Dabar populiaru
Publikuota: 2020 spalio 23d. 23:02

Prieš JAV prezidento rinkimus Rusijos politinio elito požiūris į D.Trumpą – itin nevieningas

Vladimiras Putinas, Donaldas Trumpas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Vladimiras Putinas, Donaldas Trumpas

JAV prezidento rinkimų rezultatai turės poveikį Kremliaus veiksmams ne tik išorėje, bet ir namuose. Ir nors manoma, kad Kremlius mieliau prezidento poste matytų Donaldą Trumpą, tarp Rusijos valdančiojo elito nėra konsensuso, kuris kandidatas – D.Trumpas ar demokratas Joe Bidenas – būtų jiems palankesnis, carnegie.ru rašo analitikė Tatjana Stanovaja.

D.Trumpo pergalė 2016-aisiais buvo maloni staigmena Kremliui, nes naujojo prezidento retorika buvo kitokia nei jo pirmtakų: nepamokslavo, ragino sutarti su Vladimiru Putinu. Maskva tikėjosi, kad dvišaliai santykiai bus transformuoti.

Anot T.Stanovajos, valdant D.Trumpui pablogėjo JAV santykiai su NATO sąjungininkėmis Europoje, jis sumažino JAV įsitraukimą į tarptautinius konfliktus ir pareiškė, kad pagrindinė Jungtinių Valstijų priešininkė – Kinija, o ne Rusija.

Kitaip tariant, Rusijai atrodė, kad D.Trumpas žada du dalykus: destruktyvų elementą, kuris paverstų JAV politiką labiau nukreipta į šalies vidų, ir kūrybinį elementą, kuris žadino „gero sutarimo“ ir susitarimo sudarymo viltis.

Autorė rašo, kad pirmasis pažadas buvo daugmaž įvykdytas, net jei tai įvyko griežtesnių sankcijų Rusijai bei dvišalių santykių pamatų griuvimo sąskaita. Tačiau antrasis pažadas taip ir liko neišpildytas: jau 2018 metais buvo aišku, kad negalima sudaryti jokio susitarimo.

Tačiau, nepaisant neišsipildžiusių lūkesčių, naujų sankcijų ir pablogėjusių santykių, Kremliuje vis dar egzistuoja noras sudaryti susitarimą su D.Trumpu. Bent jau V.Putinas teiktų pirmenybę dabartiniam Baltųjų rūmų vadovui, o ne J.Bidenui. Maskvoje manoma, kad jei D.Trumpas negali ištraukti Rusijos iš nuolatinės konfrontacijos su JAV, tuomet negali niekas, rašo T.Stanovaja.

Tuo pat metu D.Trumpo prezidentavimas Rusijai kainavo vis daugiau: iškilo reali grėsmė „Nord Stream 2“ dujotiekiui, o D.Trumpo apsėdimas Kinijos grėsme sunaikino beveik visus ginklų kontrolės susitarimus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Nord Stream 2“ dujotiekis
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Nord Stream 2“ dujotiekis

Nėra vieningo požiūrio

T.Stanovaja rašo, kad tarp Rusijos valančiojo elito nėra vieningo požiūrio į D.Trumpo prezidentavimą.

Vieni vis dar tiki, kad D.Trumpas yra „jų žmogus“. Šie žmonės tikėjo, kad D.Trumpas, jei galės, pasiūlys gerą susitarimą Rusijai, ir tai bus naujų santykių pradžia. Toks mąstymas dominavo iki 2018-ųjų liepos, kai V.Putinas ir D.Trumpas susitiko Helsinkyje, tačiau proveržis neįvyko. Vis daugiau Rusijos elito mato D.Trumpą kliūtį, tačiau jų balsas Kremliuje tampa vis silpnesnis.

Jei nėra kliuvinys, jis bent jau gali tapti instrumentu sukelti chaosą JAV politinėje klasėje ir sunaikinti Vakarų vienybę, mano kiti. Jiems nerūpi, kad Rusija per derybas iš D.Trumpo nieko negali gauti. Jiems rūpi tik tai, kad jo prieštaraujanti ir destruktyvi politika paverčia JAV labiau pažeidžiamomis. Ir todėl Rusija gali laisviau veikti tiek pasaulyje, tiek namuose, rašo T.Stanovaja.

Kai kuriems svarbiausias yra D.Trumpo izoliacionizmas: tai, kad jis nesikiša į Rusijos vidaus reikalus ar konfliktus posovietinėje erdvėje. Toks mąstymas gajus tarp Rusijos saugumo struktūrų pareigūnų, kurie norėtų rasti sutarimą su Vašingtonu specifiniais praktiniais klausimais, netrukdant vieni kitiems tose srityse, kuriose šalys nesutaria. Ši elito grupė nesitiki proveržio santykiuose su JAV.

Egzistuoja ir grupė, D.Trumpo prezidentavime įžvelgianti daugiau problemų nei privalumų. Tarp šių žmonių – daug diplomatų ir ekspertų, patarinėjančių užsienio politikos klausimais, tačiau nedalyvaujančių sprendimų priėmimo procese. Jiems išaugęs JAV politikos nenuspėjamumas ir sumažėjęs profesionalumas yra grėsmė ne tik Jungtinėms Valstijoms, bet ir viso pasaulio bendruomenei, įskaitant Rusiją, carnegie.ru rašo T.Stanovaja.

Daug tų žmonių tiki, kad Hillary Clinton prezidentavimas Rusijai būtų buvęs mažiau žalingas. Todėl jie tikisi, kad šiuos rinkimus laimės J.Bidenas, kuris, kaip politikas iš sistemos vidaus, turės daugiau galios nei D.Trumpas įgyvendinti bet kokiu susitarimus su Rusija.

Paskutiniosios grupės požiūris labai paprastas: kuo blogesni santykiai su Vašingtonu, tuo daugiau galimybių vykdyti konservatyvią ir represyvią darbotvarkę namuose. Ši darbotvarkė pagerina dalies elito poziciją. Daug silovikų ir kitų veikėjų yra pasiryžę ginti „nacionalinius interesus“ ir „politinį stabilumą“ nuo užsienio priešų, nesvarbu, D.Trumpo ar J.Bideno.

Šiuo metu šis balsas yra diskusijų apie užsienio politiką su Kremliumi periferijoje, tačiau tampa vis garsesnis ir vis dažniau išgirstamas. Auganti konfrontacija su Vakarais – ypač po rusų opozicionieriaus Aleksejaus Navalno apnuodijimo – šiai grupei suteikė papildomą pranašumą, mano autorė.

Jei D.Trumpas bus perrinktas, Rusija ir toliau naudosis JAV politikos trapumu, Vakarų vienybės trūkumu. Tačiau tuo pat metu jaučiamas nuovargis D.Trumpu: nuo strateginių santykių destrukcijos, grėsmės „Nord Stream 2“ iki Rusijos, kaip JAV politikos įkaitės, statuso.

Visa tai reiškia, kad, judant pirmyn, J.Bideno pergalė nebūtų blogiausias dalykas Rusijai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

30 geriausių restoranų

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min