Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Prancūzijos mokslinė komisija atmeta studiją, siejančią genetiškai modifikuotus kukurūzus su vėžiu

Kukurūzai
Sauliaus Žiūros/BFL nuotr. / Kukurūzai
Šaltinis: BNS
0
A A

Prancūzijos mokslinių tyrimų komisija pirmadienį atmetė prieštaringai vertinamą studiją, kurioje teigiama, kad genetiškai modifikuoti kukurūzai sukelia vėžį žiurkėms, tačiau paragino atlikti „ilgalaikį nepriklausomą“ tyrimą, kurios leistų pateikti rekomendacijų visuomenei.

Aukštųjų biotechnologijų taryba (HCB) paskelbė neradusi „jokio priežastinio ryšio“ tarp padažnėjusio auglių susidarymo ir JAV bendrovės „Monsanto“ sukurtos kukurūzų veislės NK603 arba herbicido „Roundup“, kurių buvo dedama į laboratorinių žiurkių pašarą, atliekant minėtą bandymą.

Vyriausybės užsakymu parengtoje ataskaitoje taip pat sakoma, kad eksperimento metodai buvo „netinkami“.

„Ši nepateikia jokios mokslinės informacijos, susijusios su kokių nors sveikatos rizikos veiksnių, susijusių su kukurūzais NK603, nustatymu, taip pat ar jie buvo apdoroti “Roundup„, ar ne“, – nurodė HCB.

Tačiau komisija taip pat paragino vyriausybę užsakyti platesnį tyrimą, siekiant informuoti visuomenę, įbaugintą šio skandalo.

HCB rekomenduoja atlikti „ilgalaikę, nepriklausomą, skaidrią studiją, kurioje būtų išanalizuoti priešingi požiūriai, ar NK603 kelia pavojų sveikatai“.

Rugsėjį Normandijos regione veikiančio Kano universiteto mokslininkų grupė, vadovaujama Gilles'io Erico Seralini, paskelbė, kad žiurkėms, kurios buvo šeriamos genetiškai modifikuotais kukurūzais su įmaišytomis nedidelėmis „Roundup“ dozėmis, arba įmaišius šio herbicido į kitokį pašarą, išsivystydavo vėžys.

Šis straipsnis sukėlė audrą aplinkosaugos klausimams jautrioje Europoje, kur genetiškai modifikuotiems augalams taikomi dideli apribojimai.

Kuriant NK603, kukurūzų genomas buvo pakeistas, siekiant padaryti šiuos augalus atsparius žemės ūkio biotechnologijų bendrovės „Monsanto“ gaminamam herbicidui „Roundup“. Tokių kukurūzų laukus ūkininkams pakaktų nupurkšti herbicidu vienintelį kartą, sutaupant išlaidų.

G.E.Seralini nurodė, kad tyrėjai iš pradžių siekė nustatyti genetiškai modifikuotų kukurūzų poveikį graužikų gyvenimo trukmei, kuri įprastomis sąlygomis siekia dvejus metus, todėl bandymai buvo atliekami ilgiau nei standartines 90 dienų. Straipsnyje nurodoma, kad vėžį sukelia tiek NK603, tiek „Roundup“ – ir vartojami kartu, ir atskirai.

Tačiau kritikai peikė šio eksperimento metodus, ir kaltino G.E.Seralini manipuliavus žiniasklaida, kad būtų skelbiami visuomenę bauginantys straipsniai.

Europos maisto saugumo agentūra (EFSA), išduodanti leidimus auginti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO) ir prižiūrinti jų naudojimą, jau anksčiau pareiškė, kad G.E.Seralini išvados yra „neadekvačios“, o Vokietijos, Australijos ir Naujosios Zelandijos priežiūros institucijos nurodė, kad mokslininkas nepateikė jokių tvirtų rizikos įrodymų.

66 narius turinti HCB buvo įkurta 2009 metais, siekiant užtikrinti nepriklausomą požiūrį biotechnologijų srityje. Prancūzijos nacionalinė maisto saugumo agentūra (ANSES) vėliau pirmadienį taip pat turėtų pateikti savas išvadas dėl Kano universitete atlikto tyrimo.

G.E.Seralini yra gerai žinomas GMO naudojimo žmonių maistui priešininkas. Tačiau jo straipsnis buvo paskelbtas žurnale „Food and Chemical Toxicology“, kuriame naudojama recenzavimo sistema turi užtikrinti, jog pateikiamos išvados būtų tikslios ir sąžiningos.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min