Baigiantis savaitinei bendrajai audiencijai, Benediktas XVI sakė, kad paskirs kardinolus iš Jungtinių Valstijų, Libano, Indijos, Nigerijos, Kolumbijos ir Filipinų per netikėtą konsistoriją, kuri bus jau antra šiais metais.
Kolegijoje, kuri pataria pontifikui, o jam mirus renka jo įpėdinį, šiuo metu jėgos yra labai pakrypusios Europos naudai.
Naujieji kardinolai bus amerikietis Jamesas Michaelas Harvey, libanietis Bechara Boutrosas Rahi, indas Baselios Cleemisas, nigerietis Johnas Onaiyekanas, kolumbietis Rubenas Salazaras Gomezas ir filipinietis Luisas Antonio Taglė.
Toks pranešimas pasirodė pastaraisiais mėnesiais mirus keliems kardinolams. Paskyrus naujus kardinolus, popiežių rinkti galinčių hierarchų vėl bus maksimalus skaičius – 120. Kardinolai turi būti pakankamai jauni – jaunesni nei 80 metų, – kad galėtų dalyvauti renkant popiežių.
Bažnyčios stebėtojai mano, kad konsistorija gali būti surengta tik kitais metais. Vasarį buvo įšventinti 22 nauji „Bažnyčios kunigaikščiai“, bet buvo kritikuojama tai, kad tarp kardinolų yra labai daug europiečių ir mažai kitų regionų atstovų.
Nors beveik pusė pasaulio katalikų gyvena Lotynų Amerikoje, buvo paskirtas tik vienas kardinolas iš šio „katalikiškojo žemyno“.
Per ketvirtąją Benedikto XVI konsistoriją paskyrus septynis italus, iš viso dabar yra 30 kardinolų rinkikų iš Italijos – beveik ketvirtadalis ir daug daugiau nei iš bet kurios kitos šalies.
Tie paskyrimai išprovokavo gandus apie Vatikane vykstančią kovą dėl valdžios. Kai kurie stebėtojai sako, kad valstybės sekretorius Tarcisio Bertone stumia italus aukštyn Katalikų Bažnyčios hierarchijos laiptais.
