TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Politologas: „JAV ambasados perkėlimas į Jeruzalę – dar viena vinis į Palestinos valstybingumo karstą“

Jeruzalė
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Politologas: „JAV ambasados perkėlimas į Jeruzalę - dar viena vinis į Palestinos valstybingumo karstą“
Šaltinis: 15min
1
A A

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį ketina paskelbti apie JAV ambasados perkėlimą iš Tel Avivo į Jeruzalę ir tokiu būdu oficialiai pripažinti miestą Izraelio sostine. Žydų atstovai sveikina šį sprendimą, o Arabų šalių lyderiai dar pirmadienį perspėjo apie galimus neramumus ir žlugsiantį taikos procesą.

Vakarų Jeruzalėje yra įsikūrusi Izraelio vyriausybė, laikanti miestą amžina ir nedaloma šalies sostine. Tuo tarpu palestiniečiai Rytų Jeruzalę laiko ateities Palestinos valstybės, kuri, didžiosios pasaulio dalies akimis, yra okupuota teritorija, sostine.

Jeruzalėje stūkso trečia pagal šventumą musulmonų mečetė, tuo tarpu judaizmo išpažinėjai miestą laiko svarbiausia savo religijos vieta. Todėl Jeruzalės statuso klausimas labai jautrus ir viso pasaulio musulmonams, ir žydams.

D.Trumpo sprendimas perkelti JAV ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę pakeitė pastarųjų dešimtmečių Vašingtono užsienio politiką. Nors perkėlimas įstatymu buvo įtvirtintas dar 1995-aisiais, pastaruosius 22 metus JAV prezidentai kas šešis mėnesius pasirašydavo dokumentą, leidžiantį atidėti ambasados perkėlimą. Birželį D.Trumpas ir pats pasirašė šį dokumentą, tiesa, labai nenoriai.

JAV pareigūnų teigimu, ambasados statybos bet kurioje šalyje trunka mažiausiai trejus ketverius metus, Jeruzalė nebus išimtis. Kol bus atidaryta nauja ambasada, Vašingtonas savo oficialią misiją toliau vykdys Tel Avive.

AFP/„Scanpix“ nuotr./JAV ambasada Tel Avive
AFP/„Scanpix“ nuotr./JAV ambasada Tel Avive

Šiuo metu Jeruzalėje nėra nė vienos užsienio šalies ambasados. Tiesa, šventajame mieste veikia keletas konsulų, vykdančių diplomatinę misiją Izraeliui (Belgijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Švedijos) arba Palestinos savivaldai (Prancūzijos, Turkijos, Jungtinės Karalystės, JAV).

Baltųjų rūmų vadovas savo sprendimą paskelbs 13 val. Vašingtono laiku (20 val. Lietuvos laiku). Valstybės departamentas JAV ambasadoms visame pasaulyje tuo metu patarė sustiprinti saugumą, JAV vyriausybės darbuotojams ir piliečiams patariama vengti Jeruzalės senamiesčio ir Vakarų Kranto teritorijų.

Grėsmingi įspėjimai

„The New York Times“ rašo, kad D.Trumpas tokį sprendimą priėmė ne iš diplomatinių išskaičiavimų, o siekdamas išpildyti rinkimų kampanijos metu duotą pažadą. Tokiu būdu jis apeliuoja į Izraelį palaikančius rinkėjus.

Pavyzdžiui, Izraelį remiantis kazino magnatas Sheldonas Adelsonas rinkimų kampanijos metu D.Trumpą remiančiam politinės veiklos komitetui paaukojo 25 mln. dolerių (21,1 mln. eurų). Kai D.Trumpas birželį pasirašė ambasados perkėlimą atidedantį dokumentą, Sh.Adelsonas buvo vienas iš daugybės pasipiktinusiųjų.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Donaldas Trumpas
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Donaldas Trumpas

Arabų šalių lyderiai dar pirmadienį įspėjo apie gresiančius neramumus bei taikos proceso tarp Izraelio ir Palestinos žlugimą.

M.Kleinas: „Tai yra puikus metas perkelti ambasadą į Jeruzalę. Vengimas ją perkelti į Jeruzalę 22 metus nepriartino mūsų prie taikos.“

Jordanijos užsienio reikalų ministras Aymanas Safadi, paskambinęs JAV valstybės sekretoriui Rexui Tillersonui, teigė, kad toks sprendimas „išprovokuos pyktį arabų ir musulmonų pasaulyje, pakurstys įtampą ir sukels pavojų taikos procesui“.

Egipto užsienio reikalų ministras Samehas Shoukry su R.Tillersonu aptarė „galimai neigiamą poveikį“ taikos procesui, o Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas įspėjo apie gresiančią „didžiulio masto katastrofą“.

Tuo tarpu JAV sąjungininkė Saudo Arabija naują politiką pavadino „siaubinga musulmonų provokacija“. Būtent šioje šalyje vos tapęs prezidentu apsilankė D.Trumpas, su karaliumi Salmanu sutaręs dėl 110 mlrd. dolerių (93 mlrd. eurų) vertės karinės pramonės sandorių. Be to, lyderiai vizito metu įsipareigojo per ateinančius 10 m. susitarti dar dėl 350 mlrd. dolerių (295 mlrd. eurų) vertės projektų.

Vienas aukšto rango palestiniečių pareigūnas trečiadienį pareiškė, kad toks žingsnis reiškia, jog taikos procesas yra baigtas“, nes Vašingtonas „jau užbėgo už akių rezultatui“. Tarptautinė bendruomenė ir ankstesnės JAV administracijos laikėsi susitarimo, kad Jeruzalės likimas turi būti nuspręstas per Izraelio ir palestiniečių derybas.

