Dabar populiaru
Tiesiogiai
15min be reklamos
Publikuota 2022 10 02, 12:37

Prasidėjo balsavimas Bosnijos ir Hercegovinos rinkimuose, didelių pokyčių nesitikima

Bosnijoje ir Hercegovinoje sekmadienį prasidėjo balsavimas visuotiniuose rinkimuose, kurie greičiausiai neatneš jokių struktūrinių pokyčių, nepaisant mažoje, etniškai susiskaldžiusioje Balkanų šalyje jaučiamo nusivylimo įsitvirtinusia sektarine politine lyderyste.
Bosnija ir Hercegovina
Bosnija ir Hercegovina / Shutterstock nuotr.

Rinkimuose kandidatai varžosi įvairiuose valdžios lygmenyse pagal vieną sudėtingiausių pasaulyje institucinių struktūrų. Ji buvo patvirtinta JAV remiamu Deitono taikos susitarimu, kuris 10-e dešimtmetyje užbaigė daugiau kaip pusketvirtų metų trukusį kraujo liejimą tarp trijų pagrindinių Bosnijos etninių grupių: musulmonų bosnių, stačiatikių serbų ir katalikų kroatų.

Taikos susitarimu šalis buvo padalyta į du itin nepriklausomus valdymo vienetus, kurių vieną valdė serbai, o kitą – bosniai ir kroatai. Abu šie regionai turi plačią autonomiją, tačiau juos sieja bendros nacionalinės institucijos. Visiems šalies mastu vykdomiems veiksmams reikia visų trijų etninių grupių sutarimo.

Sekmadienį rinkėjai renka tris bendros Bosnijos ir Hercegovinos prezidentūros narius, parlamento narius valstybės, autonominio vieneto ir regiono lygmeniu bei serbų valdomos šalies dalies prezidentą.

Visų etninių grupių bosniai teigia norintys atstovų, kurie gerintų ekonomiką ir palaikytų taiką, tačiau dėl sektarinės pokario valdymo sistemos pragmatiški, reformų siekiantys šalies gyventojai neturi daug paskatų balsuoti, o mažas rinkėjų aktyvumas istoriškai buvo naudingas susiskaldžiusiems lyderiams.

Nors kova tarp kandidatų ir partijų, žadančių stiprinti kovą su įsišaknijusia korupcija, kai kuriuose balsavimuose gali būti konkurencinga, analitikai teigia, kad rinkimuose greičiausiai ir toliau dominuos seniai įsitvirtinę nacionalistai.

Tarp pastarųjų yra ilgametis Bosnijos serbų politinis lyderis Miloradas Dodikas, kandidatuojantis į Bosnijos serbų valdomos dalies prezidento postą ir rinkimų kampaniją panaudojęs separatistinei darbotvarkei bei Rusijos karui Ukrainoje ginti.

Prie didėjančių nesutarimų prisideda ir tai, kad daugelis šalies katalikų kroatų prieš rinkimus reikalavo didesnės autonomijos arba rinkimų reformų, o pagrindinė nacionalistų partija HDZ kelis mėnesius grasino boikotuoti rinkimus.

Dėl didelio pranašumo skaičiumi musulmonų ir kroatų federacijoje Bosnijos ir Hercegovinos musulmonai faktiškai kontroliuoja, kas gali būti išrinktas vadovauti kroatams prezidento rinkimuose.

HDZ ir kitos kroatų partijos ragino sukurti mechanizmą, kuris leistų šiai bendruomenei skirti savo atstovus į Prezidiumą ir aukštuosius parlamento rūmus, bet tam griežtai priešinosi federacijos valdančioji bosniakų (Bosnijos musulmonų) partija.

Daugėja nuogąstavimų dėl galimų neramumų po rinkimų, jei kroatams atstovaujantis dabartinis Bosnijos ir Hercegovinos Prezidiumo narys Željko Komšičius, kuriam antipatijos neslepia visos kroatų partijos, bus perrinktas. Nacionalistai, tvirtinantys, kad yra pasirengę plačiau boikotuoti vyriausybines institucijas, nekart yra pažėrę grasinimų.

„Šiuo metu nėra jokių ženklų, kad padėtis Bosnijoje stabilizuosis“, – sakė Sarajeve gyvenantis politikos analitikas Ranko Mavrakas.

„Šiuo metu nėra jokių požymių, kad įmanoma pasiekti kompromisą“, – teigė jis.

Nuo Bosnijos karo pabaigos Vakarai dažnai kaltina Maskvą, kad ji siekia destabilizuoti padėtį šalyje ir kitose Balkanų šalyse pasitelkdama savo sąjungininkus serbus regione, ir vis dažniau baiminasi, kad Kremlius gali bandyti iš naujo įžiebti konfliktą Bosnijoje siekdamas nukreipti dėmesį nuo savo karo Ukrainoje.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min