„Pradėjo lyti ugnimi“: šokiruojanti jūreivio, išsigelbėjusio iš Irano nuskandinto tanklaivio, išpažintis

„Vieną ar dvi sekundes buvau be sąmonės, – pasakojo vyras. – Viskas tapo juoda. Dingo elektra. Pažvelgiau į viršų – liepsnos ir tiršti juodi dūmai leidosi žemyn.“

Sukrėstas sprogimo, jis bandė suprasti, kas vyksta, kol suprato, kad turi sprukti – ir kuo greičiau.

„Mašinų skyrius buvo sunaikintas. Ten buvo metaliniai vamzdžiai, izoliacijos dangčiai, bakai – viskas sudaužyta. 2 cm storio tvirtos priešgaisrinės durys, stikliniai langai – bam, viskas dingo. Aš pagalvojau: „Aš gyvas. Turiu iš čia išeiti.“

Jūreivis, kurį „The Guardian“ pristato kaip Basį, pirmą kartą papasakojo apie siaubingas jūrininkų patirtis, kurie atsidūrė JAV ir Izraelio karo prieš Iraną epicentre.

Vyras sako esąs „vienas iš laimingųjų“, išgyvenęs incidentą, iš kurio, deja, ne visi ištrūko gyvi.

Su Maršalo salų vėliava plaukiojantis tanklaivis „MKD Vyom“ plaukė iš Amsterdamo per Hormuzo sąsiaurį į Ras Tanurą Saudo Arabijoje. Eskaluojanti konfliktą, laivui buvo nurodyta sustoti, pranešti apie bet kokius įtartinus dalykus ir laukti tolesnių nurodymų.

Basis pripažino, kad jų laivas buvo už daugiau nei 160 km nuo Irano, taigi, jiems atrodė, kad labai toli nuo sąsiaurio, todėl niekas pernelyg nesijaudino.

Likus dviems valandoms iki tol, kai buvo užpultas jų tanklaivis, pranešta apie kito tanklaivio „Skylight“ užpuolimą, kurio metu žuvo vienas jūrininkas, o kitas dingo be žinios.

Sulaukęs smūgio ir į savo laivą, Basis, nepaisydamas tirštų juodų dūmų, deginančių gerklę ir plaučius, prisiminė anksčiau pereitus mokymus ir aklinoje tamsoje kažkaip surado išėjimą ir laiptus, tada šliauždamas užsiropštė ant kapitono tiltelio.

„Reuters“/„Scanpix“/Tanklaivis Hormuzo įlankoje

„Du ar tris kartus aš beveik praradau sąmonę dėl dusulio. Bet pagalvojau: „Jei nugriūsiu, mirsiu.“ Tikiu, kad Dievas man padėjo, nes nežinau, iš kur radau drąsos“, – prisipažino jūrininkas.

Laivo denį buvo apgaubusi bauginanti tyla.

„Plaukiojantis laivas yra gyvas, tai jaučiasi, visada yra triukšmo. Bet buvo galima išgirsti, kaip nukrenta adata. Buvo labai ramu. Vandenynas taip pat buvo ramus, vėjo nebuvo“, – atviravo vyras.

Paskui jis sužinojo, kad jo mylimas kolega ir visų geras bičiulis, 32-ejų Dixitas Solankis tebėra dingęs. Manyta, kad jis prapuolė mašinų skyriuje, kur tuo metu siautė gaisras.

Norėdami jį surasti laive be elektros ir su sugadintu varikliu, 21 nario ukrainiečių, indų ir Bangladešo piliečių įgula turėjo kovoti prieš liepsnas tik gesintuvais ir smėliu.

Kai kurie ėmėsi nuleidinėti kibirus per laivo bortą į jūrą, rankomis semdami jūros vandenį, taip vis labiau desperatiškai bandydami suvaldyti liepsnas.

Prireikė keturių valandų, kol pavyko užgesinti gaisrą ir pradėti gelbėjimo operaciją. Tačiau nepaisant visų pastangų, buvo jau per vėlu. Basis ir kitas įgulos narys rado savo kolegą negyvą, gulintį po sudaužytu metalu mašinų skyriuje.

Hormuzo sąsiauris / AMIRHOSSEIN KHORGOOEI / AFP

„Mes stengėmės iš visų jėgų ištraukti jo kūną – dėl savęs ir dėl jo šeimos“, – pasakojo Basis. Tačiau kilo dar vienas gaisras ir ugnis ėmė plisti dėl įtrūkusių naftos saugyklų.

Laivas gabeno 60 tūkst. tonų benzino. Situacija tapo kritiška.

„Jei ugnis būtų išplitusi ir pasiekusi krovinių skyrių, mes visi būtume žuvę“, – sakė jis. Netrukus po to kapitonas davė įsakymą palikti laivą.

„Palikti laivą, palikti kolegą, įstrigusį mašininiame skyriuje, buvo nepakeliamai sunku, – kalbėjo jūrininkas – Mes pasinaudojome savo mokymais ir kovojome su ugnimi. Bet jautėmės, tarsi mums būtųų nepavykę.“

Nuo kovo 1 d. Hormuzo sąsiauryje ir platesniame regione per 32 išpuolius prieš laivus žuvo 10 jūrininkų. Jūrininkams, kurie dažnai nėra profesinių sąjungų nariai ir bijo, kad nesąžiningi laivų savininkai įtrauks juos į juodąjį sąrašą, neįprasta kalbėti viešai.

Po to, kai Basį ir įgulą išgelbėjo kitas laivas, laivo valdymo bendrovė pasirūpino, kad jie būtų apgyvendinti Omane, kur jiems buvo suteikta psichologinė pagalba ir medicininė priežiūra. Kovo 4 d. jie buvo išsiųsti namo.

Praėjus dešimčiai savaičių po šios siaubingos patirties, jūrininkas pabrėžė, kad kalba savo vardu, o ne įmonės ar kitų įgulos narių, siekdamas atkreipti dėmesį į 20 tūkst. nekaltų jūreivių, kurie tebėra įstrigę apie 800 laivų Hormuzo sąsiauryje ir negali ištrūkti, padėtį.

„Mano kolegos jūrininkai kenčia, – sakė jis. – Jie įstrigę, jų padėtis blogesnė nei kalinių, be ryšio, su ribotu maisto ir vandens kiekiu.“