Savo ruožtu Izraelio atstovai tokį JAV žingsnį sveikina. „Tai yra puikus metas perkelti ambasadą į Jeruzalę. Vengimas ją perkelti į Jeruzalę 22 metus nepriartino mūsų prie taikos“, – „The New York Times“ sakė Amerikos sionistų organizacijos prezidentas Mortonas Kleinas.

Jam antrino Tel Avivo universiteto Nacionalinio saugumo studijų instituto direktorius Amosas Yadlinas. „JAV pripažinimas, kad Jeruzalė yra Izraelio sostinė – teigiamas ir svarbus žingsnis, ypač todėl, kad Palestina bando paneigti istorinius ryšius tarp žydų tautos ir Dovydo miesto“, – mano A.Yadlinas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Popiežius Pranciškus Mianmare
AFP/„Scanpix“ nuotr./Popiežius Pranciškus Mianmare

Trečiadienį ryte Popiežius Pranciškus paragino gerbti „status quo“ (lot. „esamą padėtį“). Jo teigimu, dialogas gali būti užmegztas tik „pripažįstant visų regiono žmonių teises“.

„Dar viena korta „Hamas“

Kalbėdamas apie žalą taikos procesui, politologas, islamo tyrinėtojas ir Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Egdūnas Račius pirmiausia siūlo pripažinti, kad tas procesas šiuo metu apskritai nevyksta.

E.Račius: „Galime kalbėti ne apie tai, kaip (sprendimas perkelti ambasadą – red.) pablogins padėtį derybose, o apie tai, kaip joms nesuteiks jokio postūmio.“

„Nėra nei dvišalių, nei daugiašalių derybų. Sprendimai, kurie atrodė daug žadantys prieš dešimtmetį ar daugiau, pavyzdžiui, Oslo susitarimai, yra efektyviai numarinti“, – 15min sakė jis.

„Galime kalbėti ne apie tai, kaip (sprendimas perkelti ambasadą – red.) pablogins padėtį derybose, o apie tai, kaip joms nesuteiks jokio postūmio“, – teigė politologas ir pridūrė, kad šis D.Trumpo sprendimas – simbolinis žingsnis, kadangi įstatymas dėl ambasados perkėlimo į Jeruzalę buvo priimtas gerokai anksčiau.

Anot E.Račiaus, priešiška Palestinos savivaldos ir grupuotės „Hamas“ pozicija nepasikeis. „Nebent sustiprės „Hamas“ – ji turės dar vieną argumentą sakydama, kad negalima pasitikėti JAV. Palestinos savivalda savo argumentų, kad reikia kovoti prieš žydų valstybę, taip pat neatsisakys“, – mano politologas.

„Hamas“ sprendimas perkelti ambasadą – tik dar viena korta. Silpniausiai šioje situacijoje pasirodys palestiniečių savivalda, kurios vadovai dar sykį pasirodė nekompetentingi ir nesugebantys įtikinti suinteresuotų šalių, šiuo atveju JAV. Jie (Palestinos savivaldos pareigūnai – red.) tik dar labiau diskredituojami“, – tikino E.Račius.

Laimos Penekaitės nuotr. /Egdūnas Račius
Laimos Penekaitės nuotr. /Egdūnas Račius

Anot politologo, nors viso pasaulio musulmonus toks D.Trumpo sprendimas gerokai nuliūdino, šis žingsnis nieko iš esmės nekeičia – juk Izraelis Jeruzalę kontroliuoja jau pastaruosius penkis dešimtmečius.

E.Račius: „Tai, kad palestiniečių valstybingumo iniciatyva nusikelia tolyn, matome ir iš kitų procesų. Ambasados perkėlimas bus dar viena vinis į palestiniečių valstybingumo karstą. Tačiau tai nėra nei pagrindinė vinis, nei kuolas į širdį.“

E.Račius nemano, kad JAV ambasados perkėlimas iš Tel Avivo į Jeruzalę turės didesnių pasekmių, pavyzdžiui, lems karinius susidūrimus.

„Tai, kad palestiniečių valstybingumo iniciatyva nusikelia tolyn, matome ir iš kitų procesų. Ambasados perkėlimas bus dar viena vinis į palestiniečių valstybingumo karstą. Tačiau tai nėra nei pagrindinė vinis, nei kuolas į širdį“, – 15min teigė politologas.

Vis dėlto VDU dėstytojas pridūrė, kad Jeruzalėje gali vykti pavieniai protestai, padaugėti išpuolių prieš žydų civilius, Izraelio policiją ir karines pajėgas. „Tokių išpuolių gali nutikti ir jų gali būti dešimtys. Tačiau jie neturėtų virsti į didesnį pasipriešinimą ar intifadą, apie kurią yra kalbama. Jai rastis nėra sąlygų, nes Palestinos savivalda ir „Hamas“ bando suartėti ir rasti bendrą susitarimą.

„Jei ir atsiras bendras frontas, jis nebus toks radikalus – jis bus atskiestas Palestinos savivaldos, kurią remia tarptautinė bendruomenė. „Hamas“ inicijuojama intifada nėra perspektyvi, kadangi grupuotė kontroliuoja tik Gazos Ruožą, kuriame nėra nei žydų, nei naujakurių, nei (Izraelio – red.) policijos.

AFP/„Scanpix“ nuotr./„Hamas“ kovotojai
AFP/„Scanpix“ nuotr./„Hamas“ kovotojai

Vadinasi, sukilimas netenka prasmės. Be to, žydų pastatyta fizinė siena tarp palestiniečių ir žydų valstybių lemia tai, kad žiaurūs išpuoliai, pavyzdžiui, savižudžių susisprogdinimai, kuriuos matėme prieš 15 metų, nelabai tikėtini“, – 15min sakė E.Račius.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min