistiškumas“ lieka aktualus, bet užsiminė, jog ši galimybė nėra visiškai atmesta.
Trečiadienį prezidentas D.Trumpas pareiškė, kad rusai „laiko kortas“ bet kokiose derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
„Galiausiai šioms deryboms vadovauja prezidentas D.Trumpas. Viskas yra ant stalo. Jo pokalbiuose su V.Putinu ir V.Zelenskiu tai, ką jis nusprendžia leisti ar neleisti, yra laisvojo pasaulio lyderio, prezidento D.Trumpo, kompetencija“, – dėstė Pentagono vadovas.
V.Putinas jau seniai buvo išreiškęs pageidavimą, kad Ukrainoje nebūtų organizuojama NATO misija. Savo ruožtu P.Hegsethas paaiškino, jog bet kokiems NATO šalių kariams, tarnaujantiems Ukrainoje, nebus taikomas Aljanso 5-asis straipsnis, kuriame teigiama, kad vienos narės užpuolimas yra visų narių užpuolimas.
Dar vienas V.Putiną ypač pradžiuginęs sprendimas – Vašingtono atsisakymas siųsti Jungtinių Valstijų karius į Ukrainą.
„Jie turėtų būti dislokuoti kaip ne kaip NATO misijos dalis. Be to, misijai neturėtų būti taikomas NATO 5-asis straipsnis“, – pažymėjo P.Hegsethas.
V.Putino interesams pasitarnavo ir iš JAV pusės nuskambėję grasinimai Europai, kuri nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos remiasi Amerikos gynybos pajėgumais, pačiai pasirūpinti savimi.
Dar keli punktai, kuriuos išskyrė „Politico“, apima JAV ir Rusijos delegacijų susitikimą Saudo Arabijoje, į kurį Ukraina ir jos sąjungininkės Europoje nebuvo pakviestos, taip sudarant įspūdį, kad jos bus išstumtos iš taikos proceso.
„D.Trumpas suteikė V.Putinui dosnių nuolaidų dėl NATO ir Ukrainos teritorijos Rusijai dar prieš prasidedant deryboms. Jis galėjo pareikalauti, kad Rusija nutrauktų ugnį kaip išankstinę pirmųjų abiejų šalių aukščiausių diplomatų derybų sąlygą. Jis to nepadarė. Tiesą sakant, išankstinių sąlygų, matyt, iš viso nebuvo“, – rašoma straipsnyje.
Sąraše taip pat minimas atsakomybės už Rusijos pradėtą plataus masto invaziją prieš Ukrainą perkėlimas V.Zelenskiui.
„Rusija pradėjo karą, bet nuo to laiko bando dėl jo kaltinti V.Zelenskį. Dabar tą patį tvirtina Baltieji rūmai“, – pažymėjo „Politico“.
Didžiajam Rusijos tikslui pasitarnauja ir tai, kad D.Trumpas ėmė kvestionuoti V.Zelenskio kompetenciją, kuo tikimasi pakenkti prezidento legitimumui šalies viduje.
Tuo metu pats V.Putinas iš Vašingtono beveik nesulaukė jokios kritikos.
Priešingai, kiekviena pasitaikiusia proga D.Trumpas pabrėžė, kad Rusijos vadovu galima pasitikėti ir kad jis nori taikos.
„Politico“ priminė JAV prezidento komentarą BBC naujienų tarnybai: „Nesijaudinkite, V.Putinas yra tvirtas dėl Ukrainos“. Straipsnio autoriai svarstė, kad galbūt jis „pamiršo“ visus tuos kartus, kai Rusija sakė, jog nesiruošia įsiveržti, bet vis tiek tai padarė.
Be to, JAV prezidento administracija ėmė aktyviai raginti Ukrainą surengti rinkimus, nors šiuo metu šalyje galioja karo padėtis, kuri pagal šalies įstatymus nereikalauja organizuoti rinkimų, nors prezidento kadencija ir būtų oficialiai pasibaigusi.
„Rusija mėgsta rinkimus netoliese esančiose šalyse, nes gali kištis į jų eigą, ir nuo pat karo pradžios tikėjosi gauti galimybę Kyjive įkurti naują vyriausybę. D.Trumpas sako, kad V.Zelenskis turėtų kuo greičiau paskelbti balsavimą. Problema ta, kad vyksta karas, žinote?“, – ironizuojama straipsnyje.
Negana to, D.Trumpas išmušė iš vėžių tiek savo sąjungininkes, tiek analitikus ar taikos derybų stebėtojus pareikšdamas, kad „diktatorius“ yra V.Zelenskis, o ne V.Putinas, kurio visi stipriausi oponentai jau yra mirę arba nuteisti.
„Politico“ atkreipė dėmesį, kad kai kurie Jungtinių Valstijų vidaus politikos sprendimai taip pat pasitarnauja Kremliui. Kaip vieną tokių straipsnio autoriai įvardijo finansavimo mažinimą rinkimų stebėtojams ir kibernetinėms agentūroms.
