„Kanclerė ir prezidentas iškėlė būtinybę daryti spaudimą įvairioms šalims“, atsižvelgiant į „nepakankamą“ pažangą, sakė šaltinis, likus dienai iki Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų susitikimo dėl krizės Paryžiuje.
Trišalis pokalbis trukęs 45 minutes, įvyko ES užsienio reikalų ministrams susitarus pratęsti Rusiją alinančias ekonomines sankcijas iki 2016 metų sausio, siekiant palaikyti spaudimą Maskvai, kad ši visiškai įgyvendintų vasarį pasirašytą paliaubų susitarimą.
Be to anksčiau pirmadienį NATO vadovas Jensas Stoltenbergas paskelbė, kad Aljansas šią savaitę patvirtins planą daugiau negu dvigubai padidinti savo greitojo reagavimo pajėgas, kai jau įkurtas specialus priešakinis dalinys, reagavus į krizę Ukrainoje.
„NATO gynybos ministrai ... priims sprendimą toliau didinti NATO reagavimo pajėgų galią ir pajėgumus iki 30–40 tūkst. karių, daugiau negu dvigubai, lyginant su jų dabartiniu dydžiu“, – J.Stoltenbergas sakė prieš trečiadienį ir ketvirtadienį Briuselyje vyksiantį NATO gynybos ministrų susitikimą.
Per 15 mėnesių nesiliaujančio konflikto Ukrainoje žuvo beveik 6500 žmonių, daugiau kaip milijonas gyventojų pasitraukė iš savo namų.
Ukraina ir Vakarai kaltina Rusiją, kad ši siunčia savo karius į rytų Ukrainą separatistų pajėgoms paremti Donecko ir Luhansko srityse; tiesa, Maskva kategoriškai neigia tai daranti.
Vasarį Minske pasirašytas paliaubų susitarimas pasirodė esąs itin netvarus, sporadiški susirėmimai nerimsta įvairiose konflikto zonos vietos.
