Dabar populiaru
Publikuota: 2017 balandžio 22d. 16:42

Prancūzijos prezidento rinkimai: veržlusis Emmanuelis Macronas

Emmanuelis Macronas
„Scanpix“/AP nuotr. / Emmanuelis Macronas

Prieš trejus metus Prancūzijoje beveik nežinotas Emmanuelis Macronas dabar laikomas vienu pagrindinių kandidatų į prezidento postą. Niekada iki šiol rinkimuose nedalyvavęs centro pažiūrų nepriklausomas kandidatas ketina kovoti ne tik su terorizmu, bet ir su biurokratija.

VIDEO: Rinkimai Prancūzijoje: balsuos ir širdimi, ir galva

Iš pirmo žvilgsnio 39 metų E.Macronas – tobulas kandidatas į prezidento postą. Išsilavinimą jis įgijo prestižinėse Prancūzijos aukštosiose mokyklose, anksčiau dirbo investiciniuose bankuose ir dvejus metus ėjo ekonomikos ministro pareigas.

Politikas save apibūdina kaip „Prancūzijos provincijos vaiką, kuriam niekas nebuvo nulemta iš anksto“. Tokiu būdu jis greičiausiai bando pelnyti atokesnėse šalies vietose gyvenančių rinkėjų simpatijas.

Mažiau nei per metus jis įsteigė judėjimą „En Marche!“ („Pirmyn!“), kuris, anot politiko, nepriklauso nei politinei kairei, nei dešinei.

Vis dėlto E.Macronas nemėgsta būti apibūdinamas centristu – jis verčiau save vadina „kairiuoju, atviru dešiniųjų idėjoms“.

Dar dirbdamas bankininku, E.Macronas ekonomikos klausimais patarinėjo F.Hollande'o socialistų vyriausybei – jis stengėsi inicijuoti verslui palankius pokyčius. Tačiau suvokęs, kad jo ir tuomečio prezidento požiūriai į siūlomas reformas skiriasi, 2014-aisiais jis pasitraukė, planuodamas įkurti startuolį.

Neilgai trukus E.Macronas sulaukė netikėto F.Hollande'o pasiūlymo tapti Prancūzijos ekonomikos ministru.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Francois Hollande'as
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Francois Hollande'as

Žada sumažinti biurokratinį aparatą

Pagrindiniai E.Macrono rinkiminės kampanijos pažadai skamba patraukliai didelei daliai rinkėjų.

Politikas tikina, kad atgaivins Prancūzijos ekonomiką inovacijomis, darbo įstatymus pavers lankstesniais ir sumažins biurokratinį aparatą, sujungdamas kai kurias regionines administracijas bei sumažindamas deputatų ir senatorių skaičių.

Politiko pažadai aktualūs ir vyresniems prancūzams. Nors Europos šalys pensinį amžių didina iki 65–67 metų, E.Macronas žada išlaikyti 62 metų ribą ir neapkarpyti pensijų.

Už liberalumą versle pasisakantis kandidatas žada sumažinti pelno mokestį nuo 33 iki 25 proc., o turto mokestį taikyti tik nuosavybei.

E.Macronas siūlo kapitalo prieaugį apmokestinti 30 proc. ir panaikinti pagalvės mokestį keturiems penktadaliams namų ūkių.

Švietimas – dar vienas svarbus E.Macrono prioritetas. Nepriklausomas kandidatas pergalės atveju sumažintų vaikų skaičių klasėse, mokykloms suteiktų daugiau laisvės ir skirtų pinigų tam, kad daugiau jaunų žmonių būtų prieinama kultūra.

Politiko pažadai aktualūs ir vyresniems prancūzams. Nors Europos šalys pensinį amžių didina iki 65–67 metų, E.Macronas žada išlaikyti 62 metų ribą ir nekarpyti pensijų.

E.Macrono kampanija turėtų imponuoti nuo korupcijos skandalų pavargusiems Prancūzijos piliečiams. Nepriklausomas kandidatas teigia, kad politikoje „užbaigs nepotizmo ir interesų konfliktų erą“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas

Kitaip tariant, pareigas einantiems parlamento nariams ir senatoriams bus uždrausta patarėjais įdarbinti šeimos narius. Būtent tuo, kaip įtariama, nusidėjo E.Macrono varžovas, konservatorius Francois Fillonas.

Politikas sakė turįs „nulinę toleranciją“ smurtui, jis itin griežtas policijos brutalumo atžvilgiu. Savo poziciją E.Macronas išreiškė iškart po to, kai Prancūzijos pareigūnams buvo pareikšti kaltinimai gumine lazda išprievartavus jauną juodaodį.

