Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Prancūzijos prezidento rinkimai: skandalingoji Marine Le Pen

Marine le Pen
„Scanpix“/AP nuotr. / Marine le Pen
Šaltinis: 15min
0
A A

Marine Le Pen – viena realiausių kandidačių į Prancūzijos prezidento postą. Kraštutinių dešiniųjų partijos „Nacionalinis Frontas“ lyderė nuolat patenka į žiniasklaidos akiratį ne tik dėl aštrių pasisakymų apie imigrantus bei Europos Sąjungą, bet ir dėl praeityje galbūt įvykdytų finansinių aferų.

Reabilitavo partiją parodydama tėvui duris

48 metų kandidatė – partijos „Nacionalinis Frontas“ įkūrėjo Jean-Marie Le Peno, pagarsėjusio antisemitiniais pasisakymais ir Holokausto neigimu, jauniausioji dukra.

Teisininkės išsilavinimą turinti politikė pastaraisiais metais reabilitavo radikalios partijos įvaizdį – iš jos pašalino tėvą bei paneigė jo antisemitinę retoriką.

Tiesa, balandžio pradžioje pati M.Le Pen, kalbėdama apie masinius žydų areštus, vykdytus Paryžiuje per Antrąjį pasaulinį karą, nustebino sava istorijos interpretacija: „Manau, kalbant apskritai, atsakingais galėtų būti laikomi žmonės, tuo metu buvę valdžioje. Ne Prancūzija.“

„Prancūzija buvo kaltinama metų metus. Mūsų vaikai yra mokomi, kad gali ją kritikuoti, matyti tik tamsiausius istorinius aspektus. Aš noriu, kad jie vėl didžiuotųsi būdami prancūzais“, – vietinei televizijai teigė kandidatė į prezidento postą.

Imigrantų lauktų sunkūs laikai

M.Le Pen garsėja aštriais pasisakymais apie imigraciją. Anot „Nacionalinio Fronto“ lyderės, Prancūzijos pilietybė turėtų būti „arba paveldėta, arba nusipelnyta“.

Politikė, žadanti sustiprinti sienų kontrolę ir sumažinti imigracijos mastą, ypač griežta nelegalių migrantų atžvilgiu: „Jiems nėra jokios priežasties pasilikti Prancūzijoje. Tie žmonės pažeidė įstatymą tą akimirką, kai žengė ant prancūziškos žemės.“

Anot politikės, imigracijos politika ir multikultūralizmas tapo dogmatiškomis „religijomis“, galinčiomis lemti „pilietinį karą tarp bendruomenių“.

Anot M.Le Pen, imigracijos politika ir multikultūralizmas tapo dogmatiškomis „religijomis“, galinčiomis lemti pilietinį karą tarp bendruomenių. Šią savaitę per rinkiminį renginį politikė pasisakė net už legalios imigracijos laikiną sustabdymą.

Apklausos rodo, jog „Nacionalinį Frontą“ palaiko ne tik, kaip įprasta, vyresnio amžiaus rinkėjai, bet ir jaunimas.

Tai netikėta, bet to priežastimi gali būti išaugęs nedarbo lygis, susijęs su vietos įmonių išsikėlimu į kitas ES šalis bei į Prancūziją iš užsienio plūstančia pigia darbo jėga.

15min nuotr./2017 metų Prancūzijos prezidento rinkimai
15min nuotr./2017 metų Prancūzijos prezidento rinkimai

Vadinasi, daliai rinkėjų itin patraukliai skamba M.Le Pen pažadai nutraukti ilgalaikių vizų išdavimą, įvesti 10 proc. mokestį darbo sutartims su užsieniečiais ir sugrąžinti Prancūzijos sienų kontrolę.

M.Le Pen itin skeptiška Europos Sąjungos atžvilgiu. Politikė rinkėjams žadėjo, kad jos pergalės atveju Prancūzija pasitrauktų iš euro zonos, be to, per pirmus šešis mėnesius būtų surengtas referendumas dėl išstojimo iš ES ir sustabdyta šalies narystė Šengeno erdvėje.

VIDEO: Rinkimai Prancūzijoje: balsuos ir širdimi, ir galva

Kiti „Nacionalinio Fronto“ pažadai ne mažiau skambūs: paankstinti pensinį amžių, pasamdyti 15 tūkst. naujų policijos pareigūnų, padidinti pašalpas, sumažinti pajamų mokestį ir nusikalstamumą, įvesti „Prancūzai pirmiausia“ politiką, skiriant socialinį būstą bei įsidarbinant.

