Pasak dviejų JAV administracijos pareigūnų, 64 metų Mohammadas Bagheris Ghalibafas, kuris ne kartą grasino JAV ir jų sąjungininkėms atsakomaisiais veiksmais, bent jau kai kuriems Baltųjų rūmų atstovams atrodo kaip tinkamas partneris, kuris galėtų vadovauti Iranui ir derėtis su D.Trumpo administracija kitame karo etape.
Kas apie jį žinoma?
„Jis yra vienas geriausių variantų. Vienas svarbiausių kandidatų“, – „Politico“ atskleidė vienas iš šaltinių. Tačiau Vašingtonui „reikia patikrinti“ ir kitus galimus variantus, „negalime skubėti priimti sprendimo“, sakė pašnekovas.
M.B.Ghalibafas, kuris anksčiau buvo Teherano meras, yra „tipiškas valdžios atstovas: ambicingas ir pragmatiškas, bet iš esmės įsipareigojęs išsaugoti islamo tvarką“, įvertino Tarptautinės krizių grupės vyresnysis Irano analitikas Ali Vaezas.
Dėl to, jo teigimu, mažai tikėtina, kad M.B.Ghalibafas galėtų pasiūlyti Vašingtonui kokių nors reikšmingų nuolaidų. Net jei Irano parlamento lyderis ir bandytų tai padaryti, kariuomenės ir žvalgybos tarnybų vadovybė beveik neabejotinai jį sulaikytų.
Kol kas Baltieji rūmai nėra pasirengę apsistoti ties vienu kandidatu ir ieško žmogaus, kuris norėtų sudaryti sandorį, paaiškino „Politico“ šaltiniai. Mat D.Trumpą domina ne tik politinio, bet ir ekonominio sandorio galimybė.
Venesuelos modelis
Kaip sakė vienas pareigūnas, D.Trumpas nenori suduoti smūgio Chargo salai, pagrindiniam Irano naftos mazgui, tikėdamasis, kad kitas lyderis sutiks sudaryti tokį naftos sandorį, kokį su JAV sudarė Venesuelos viceprezidentė Delcy Rodriguez, perėmusi šalies valdymą po Nicolaso Maduro.
D.Trumpas pareikalavo, kad Venesuela atvertų savo naftos sektorių, kuris žlunga dėl neefektyvaus eksploatavimo ir plačiai paplitusios korupcijos, JAV bendrovėms. Prezidentas derasi dėl daugiamilijardinių investicijų tiek su „Chevron“, kuri toliau vykdo veiklą Venesueloje, tiek su kitomis JAV bendrovėmis, įskaitant „Exxon Mobil“, kurios turtas šioje šalyje buvo nusavintas. Jis taip pat ne kartą pareiškė, kad JAV kontroliuos Venesuelos naftos eksportą.
Panašus metodas svarstomas ir Irano atveju, paaiškino „Politico“ šaltinis.
„Kalbama apie tai, kad į valdžią būtų paskirtas toks žmogus kaip Delcy Rodriguez, kuriam būtų galima pasakyti: „Mes tave išlaikysime. Mes neketiname tavęs nušalinti. Jūs dirbsite su mumis. Sudarysite su mumis gerą sandorį, pirmąjį naftos sandorį“, – pasakojo pašnekovas.
Venesuelą laikydami pavyzdžiu, Baltieji rūmai nesvarsto galimybės perduoti valdžią kam nors iš išorės, pavyzdžiui, vienam iš ištremtų opozicijos lyderių, buvusio Irano šacho sūnui Rezai Pahlaviui, nurodė administracijos pareigūnai. Jų vertinimu, jis neturėtų jokio teisėtumo ir sukeltų „chaosą“.
Todėl Baltieji rūmai ieško veikėjų, turinčių galios sistemoje.
Panašaus požiūrio Vašingtonas dabar laikosi ir dėl Kubos, kur nori pakeisti dabartinį prezidentą Miguelį Mario Diazą-Canelį lankstesniu vadovybės atstovu, kartu išsaugodamas patį komunistinį režimą.
-
„Reuters“ skelbia apie lemtingą skambutį, apvertusį pasaulį aukštyn kojomis
-
Iranas paskyrė naują žmogų vietoj nukauto Ali Larijani
-
Kelios aviakompanijos dėl karo pratęsia skrydžių į Artimuosius Rytus sustabdymą
-
Atsakas Trumpui: Iranas kovos iki „visiškos pergalės“
-
Libanas paskelbė Irano ambasadorių persona non grata
Nuo tada, kai JAV ir Izraelis pradėjo karą, Teherane atsirado gilus nepasitikėjimas abiem šalimis, pastebėjo ekspertas A.Vaezas.
„Visa sistema nemato pagrindo tikėti, kad Trumpas ar Izraelis laikysis bet kokio būsimo susitarimo sąlygų“, – pabrėžė jis.
Bandymas žaisti Venesuelos korta Irane daugeliui su prezidento administracija dirbančių ekspertų atrodo naivus. Vienas D.Trumpo nacionalinio saugumo komandai artimas asmuo sakė „Politico“: „Iranas įrodė, kad jis gali priimti smūgį ir toliau mums trukdyti. Jie neketina pasiduoti ir atiduoti Trumpui savo naftos.“