Neįprasti kovos su terorizmu būdai

Saugumas ir kova su terorizmu išpuolių išvargintoje Prancūzijoje – itin svarbi E.Macrono kampanijos dalis. Nepriklausomas kandidatas planuoja pasamdyti 10 tūkst. naujų policijos pareigūnų.

Priešingai nei pagrindinė jo varžovė Marine Le Pen, E.Macronas, kalbėdamas apie kovą su terorizmu, susilaiko nuo pasisakymų, nukreiptų prieš imigrantus, ir siūlymų stiprinti sienų kontrolę.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Marine Le Pen
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Marine Le Pen

Centro pažiūrų kandidatas ne kartą kreipėsi į tokias didžiąsias technologijų įmones kaip „Apple“, „Facebook“ ir „Google“, susirašinėjimui skirtose mobiliosiose programėlėse naudojančias duomenų šifravimą.

E.Macrono teigimu, toks duomenų įslaptinimas sukuria saugią terpę teroristams bendrauti tarpusavyje, internete skleisti islamizmo propagandą ir tokiu būdu įtraukti naujus narius.

E.Macronas: „Demokratinės valstybės privalo turėti priėjimą prie informacijos, kurią vienas kitam teroristai perduoda socialiniuose tinkluose ir žinutėmis“.

„Demokratinės valstybės privalo turėti priėjimą prie informacijos, kurią vienas kitam teroristai perduoda socialiniuose tinkluose ir žinutėmis“, – tikino E.Macronas.

Anot E.Macrono, „šiandien Prancūzijoje jokia religija nėra problema“. Politikas žada, kad jo pergalės atveju mokyklose ir universitetuose nebus jokių apribojimų musulmonų galvos apdangalams.

Vis dėlto nepriklausomas kandidatas patikino išardysiantis bet kokią grupę, religijos vardu negerbiančią Prancūzijos įstatymų. Politikas taip pat griežtai pasisako už lyčių lygybę.

Palaiko tolesnę ES integraciją

E.Macronas palaiko tolesnę ES integraciją, ypač energetikoje ir ginkluotosiose pajėgose. Politikas teigė norintis atgaivinti „Europietišką svajonę“ ir siekiantis išlaikyti bendrą rinką bei vieną valiutą po „Brexit“ liksiančiose 27-iose ES šalyse.

Anot E.Macrono, „Prancūzijos ir Vokietijos partnerystė yra euro zonos motoras“, jis ragina „vesti į priekį“ euro zoną.

Priešingai nei pagrindinė jo varžovė M.Le Pen, E.Macronas palaiko Prancūzijos narystę Šengeno erdvėje ir ES prieglobsčio suteikimo politiką.

Priešingai nei pagrindinė jo varžovė M.Le Pen, E.Macronas palaiko Prancūzijos narystę Šengeno erdvėje bei ES prieglobsčio suteikimo politiką.

Beveik nepriekaištingos reputacijos kandidato rinkimų kampanijos vis dėlto neaplenkė skandalai. Metų pradžioje žiniasklaidoje pasigirdo kalbos, kad politikas palaiko slaptus homoseksualius santykius.

Įrodymų ieškoję paparacai jų nerado, todėl gandai buvo pavadinti melagingais. Vis dėlto E.Macronas pats iškėlė šį klausimą į viešumą: „Tai negalėjau būti aš. Tai turėjo būti mano holograma.“

Tokie gandai neskambėjo itin įtikinamai, kadangi E.Macrono asmeninis gyvenimas buvo ne kartą aptartas žiniasklaidoje. Politikas 2007-aisiais vedė Brigitte Trogneux – 24 metais vyresnę savo vidurinės mokyklos teatro mokytoją. Iš pradžių būsimojo politiko tėvai tokiems santykiams nepritarė, todėl išsiuntė sūnų mokytis į Paryžių.

E.Macroną puolantys Rusijos leidiniai taip pat nepraleido progos paminėti šios biografijos detalės. Kaltinantys kandidatą homoseksualumu, jie vadina B.Trogneux priedanga.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas su žmona Brigitte Trogneux
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas su žmona Brigitte Trogneux

Apklausų duomenimis, E.Macronas – vienas ateinančių rinkimų favoritų, už kurį balsuoti planuoja 23 proc. rinkėjų. Tačiau sekmadienio rinkimai visiškai nenuspėjami, nes trečdalis prancūzų dar neapsisprendė, kam turėtų skirti savo balsą.

Tarp E.Macrono rinkėjų – didžiausia iki galo neapsisprendusiųjų proporcija, todėl politikui nerimą kelia ne tik M.Le Pen, bet ir augantis Jeano-Luco Melanchono populiarumas.

Daugiau apie 2017 metų Prancūzijos prezidento rinkimus skaitykite čia.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min