Manoma, kad šis sprendimas bus esminis momentas Prancūzijos politikoje.
Praėjusiais metais žemesnės instancijos teismas pripažino ją kartu su 24 buvusiais Europos Parlamento (EP) nariais, padėjėjais ir buhalteriais bei kraštutinių dešiniųjų partija, kaip juridiniu asmeniu, kalta dėl to, kad 2004–2016 metais, naudodama EP lėšas, valdė sistemą, pagal kurią Prancūzijoje įdarbino „Nacionalinis sambūris“ (RN) darbuotojus.
Paryžiaus teismas jai skyrė 100 tūkst. eurų baudą bei ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Tačiau ji nesės į kalėjimą: pusės bausmės vykdymas bus atidėtas, o kitus dvejus metus ji bausmę atliks su sekimo prietaisu.
M. Le Pen, kuri visada teigė esanti nekalta, dabar apeliacine tvarka siekia panaikinti šį nuosprendį, tikėdamasi, kad tai atvers jai kelią ketvirtą kartą kandidatuoti į valstybės vadovo postą.
Tačiau jei teismas paliks galioti sprendimą, jai bus uždrausta kandidatuoti 2027 metų rinkimuose, kurie laikomi geriausia ir galbūt paskutine jos galimybe laimėti šią kėdę.
Dvylika kaltinamųjų ir pati partija apskundė nuosprendį, įskaitant partijos vadovo pavaduotoją ir Perpinjano merą Louis Aliot (Luji Alijo).
Tačiau dar 12 asmenų, įskaitant vieną iš M. Le Pen seserų, nusprendė susitaikyti su nuosprendžiu ir jo neapskųsti. Dar vienas nuteistas asmuo mirė.
Tikimasi, kad teismo procesas tęsis iki vasario 12 dienos.
Trečiadienio posėdžio pabaigoje teismo pirmininkas pranešė, kad sprendimas bus paskelbtas liepos 7 dienos anstyvą popietę.
„Kuo anksčiau, tuo geriau, manau", – po posėdžio žurnalistams sakė M. Le Pen.
M. Le Pen teigė, kad nuspręs, ar kandidatuoti į prezidentus po apeliacinio teismo sprendimo, ir nurodė, kad jos bendražygis – 30-metis Jordanas Bardella (Žordanas Bardela), vadovaujantis RN partijai – galėtų būti potencialus kandidatas į Prancūzijos lyderio postą.
Lapkričio mėnesį atlikta apklausa rodė, kad J. Bardella laimėtų antrąjį rinkimų turą, nepriklausomai nuo to, kas su juo varžytųsi.
