Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2021 07 24, 23:00

Susitarimas dėl „Nord Stream 2“ – smūgis Ukrainai: garantijos pernelyg miglotos

JAV ir Vokietijai sudarius susitarimą, kuris leis užbaigti prieštaringai vertinamą dujotiekį „Nord Stream 2“, Ukrainoje kalbama apie jai suduotą smūgį. 15min kalbinti politologai sako, kad sankcijų mechanizmas Rusijos agresijos atveju apibrėžtas labai miglotai, Kijevui taps sudėtingiau su Maskva derėtis dėl tranzito sutarties pratęsimo, net jei Vašingtonas ir Berlynas žada pagalbą.
„Nord Stream 2“  dujotiekis
„Nord Stream 2“ dujotiekis / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Rusijos energetikos gigantei „Gazprom“ priklausančio dujotiekio, kurio apie 90 proc. jau nutiesta, užbaigimą stabdė JAV sankcijos projekte dalyvaujančioms įmonėms ir individams.

JAV ir Vokietijos susitarime numatoma, kad Rusijai gali būti taikomos sankcijos, jei ji agresyviai elgsis Ukrainos atžvilgiu, įskaitant dujų tranzito stabdymą per šią valstybę.

Berlynas ir Vašingtonas Ukrainai žada apie milijardą dolerių (850 mln. eurų) diversifikuoti energetikos šaltinius, taip mažinant priklausomybę nuo Rusijos.

Taip pat pažadėta pasinaudoti visais svertais siekiant įtikinti Maskvą pratęsti dujų tranzito per Ukrainą sutartį, kuri baigsis 2024-ųjų pabaigoje.

Kijevas pareiškė nebuvęs įtrauktas į derybas dėl „Nord Stream 2“, o sprendimas leisti užbaigti dujotiekį „sukūrė papildomų politinių, karinių ir energetinių grėsmių Ukrainai bei Vidurio Europai apskritai“.

„Jaustų pareigą reaguoti“

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas Kęstutis Girnius sako, kad anksčiau JAV bandė Vokietijai diktuoti, kokia turėtų būti jos energetikos politika, nors Vokietija yra suvereni valstybė.

Visgi JAV prezidentas Joe Bidenas suprato, kad „Nord Stream 2“ dujotiekis greičiausiai bus užbaigtas, o jam svarbiau nesusipykti su Vokietija.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas ir Angela Merkel
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas ir Angela Merkel

Apskritai K.Girnius susitarimą vertina teigiamai, nes įvedami saugikliai dėl dujų tranzito per Ukrainą, Vokietija suteiks apie milijardą dolerių vystyti šalies žaliąją ekonomiką.

„Dabar, kai Rusijos ekonominė padėtis yra ganėtinai sudėtinga, jai svarbu, kad dujos būtų tiekiamos į Vakarus. Jei Rusija pažeistų tuos saugiklius, Vokietija tikrai jaustų pareigą rimtai reaguoti, o nuo tvirto jos atsako Rusija galėtų stipriai ekonomiškai nukentėti“, – teigė K.Girnius.

Tiesa, prieš rinkimus J.Bidenas žadėjo priešintis „Nord Stream 2“ dujotiekiui, kuris, jo požiūriu, „padidintų Europos priklausomybę nuo Rusijos dujų ir leistų Rusijai šantažuoti Europą“.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Kęstutis Girnius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Kęstutis Girnius

Visgi J.Bideno administracija priėmė apgalvotą sprendimą, kad „susitarimas yra kur kas geriau nei tai, kad dujotiekis būtų užbaigtas be jokio susitarimo“, analitinio centro „Atlantic Council“ analizėje rašo Richardas Morningstaras, „Global Energy Center“ pirmininkas.

„Smūgis Ukrainai“

Tačiau Ukrainoje susitarimas vertinamas neigiamai.

Antikorupcinių veiksmų centro Ukrainoje vadovė Darja Kaleniuk rašo, kad JAV ir Vokietijos vadovai parodė, jog „demokratinės vertybės ir tarptautinė tvarka nerūpi, jei Vakarai nori vystyti verslą su autoritariniais režimais“.

Analitinio centro „Ukrainian Institute for the Future“ analitikas Ilja Kusa 15min teigė, kad šis susitarimas politiškai yra nenaudingas Ukrainai ir prieštarauja jos nacionaliniams interesams.

Pasak analitiko, susitarimas nesuteikia tvirtų garantijų, kad Rusija nesinaudos energetika kaip ginklu prieš Ukrainą, o sankcijų mechanizmas apibūdinamas miglotai.

„Sakoma, kad sankcijos būtų įvestos iškart, jei Rusija imtųsi agresijos prieš Ukrainą. Tačiau nežinome, kas tiksliai turima omenyje, – juk agresija vyksta jau 7 metus. <...> Kai kurie Rusijos veiksmai Vokietijoje galėtų nebūti matomi kaip agresija. Ir tai būtų problema“, – teigė I.Kusa.

Analitiko manymu, Vokietija gali bandyti įkalbėti Kijevą įgyvendinti Minsko susitarimus, kurie įšaldytų konfliktą Rytų Ukrainoje, todėl sankcijų mechanizmo įgyvendinti nereikėtų.

