Pasak jo, misija bus skirta laivų eskortavimui „pasibaigus karščiausiai konflikto fazei“ Artimuosiuose Rytuose, siekiant užtikrinti naftos ir dujų tiekimą.
Prancūzijos vadovas sraigtasparniu nusileido lėktuvnešyje „Charles de Gaulle“, kuris buvo išsiųstas į Viduržemio jūrą po to, kai vasario 28 dieną JAV ir Izraelio smūgiai Iranui sukėlė karą, pasėjusį chaosą regione ir keliantį grėsmę išplisti į kitas pasaulio dalis.
„Tai būtina tarptautinei prekybai, taip pat dujų ir naftos srautams, kurie vėl turi turėti galimybę palikti šį (Persijos įlankos) regioną“, – sakė E. Macronas vizito saloje metu, kur aptarė regiono saugumo klausimus.
Kalbėdamas kartu su Kipro prezidentu ir Graikijos ministru pirmininku, E. Macronas teigė, kad Europos ir ne Europos valstybės suburs „grynai gynybinę, grynai paramos misiją“.
Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pareiškė esanti pasirengusi „sustiprinti“ savo operacijas, skirtas apsaugoti jūrų eismą Artimuosiuose Rytuose.
ES svarstė galimybę sustiprinti savo karinę jūrų misiją Raudonojoje jūroje po to, kai JAV ir Izraelio atakos prieš Iraną sukėlė platesnį regioninį karą.
Jūrų eismas Hormūzo sąsiauryje – svarbiame Persijos įlankos vandens kelyje, kuriuo gabenama penktadalis pasaulio naftos – beveik sustojo prasidėjus karui.
E. Macronas lankėsi Kipre po to, kai praėjusią savaitę ši ES narė buvo atakuota Irane pagamintais dronais.
Prancūzijos vadovas pareiškė, kad išpuolis prieš Kiprą yra išpuolis prieš visą Europą.
„Kai atakuojamas Kipras, atakuojama Europa“, – sakė jis.
Dėl dronų atakos Kipre Prancūzija į Viduržemio jūrą dislokavo lėktuvnešį „Charles de Gaulle“, taip pat fregatą ir oro gynybos dalinius saloje.
Paryžius tvirtina, kad jo pozicija regione yra „griežtai gynybinė“.
„Bombardavimas pokyčių neatneš“
Per pirminius JAV ir Izraelio smūgius Iranui žuvo aukščiausiasis lyderis Ali Khamenei (Ali Chamenėjus), o Islamo respublika pirmadienį jo įpėdiniu paskyrė jo sūnų Mojtabą Khamenei (Modžtabą Chamenėjų) – dėl šio paskyrimo JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) sakė nesidžiaugiantis.
Lėktuvnešyje „Charles de Gaulle“ E. Macronas teigė, kad konflikto trukmė priklausys nuo JAV ir Izraelio tikslų, ir perspėjo, kad esminiai Irano vadovybės pokyčiai negali įvykti „vien dėl Amerikos ir Izraelio bombardavimų“.
„Ruošiamės ilgam laikotarpiui“, – sakė jis ir pridūrė, kad karas „šioje intensyvioje fazėje“ gali trukti „kelias dienas, o gal ir kelias savaites“.
Pasak E. Macrono, laivas „Charles de Gaulle“ galiausiai gali būti dislokuotas Hormūzo sąsiauryje kaip paskelbtos misijos dalis.
Viena prancūzų fregata jau dalyvavo ES operacijoje „Aspides“, kuri buvo pradėta Raudonojoje jūroje 2024 metais, siekiant užkirsti kelią Irano remiamų husių sukilėlių išpuoliams prieš prekybinius laivus.
Anksčiau E. Macronas teigė, kad Prancūzija ilgainiui prisidės prie operacijos „Aspides“ dvejomis fregatomis.
„Mes norime užtikrinti laivybos laisvę ir jūrų saugumą“, – sakė jis.
Eliziejaus rūmai pranešė, kad Prancūzijos prezidentas pirmadienio rytą taip pat kalbėjosi su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahu) apie padėtį Artimuosiuose Rytuose ir Libane.
