Dabar populiaru
Publikuota: 2019 balandžio 16d. 13:55

Prancūzija verkia: kartu su Dievo Motinos katedra degė ir šalies istorijos pergamentas

Paryžiaus Dievo Motinos katedra
Paryžiaus Dievo Motinos katedra

Daugybę amžių Dievo Motinos katedra Paryžiuje stūksojo tarsi priminimas, kad miestas ir visa Prancūzija narsiai ištveria visus išbandymus. Kai pirmadienio vakarą dangų virš sostinės užtemdė tiršti dūmų kamuoliai, negalvoti apie simbolizmą buvo neįmanoma, rašo „The New York Times“.

„Jaučiuosi tarytum būčiau netekęs giminaičio, – sujaudintas pirmadienį pareiškė 45-erių rinkodaros specialistas Pierre'as Guillaume'as Bonnet, kuris, kaip ir tūkstančiai kitų paryžiečių, sukrėstas stebėjo degančią katedrą. – Man ši katedra reiškia tiek daug prisiminimų.“

Pirmadienio vakarą, regis, degė ir kaitinančius liepsnų liežuvius su skausmu jautė visa Prancūzija. Dievo Motinos katedra, kuriai – jau daugiau nei 850 metų, prisimena išties daug.

Matė ir šilto, ir šalto

Čia daug metų tuokėsi ir amžinojo poilsio gulė Prancūzijos karaliai ir karalienės. Čia 1804 metais imperatoriumi buvo paskelbtas Napoleonas Bonaparte'as.

Čia šalis tryško džiaugsmu, kai Charles'is de Gaulle'is vadovavo Paryžiaus išlaisvinimą žymėjusioje ceremonijoje 1944-aisiais.

„Scanpix“ nuotr./Charles'is de Gaulle'is
„Scanpix“ nuotr./Charles'is de Gaulle'is

Į to paties Ch.de Gaulle'io laidotuves 1970 metais čia suplūdo viso pasaulio lyderiai, kurie 1996-aisiais taip pat pagerbė ir dar vieną Prancūzijos eksprezidentą Francois Mitterrand'ą.

Pirmadienį visas pasaulis liūdnai stebėjo, kaip šis daug patyręs Prancūzijos istorijos brangakmenis liepsnoja. Yra ir klausiančiųjų, ar taip tragiškai pereinama prie naujo, ne tokio didingo šalies istorijos etapo?

Čia daug metų tuokėsi ir amžinojo poilsio gulė Prancūzijos karaliai ir karalienės. Čia 1804 metais imperatoriumi buvo paskelbtas Napoleonas Bonaparte'as.

Kas žino? Vis dėlto yra ir tokių, kurie teigia, kad Dievo Motinos katedra degė taip, kaip pastaraisiais metais smilko jau ne vienos prancūzų kartos puoselėto socialinio saugumo jausmas.

Prancūzija šiuo metu nėra rami šalis – atvirkščiai, valstybėje vis dar tęsiasi atkaklūs „geltonųjų liemenių“ judėjimo protestai.

Būtent apie demonstrantų reikalavimus pirmadienį turėjo viešai kalbėti prezidentas Emmanuelis Macronas, bet atšaukė kalbą.

Senojo Paryžiaus simbolis

Dievo Motinos katedros Paryžiuje gaisras, per kurį, laimė, žmonių aukų pavyko išvengti, – ne toks, kaip kitos nesenos nelaimės.

Kai liepsnos pasiglemžė 72 Londono daugiabutyje „Grenfell Tower“ įstrigusius žmones, Jungtinė Karalystė pradėjo kalbėti apie skandalingą statybininkų ir pastatų administratorių apsileidimą, taip pat – apie katastrofišką nelygybę.

„Scanpix“/AP nuotr./Londono ugniagesiai dirba sudegusiame „Grenfell Tower“
„Scanpix“/AP nuotr./Londono ugniagesiai dirba sudegusiame „Grenfell Tower“

Kai Genujoje sugriuvo viadukas, Italija sukruto smerkti valdžią ir privatizacijos grimasas.

Kai sudegė Brazilijos nacionalinis muziejus – irgi dėl nepakankamo vyriausybės dėmesio, gaisras tiesiog ištrynė didelį gabalą Pietų Amerikos istorijos. Liepsnos sunaikino antropologų duomenis apie prarastas civilizacijas.

„Gaisras Dievo Motinos katedroje, per kurį niekas nežuvo, – kitokia katastrofa. Be jokios abejones, labai jaudinanti, baisi, bet labiau susijusi su grožiu, dvasingumu ir simbolizmu“, – rašo „The New York Times“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Paryžiaus Dievo Motinos katedra
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Paryžiaus Dievo Motinos katedra

Kasmet šią katedrą aplanko apie 13 mln. žmonių, tad ji – bene populiariausia traukos vieta Paryžiuje.