„Tik laisvos ir sąžiningos demokratijos šalininkams patinka, kad rinkimai būtų stebimi, ar į juos nesikišama, o rinkimų dieną aplink juos šmirinėtų įkyrūs pareigūnai. Vladimirui Putinui jų ir taip nereikia“, – pažymima straipsnyje.
Po derybų Rijade vienas aukšto rango Rusijos pareigūnas leidiniui „Politico“ prabilo apie būsimus bendrus Jungtinių Valstijų ir Rusijos investicinius sandorius. Pasak jo, abi pusės ypač domisi bendrais Arkties energetikos projektais, bet daugiau detalių nepateikė.
Toliau sąraše – atsisakymas finansuoti demokratines nevyriausybines organizacijas, kova su „vokizmu“ (socialine-politine ideologija, pabrėžiančia kovą su neteisybe, diskriminacija ir nelygybe įvairiose viešojo gyvenimo srityse, ypač daug dėmesio skiriant rasinio, lyčių ir socialinio teisingumo klausimams) ir kritika Europai dėl jos nesėkmių migracijos politikoje.
-
K.Kallas po D.Trumpo pasisakymų apie V.Zelenskį: čia V.Putinas yra diktatorius
-
Politologas T.Janeliūnas: kai draugas tampa priešu
-
Davidas Schultzas: D.Trumpas grąžina JAV į izoliacionizmą ir Jaltos stiliaus įtakos sferų politiką
-
JAV Senatas patvirtino D. Trumpui ištikimą naująjį FTB vadovą
-
D.Trumpo pasiuntinys pripažino, kad susidraugavo su V.Putinu
-
Šaltinis: JAV ir Ukrainos derybos dėl retųjų iškasenų susitarimo tęsiasi
-
G.Nausėda: D.Trumpas nori taikos, kuri būtų naudingiausia JAV
„Kremlius jau seniai skundžiasi, kad JAV finansuojamos nevyriausybinės organizacijos yra žvalgybos priedangos, kurstančios „spalvotąsias revoliucijas“ buvusiose sovietinėse respublikose, įskaitant 2014 m. Maidano revoliuciją Ukrainoje. D.Trumpo komanda, siekdama išardyti USAID, dabar sumažino visą finansavimą prodemokratinėms programoms“, – atkreipė dėmesį „Politico“.
23 numeriu sąraše užfiksuotas JAV viceprezidento J.D.Vance'o palaikymas prorusiškam Calinui Georgescu, kuris abejotinomis aplinkybėmis laimėjo pirmąjį Rumunijos prezidento rinkimų turą. Rumunijos Konstitucinis Teismas po tyrimo panaikino rezultatus.
J.D.Vance'as taip pat negailėjo kritikos Vokietijos valdžios institucijoms.
„Jei lakstote baimindamiesi savo rinkėjų, Amerika jums niekuo negali padėti“, – sakė jis.
JAV prezidento administracija taip pat išreiškė paramą kraštutinių dešiniųjų partijai AfD („Alternatyva Vokietijai“) Vokietijos rinkimuose.
„Geriausias D.Trumpo bičiulis milijardierius Elonas Muskas atvirai parėmė kraštutinių dešiniųjų partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) ir jos kandidatę Alice Weidel, kuri sekmadienį vyksiančiuose rinkimuose pretenduoja tapti kanclere. Apklausų duomenimis, AfD siekia geriausio rezultato per visą savo istoriją. Daugelis AfD šalininkų simpatizuoja Maskvai. Žvalgybos tarnybos įspėjo apie Rusijos kampaniją, kuria siekiama sužlugdyti balsavimą“, – atkreipė dėmesį „Politico“.
Be kita ko, E.Muskas remia Reformų partiją Jungtinėje Karalystėje, kurios lyderis Nigelas Farage'as yra ne kartą palankiai atsiliepęs apie V.Putiną.
Ketvirtadienį paaiškėjo, kad Jungtinės Valstijos nepritarė, kad Didžiojo septyneto (G-7) grupės pareiškime, skirtame trečiosioms plataus masto invazijos į Ukrainą metinėms paminėti, Rusija būtų įvardinta kaip agresorė.
Pasak „Politico“, didžiausia D.Trumpo paslauga V.Putinui yra ta, kad jis apskritai laimėjo JAV prezidento rinkimus, kas, žinoma, atitinka ir paties D.Trumpo interesą.
Pradėjęs antrąją kadenciją Baltuosiuose rūmuose, JAV prezidentas nelaidoja vilties, kad galbūt galės juose likti ir trečiajai. Pats yra užsiminęs, kad nelabai prieštarautų, jei jo šalies Konstitucija būtų pakoreguota taip, kad leistų jam likti poste.
„Vladimiras Putinas tai jau padarė Rusijoje“, – reziumavo „Politico“.