Prie kraštutinių dešiniųjų kandidatės populiarumo galėjo prisidėti ir pastaraisiais metais Prancūziją sukrėtę teroro išpuoliai.

M.Le Pen tikino apsaugosianti prancūzus nuo tolesnių atakų ne tik sugriežtindama sienų kontrolę, bet ir apribodama finansavimą mečetėms bei deportuodama visus suradikalėjusius užsieniečius.

Būtent islamą išpažįstantiems migrantams gresia sunkūs laikai. Anot M.Le Pen, „islamiškas fundamentalizmas yra jungas, po kuriuo Prancūzija nebegali ilgiau gyventi.

Musulmonių šydai, mečetės ir maldininkai gatvėse yra kultūrinė grėsmė, kurios nė vienas išdidus prancūzas negali priimti. Radikalių islamistų maldos centrai turėtų būti uždaryti, o neapykantą skleidžiantys dvasininkai – deportuoti“.

Kampaniją temdo praeities skandalai

M.Le Pen ir jos bendražygiai iš „Nacionalinio Fronto“ jau ne kartą atsidūrė teisėsaugos akiratyje. Partijos nariai kaltinami 2011–2012 metais fiktyviai įdarbinę parlamento padėjėjus ir pasisavinę iš ES gaunamus pinigus, iš viso – 340 tūkst. eurų.

M.Le Pen tokius kaltinimus neigia, o tolesnis tyrimas negalimas dėl politikės turimos teisinės neliečiamybės.

Todėl balandžio pradžioje Paryžiaus prokuratūra kreipėsi į Europos Parlamentą su prašymu panaikinti M.Le Pen neliečiamybę, kuria pasinaudojusi, ji jau ne kartą atsisakė atvykti į apklausas policijoje.

M.Le Pen teigė palaikanti Maskvos karinius veiksmus Sirijoje, neigė Maskvos invaziją į Krymo pusiasalį bei reikalavo panaikinti Vakarų sankcijas Rusijai.

„Nacionalinio Fronto“ lyderė – bene atviriausiai Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu besižavinti kandidatė į Prancūzijos prezidento postą.

M.Le Pen teigė palaikanti Maskvos karinius veiksmus Sirijoje, neigė Maskvos invaziją Krymo pusiasalyje bei reikalavo panaikinti Vakarų sankcijas Rusijai.

Likus vos mėnesiui iki Prancūzijos prezidento rinkimų, kandidatė rinkėjus nustebino nuvykdama į Rusiją susitikti su prezidentu V.Putinu.

Po susitikimo M.Le Pen teigė, kad Rusija ir Prancūzija turėtų bendradarbiauti tam, kad „apsaugotų pasaulį nuo globalizmo ir islamiško fundamentalizmo“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Marine Le Pen ir Vladimiras Putinas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Marine Le Pen ir Vladimiras Putinas

Vis dėlto M.Le Pen ir Rusiją sieja ne tik draugystė su V.Putinu. Pirmasis Čekijos ir Rusijos bankas 2014-aisiais suteikė jai 9 milijonų eurų paskolą. Tais pačiais metais politikės tėvo, partijos „Nacionalinis Frontas“ įkūrėjo J.M.Le Pen politinis fondas „Cotelec“ gavo dar 2 mln. eurų paskolą iš Rusijos remiamo Kipre įsikūrusio fondo.

Iš Prancūzijos bankų rinkiminei kampanijai reikalingos finansinės paramos negaunanti M.Le Pen iš „Cotelec“ fondo yra pasiskolinusi dar 6 mln. eurų.

M.Le Pen teigiamai atsiliepė ir apie Donaldo Trumpo pergalę JAV prezidento rinkimuose. Anot politikės, D.Trumpas yra įrodymas, kad „politinis ir žiniasklaidos elitas“ gali būti pastatytas į savo vietą, o prognozės – klaidingos.

Nors daugiausia M.Le Pen palaiko žemo išsilavinimo rinkėjai, balsų tikimasi ne vien iš jų. Politikė teigia „kalbanti už visus žmones“, todėl darosi patrauklesnė vis platesniam elektoratui – net Prancūzijos priemiesčiuose gyvenantiems musulmonams.

Daugiau apie 2017 metų Prancūzijos prezidento rinkimus skaitykite čia.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min