Šventovė yra senojo – akmens ir tikėjimo miesto simbolis, skirtingai nei Eiffelio bokštas, savyje talpinantis modernumą, joie de vivre (gyvenimo džiaugsmą) ir vienas kitą vejančius pokyčius.

Katedrą išsaugojo V.Hugo

Aišku, negalima sakyti, kad Dievo Motinos katedra nesikeitė – ją tikrai puošia randai. Statinys net vadinamas Prancūzijos istorijos pergamentu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Paryžiaus Dievo Motinos katedra
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Paryžiaus Dievo Motinos katedra

Pavyzdžiui, Prancūzijos karaliui Liudvikui XIV gotikinė katedros architektūra pasirodė išėjusi iš mados ir pernelyg išpuošta, tad jis įsakė išgriauti visą pastato vidų ir pakeisti puošinius, jo manymu, skoningesniais meno kūriniais.

1831 metais, kai Victoras Hugo parašė savo garsiąją „Paryžiaus katedrą“ („Notre-Dame de Paris“), šventovė buvo sunykusi ir niekam neįdomi.

Per Didžiąją Prancūzijos revoliuciją sukilę žmonės tiesiog nusiaubė katedrą – lobiai buvo išgrobti, o pastato fasadą puošusios Senojo testamento veikėjų figūros – nukirsdintos. Sukilėliai manė, kad „žudo“ Prancūzijos karalius.

1831 metais, kai Victoras Hugo parašė savo garsiąją „Paryžiaus katedrą“ („Notre-Dame de Paris“), šventovė buvo sunykusi ir niekam neįdomi.

Žinoma, išskyrus patį V.Hugo, kuris rašė apie „didžią akmens simfoniją“ ir krimtosi dėl katedros adresu skriejančių patyčių. Simboliška, kad V.Hugo netgi aprašė katedros gaisrą – minėdamas „įniršusią liepsną, deginantį lietų ir pabudintas pabaisas“.

Raimundo Celencevičiaus nuotr./Paryžiaus Dievo Motinos katedros išorė, vidus ir jos vertybės
Raimundo Celencevičiaus nuotr./Paryžiaus Dievo Motinos katedros išorė, vidus ir jos vertybės

Rašytojo romanas buvo labai populiarus ir Prancūzijoje paskatino architektūrinių paminklų bei gotikos išsaugojimo judėjimus.

V.Hugo padėjo ir pačiai Dievo Motinos katedrai – tuo metu, kai pasirodė jo romanas, ją svarstyta nugriauti. Taip neatsitiko – XIX a. architekto Eugene'o Viollet-le-Duc pastangomis katedra buvo restauruota.

E.Viollet pasistengė išryškinti šventovės gotikinius bruožus – fasadą vėl papuošė įmantrios statulos, buvo atkurti vitražai, galiausiai iškilo smailė, kuri, tiesa, pirmadienį neatlaikė liepsnų.

Šventovės istorija nesibaigia

Kai susmuko smailė, visi šie istorijos sluoksniai tarsi išgaravo. Kaip yra rašęs istorikas Robertas Darntonas, Dievo Motinos katedra visada buvo „didi scena, kurioje daug amžių kartojasi svarbiausi Prancūzijos įvykiai“.

Čia arkivyskupas laimindavo Prancūzijos vėliavas, kurias kariai gabendavosi į karus, o šalia verkdavo kariškių žmonos ir tėvai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./JAV kariai prie Dievo Motinos katedros 1944 metais
AFP/„Scanpix“ nuotr./JAV kariai prie Dievo Motinos katedros 1944 metais

Paryžiečiai pirmadienį irgi verkė. Nusėdę Senos upės krantus, jie sunkiai galėjo susitaikyti su tuo, kas vyksta.

Tiesa, žmonės į degančią katedrą žiūrėjo ir iš aikštės prie viešbučio „Hotel de Ville“. Senąjį viešbučio pastatą 1871 metais sudegino Paryžiaus komunarai, tad gaisrą paryžiečiai stebėjo susėdę prie rekonstruoto pastato.

Dievo Motinos katedra pastaraisiais metais buvo itin intensyviai restauruojama, nes statinys tiesiog byrėjo akyse – į vidų sunkėsi vanduo, o sienos trupėjo vos patrynus jas pirštu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Deganti Paryžiaus Dievo Motinos katedra
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Deganti Paryžiaus Dievo Motinos katedra

Akivaizdu, kad būtų be galo liūdna, jei pasitvirtintų realiausia tragedijos priežasties versija – kad gaisras kilo atsitiktinai ir yra susijęs su restauravimo darbais. Liepsnos įsiplieskė smailę laikančių medinių gegnių voratinklyje.

„Ateis diena, kai 2019-ųjų gaisras taps Dievo Motinos katedros istorijos dalimi. Žalai atitaisyti gali prireikti daug metų, bet ši didi katedra atsinaujins“, – rašo „The New York Times“.

Komentarai: 8

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Video

02:32
01:00
01:02

RESTA 2019

Naviguok į ateitį

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie 15min