Analitikas Petro Burkovskis iš Kijeve įsikūrusio „Demokratinių iniciatyvų fondo“ sako, kad dujotiekio užbaigimas bus „didelis smūgis Ukrainai, bet ne mirtinas“.

„Yra galimybė pirkti daugiau dujų iš Europos, įskaitant rusiškas, ir iš kitų šaltinių“, – 15min sakė P.Burkovskis.

Pasak jo, Ukrainos vyriausybė turi gerų argumentų dėl „Nord Stream 2“ keliamo pavojaus. Jį užbaigus, Rusija staiga galėtų nutraukti tranzitą per Ukrainą, prisidengdama force majeure savo teritorijoje. Kompensacija, kurią turėtų mokėti už tranzito nutraukimą, Maskvai nėra reikšminga, o Ukraina iš tranzito kasmet uždirba apie 1,2 mrld. dolerių – maždaug ketvirtadalį šalies gynybos išlaidų.

Staigiai nutraukus tranzitą, Ukrainai tektų perorganizuoti dujų tiekimą viduje, o tai užtruktų.

I.Kusos teigimu, užbaigus „Nord Stream 2“, Ukrainai taps sunkiau susiderėti dėl tranzito sutarties pratęsimo po 2024-ųjų, net jei Berlynas ir Vašingtonas žada pagalbą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Nord Stream 2“ dujotiekis
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Nord Stream 2“ dujotiekis

„Jei Rusija nesutiktų pratęsti susitarimo, ką Vokietija ir JAV darytų? Nežinome. Viena vertus, turime tvirtą pažadą, tačiau nežinome, kokios tuo metu bus sąlygos, tarptautinėje ir regioninė situacija, ar vis dar bus Bideno administracija, kas vadovaus Vokietijai“, – sakė jis.

Mato ir galimybių

Pasak P.Burkovskio, iš JAV-Vokietijos susitarimo Ukraina „negavo nieko“, o pažadai dėl lėšų žaliajai ekonomikai yra „tik kalbos“.

Esą Kijevui būtų naudingiausia, jei vyktų trišalės derybos tarp Ukrainos, JAV ir Vokietijos, galbūt net įtraukiant ES.

„Nemanau, kad galime ką nors apčiuopiamo gauti iš dvišalių derybų. Esame silpnesnė pusė, priklausoma nuo Vokietijos dėl sankcijų (Rusijai), nuo JAV dėl saugumo“, – sakė analitikas.

I.Kusos manymu, Vokietijos ir JAV siūloma parama turėtų būti panaudota diversifikuoti energijos importą, vystyti alternatyvius energijos šaltinius, modernizuoti dujų tranzito sistemą.

„Manau, kad Ukrainos argumentų problema buvo ta, jog ji pernelyg priklausoma nuo Rusijos energijos importo“, – teigė jis.

P.Burkovskis atsakomybę už „diplomatinę nesėkmę“ priskiria prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovui Andrijui Jermakui. Jis 2019 metais buvo slapta susitikęs su D.Trumpo komandos atstovais, prašančiais kompromituojančios medžiagos apie J.Bideno šeimą.

Tuomet JAV demokratai inicijavo apkaltą D.Trumpui, vis dėlto jis buvo išteisintas. Todėl J.Bideno administracija gali nepasitikėti derybose dalyvaujančiu A.Jermaku.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Andrijus Jermakas
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Andrijus Jermakas

Pasak I.Kusos, nors susitarimas dėl „Nord Stream 2“ Ukrainai nenaudingas politiškai, galima įžvelgti teigiamų pusių.

„Pagaliau atsikratysime šio klausimo ir judėsime pirmyn. Mes apie tai kalbėjome maksimalistiniais terminais, nesvarstėme alternatyvių variantų. Todėl mūsų derybinės pozicijos buvo apsunkintos ir pralaimėjome“, – 15min teigė analitikas.

Spaudė Ukrainą nekritikuoti?

Portalas „Politico“, remdamasis keturiais šaltiniais, skelbė, kad J.Bideno administracija tyliai ragino ukrainiečius susilaikyti nuo kritikos dujotiekiui ir būsimam susitarimui su Vokietija. Esą vieša kritika susitarimui pakenktų ir dvišaliams JAV santykiams su Ukraina

J.Bideno administracija neigė, kad ukrainiečiams daromas spaudimas.

Paskelbus apie Vašingtono ir Berlyno susitarimą, paskelbta ir apie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą į JAV rugpjūčio pabaigoje, kur jis susitiks su J.Bidenu.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Volodymyras Zelenskis
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Volodymyras Zelenskis

Pasak K.Girniaus, jei buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas būtų siekęs sudaryti tokį susitarimą, tam būtų buvę priešinamasi – buvo manoma, kad jis buvo Rusijos vadovo Vladimiro Putino „pudelis“.

„Bidenas laikomas gana tvirtu JAV interesų gynėju, žmogumi, kuris neturi ypatingų simpatijų Rusijai. JAV staiga nėra išparduodami Rusijai.

J.Bidenui svarbu palaikyti gerus santykius su Vokietija viliantis, kad ji rems Vašingtono politiką Kinijos atžvilgiu, užims griežtesnę poziciją. Tai didelis iššūkis Vokietijai, kuri turi itin glaudžius ekonominius ryšius su Kinija“, – sakė politologas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min