ES aplinkos ministrai antradienį pradėjo paskutinį bandymą dar kartą patvirtinti bloko klimato kaitos ambicijas, nustatydami pagrindinius išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus prieš JT aukščiausiojo lygio susitikimą COP30 Brazilijoje.
Bloko valstybės narės jau kelis mėnesius ginčijasi dėl dviejų atskirų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo tikslų: vieną 2035 metų tikslą jos turi pateikti JT deryboms dėl klimato kaitos, o kitą – 2040 metams.
„Tai labai svarbi diena“, – žurnalistams sakė prancūzų aplinkos ministrė Monique Barbut (Monik Barbu).
„Nepaprastai svarbu, kad mums pavyktų susitarti“ dėl 2035 metų tikslo, dėl kurio 27 bloko šalys turi pasiekti susitarimą iki COP30 viršūnių susitikimo Brazilijoje, sakė ji.
Pagal išmetamų teršalų kiekį ES atsilieka tik nuo Kinijos, Jungtinių Valstijų ir Indijos, tačiau iš didžiųjų teršėjų yra labiausiai įsipareigojusi imtis klimato kaitos veiksmų ir jau sumažino išmetamų teršalų kiekį 37 proc. palyginti su 1990 metais.
Tačiau po to, kai buvo pradėta žengti pirmyn, ES politinis kraštovaizdis pasikeitė į dešinę, ir klimato problemos atsidūrė gynybos ir konkurencingumo dėmesio centre, kai kuriose sostinėse susirūpinta, kad Europos ekonomikos ekologizavimas kenkia augimui.
„Norint šokti tango, reikia 27 narių“, – apibendrino bloko aplinkosaugos vadovas Wopke Hoekstra (Vopkė Hukstra), pradėdamas antradienio derybas.
Neatidėliotinas iššūkis ministrams – pasiekti vieningą susitarimą dėl 2035-ųjų ES išmetamųjų teršalų kiekio tikslo, vadinamojo nacionaliniu mastu nustatyto indėlio (NDC), kurį Paryžiaus susitarimą pasirašiusios šalys turėtų pateikti COP30.
„Sprendimas turi būti priimtas šiandien“, – atvykęs į susitikimą pareiškė Vokietijos aplinkos ministras Carstenas Schneideris (Karstenas Šnaideris).
„Noriu, kad mūsų valstybių ir vyriausybių vadovai į Braziliją vyktų turėdami labai tvirtą mandatą, aiškiai išreikštą lyderystės vaidmenį Europai“, – teigė jis.
ES taip pat tikisi užsitikrinti daugumos šalių paramą kitam dideliam Europos Komisijos (EK) nustatytam klimato kaitos tikslui – iki 2050 metų pasiekti neutralumą anglies dioksido atžvilgiu.
Liepą ES vykdomoji valdžia pareiškė, kad iki 2040 metų nori 90 proc. sumažinti išmetamų teršalų kiekį, palyginti su 1990 metų lygiu, o tai būtų didelis žingsnis link grynojo nulio.
Tačiau bloko narės dar nepatvirtino šio kito žingsnio, kuris pareikalautų esminių pokyčių pramonėje ir kasdieniame gyvenime tuo metu, kai didėja susirūpinimas dėl neigiamo poveikio Europos ekonomikai.
Ispanija ir Šiaurės šalys, kaip ir Vokietija, pritaria 2040 metų pasiūlymui, tačiau su tam tikromis išlygomis. Vengrija, Lenkija, Čekija ir Italija ir toliau tam nepritaria, nurodydamos pavojų savo pramonės sektoriams.
Tuo tarpu įtakingoji Prancūzija stebėtojus privertė spėlioti jos poziciją – ji reikalauja garantijų, kad jos branduolinis sektorius nenukentės dėl žaliojo pereinamojo laikotarpio planų, ir laisvos rankos dėl išmetamųjų teršalų, jei Europos miškai absorbuos mažiau anglies dioksido, nei tikimasi.
