Prancūzijos pajėgų vadas: konflikto atveju rusai išsilaikys „penkiomis minutėmis ilgiau už mus“

Jo teigimu, iki 2030 m. „Rusija vėl turės priemonių kelti karinę grėsmę Vakarų šalims, ypač Europos šalims“.

Po ketverių metų vadovavimo Prancūzijos ginkluotosioms pajėgoms generolas Th.Burkhardas rugsėjo 1 d. paliks savo pareigas.

2021 m., prieš Rusijai įsiveržiant į Ukrainą, jis „The Economist“ sakė, kad Europa turi pasirengti intensyviam karui. Šiandien jis įspėjo, kad Rusijos karinė patirtis, didžiulė masė ir ištvermė daro ją pavojingą: konflikto atveju rusai išsilaikys „penkiomis minutėmis ilgiau už mus“.

AFP/ „Scanpix“/Prancūzijos generalinio štabo vadas, generolas Thierry Burkhardas

Tačiau jo įžvalgose netrūksta ir priežasčių optimizmui. Generolas mano, kad Amerikos ginkluotosios pajėgos nepaliks Europos, nors gali sumažinti savo pajėgų skaičių.

Be to, augantis dvišalių ryšių tinklas, visų pirma tarp Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos, rodo konkrečią „NATO Europos ramsčio“ viziją.

Per pastaruosius kelerius metus NATO sąjungininkai pradėjo aiškiai formuluoti regioninės gynybos planus: kokių pajėgų reikia, kas jas suteiks ir kur jos kovos.

Generolas Th.Burkhardas pažymėjo, kad Europa negali imti pavyzdžio iš Amerikos „pramoninio ir mechaninio“ požiūrio į karą, kuriuo siekiama pranokti priešus, „kad rizika būtų sumažinta beveik iki nulio“.

Europos armijos turės padaryti daugiau su mažiau „prisiimdamos didesnę riziką, būdamos manevringesnės“. Jei NATO būstinėje dirbantys amerikiečių karininkai išvyks, jų nereikia keisti tokiais pačiais. Europiečiai galėtų „išsiaiškinti, kaip sukurti naują vadovavimo struktūrą su likusiais karininkais“, paaiškino jis.

IMAGO/ „Scanpix“/Rusijos kariai

Generolo vertinimu, Europos ginkluotosios pajėgos taip pat turės prisitaikyti prie karo pokyčių. Pasak jo, karas Ukrainoje suteikė reikšmingų pamokų.

Pirma, aukštųjų technologijų ginklai tebėra labai svarbūs – liepos mėnesį Prancūzija paskelbė, kad po 15 metų pertraukos atnaujina SCALP raketų gamybą, – tačiau norint išsekinti priešą reikia pigių šaudmenų.

„Kartais reikia „Ferrari“, – sako generolas Th.Burkhard. – Tik su „Ferrari“ karo nelaimėsime.“

Antroji pamoka – taktika ir organizacija yra ne mažiau svarbios nei technologijos. 1940 m. visos Europos armijos turėjo tankus, artileriją ir lėktuvus, bet juos sujungė Vokietija.

„Šiandien visi turi dronus“, – sakė jis ir pridūrė, kad pergalė atiteks kariuomenėms, kurios sugebės juos sujungti sausumoje, ore ir jūroje.

Dar yra branduolinis atgrasymas, pastebėjo generolas.

Socialinių tinklų nuotrauka/NATO pajėgos

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šių metų pradžioje pareiškė, kad nori su Europos sąjungininkais aptarti „apsaugą mūsų atgrasymo priemonėmis“.

Liepos 10 d. Prancūzija ir Didžioji Britanija, dvi Europos branduolinės galios, susitarė stiprinti koordinavimą, pareikšdamos, kad bet kokia „ekstremali grėsmė Europai“ pareikalaus bendro atsako.

Th.Burkhardas teigė, kad jau yra priemonių, kaip išvengti konfliktų tarp jų povandeninių laivų patrulių. Bendro branduolinio smūgio perspektyva reikalautų naujo lygio planavimo. Prancūzijos branduolinės pajėgos, skirtingai nei Didžiosios Britanijos, nėra priskirtos NATO. Abi šalys kuria bendrą branduolinės ginkluotės valdymo grupę.

Joks generolas niekada aiškiai nepasakytų, kaip jie elgtųsi kokiu nors atveju. Esmė, pasak jo, yra „kai ištinka krizė... pamatyti, kokios yra grėsmės ir ką reikia būti pasirengus daryti“.

Vokietija ir kiti Europos sąjungininkai klausia, ką visa tai reiškia jiems.

Liepos 13 d. E.Macronas paprašė generolo Th.Burkhardo ir gynybos ministro Sebastieno Lecornu pradėti strateginį dialogą su Europos partneriais dėl Prancūzijos kaip tos, kuri gali atgrasyti, vaidmens.

„Prancūzija negali viena kovoti su Rusija“, – pabrėžė generolas. Jei vieną dieną jai kiltų reali Rusijos grėsmė, „tai nebūtų įprastinių ginklų klausimas, tai būtų branduolinio atgrasymo klausimas“.