2025-01-16 13:29

Prancūzija ir Didžioji Britanija slaptai kalbasi dėl karių siuntimo į Ukrainą

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris pradėjo aptarinėti taikos palaikymo kontingento siuntimą į Ukrainą po to, kai bus sudarytas susitarimas dėl paliaubų, dienraščiui „The Telegraph“ pranešė aukšto rango šaltiniai JK vyriausybėje.
Karas Ukrainoje
Karas Ukrainoje / Ukrainos pajėgų generalinis štabas

Pasak jų, derybų detalės laikomos paslaptyje, o K.Starmeris dar nedavė galutinio sutikimo dėl britų karių dalyvavimo taikos palaikymo misijoje. Kaip pažymėjo vienas iš pašnekovų, lieka neišspręstų klausimų, ypač „dėl grėsmės, su kuria gali susidurti šie kariai, ir ar tai nesukels eskalacijos“.

Prieš tai du buvę JK gynybos ministrai – Grantas Shappsas (2023-2024 m.) ir Gavinas Williamsonas (2017-2019 m.) – paragino valdžios institucijas siųsti karius į Ukrainą kaip taikdarius. G.Williamsonas pabrėžė, kad „labai svarbu“ palaikyti Kyjivo saugumą iš išorės, „pasitelkiant NATO arba tokias šalis kaip Jungtinė Karalystė, kurios gali būti laikomos patikimomis partnerėmis“.

Savo ruožtu Prancūzija slapta vykdė pratybas, kad galėtų dislokuoti savo karius Ukrainoje, be kita ko, siekdama atremti Rusijos išsiveržimą iš Baltarusijos, rašo „Intelligence Online“.

Sausio viduryje E.Macronas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptarė taikdarių dislokavimą. Pastarasis sakė, kad toks žingsnis būtų „viena geriausių priemonių“ priversti Rusiją sudaryti taiką.

15min primena, kad E.Macronas idėją dislokuoti Vakarų karius Ukrainoje pirmą kartą išsakė praėjusių metų vasario mėn. Po to Europos šalys pradėjo aptarinėti tokio žingsnio galimybę, jei karo veiksmai būtų sustabdyti, kad prižiūrėtų, kaip laikomasi paliaubų režimo. Tokiu sprendimu suinteresuotas ir išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, rašė „Wall Street Journal“. Tuo pat metu per susitikimą su V.Zelenskiu ir E.Macronu Paryžiuje D.Trumpas pabrėžė, kad JAV kariuomenė nedalyvaus taikos palaikymo misijoje, nes, jo nuomone, pagrindinis vaidmuo remiant ir ginant Ukrainą turėtų priklausyti Europai.

Vėliau paaiškėjo, kad Europos valstybės veda konkrečias derybas dėl karinio kontingento siuntimo į Ukrainą, jei karas su Rusija būtų sustabdytas arba įšaldytas. Naujienų agentūros „Reuters“ šaltiniai teigė, kad mažiausias tokios misijos skaičius galėtų būti 40 000 karių, o jos pagrindą sudarytų kontingentai iš penkių-aštuonių šalių, įskaitant Vokietiją, Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Italiją ir Lenkiją. Tuo pat metu Europos saugumo tarnybos mano, kad Ukrainai apsaugoti nuo pasikartojančios Rusijos agresijos prireiks 100 000 karių.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą