Sekite 15min Google
Nors apklausos rodo, kad šeštadienio balsavime daugiausia vietų parlamente turėtų iškovoti centro dešiniųjų „Jungtinis sąrašas“, vadovaujamas ministro pirmininko Andrio Kulbergo, balsavimas dar gali pateikti staigmenų.
Artėjantys rinkimai sutapo su vidaus politine įtampa, protesto elektorato stiprėjimu ir nuolatine Rusijos hibridine veikla.
Dar gegužę Latvija išgyveno politinę krizę – po įskridusių dronų incidentų kilusi politinė įtampa lėmė gynybos ministro Andrio Sprūdo, o vėliau – ir premjerės Evikos Siliņos atsistatydinimą, o tai reiškė visos vyriausybės griūtį.
Maskvos taktika: ne vien propaganda
Kaip akcentuojama Latvijos politikos analizės leidinyje „Frontier Review“, rinkimų saugumo klausimas neapsiriboja dezinformacija ar mėginimais paveikti viešąją nuomonę.
Pastarųjų metų Latvijos saugumo tarnybų tyrimai rodo gerokai platesnį Rusijos veikimo arsenalą – nuo šnipinėjimo ir nuotolinio verbavimo iki sabotažo bei žmonių, galinčių prieiti prie strategiškai svarbių objektų, paieškos.
Autorių vertinimu, Maskvai nebūtina statyti visko ant vienos partijos ar kandidato. Kur kas naudingiau stiprinti visuomenės konfliktus, nepasitikėjimą institucijomis ir tas politines jėgas ar temas, kurios tam tikru momentu padeda gilinti susiskaldymą.
Tokį veikimo modelį bent iš dalies patvirtina ir konkretūs Latvijos kontržvalgybos tyrimai. Liepą Latvijos Valstybės saugumo tarnyba (VDD) paprašė pradėti baudžiamąjį persekiojimą prieš keturis Latvijos piliečius, įtariamus rinkus informaciją Rusijos naudai.
Tyrėjų duomenimis, buvo domimasi Latvijos kariuomenės dislokacija pasienyje su Rusija, šalies parama Ukrainai, Rygos oro uosto infrastruktūra ir kitais strategiškai svarbiais objektais.
Surinkta informacija buvo perduodama vadinamiesiems „Baltijos antifašistams“ – 2022 metais „Telegram“ susibūrusiai prokremliškai grupei, kurios dalis narių veikė iš Rusijos.
Latvijos VDD šią struktūrą laiko nusikalstama organizacija – jos kanalai naudoti ne tik Kremliaus propagandai skleisti, bet ir informacijai apie Latvijos pareigūnus, kariuomenę, NATO pajėgas bei infrastruktūrą rinkti ir perduoti Rusijos specialiosioms tarnyboms.
Šiuo atveju, VDD duomenimis, „Baltijos antifašistai“ veikė kaip tarpinė grandis – keturių įtariamųjų surinkta informacija per grupę turėjo pasiekti Rusijos Federalinę saugumo tarnybą (FSB) ir kitas Rusijos institucijas.
„Telegram“ čia tapo ne tik propagandos sklaidos, bet ir praktiniu veiklos įrankiu. VDD yra nustačiusi atvejų, kai per šią platformą buvo perduodamos užduotys rinkti žvalgybinę informaciją ar net rengti padegimus.
„Baltijos antifašistų“ kanalai taip pat buvo naudojami ieškant informacijos apie kariuomenę, strategiškai svarbius objektus ir Ukrainą remiančius žmones.
Baiminamasi ir informacinių išpuolių
Tačiau šnipinėjimas ir agentų verbavimas – tik dalis rizikų. Latvijos saugumo tarnybos prieš rinkimus stebi ir galimas informacines operacijas bei provokacijas.
VDD neatmeta galimybės, kad Rusija gali mėginti stiprinti kampanijas prieš griežčiausiai Maskvą kritikuojančius ir Ukrainą remiančius politikus, nors kol kas sistemingo bandymo paveikti rinkimus konkrečios partijos naudai nenustatyta.
Tarnyba taip pat perspėja apie galimas demonstratyvias provokacijas rinkimų laikotarpiu. Platesnį pavojų rodo jau įvykę išpuoliai prieš infrastruktūrą – 2025 metais Latvijoje fiksuoti su Rusijos interesais siejami padegimai, tarp taikinių buvo geležinkelių infrastruktūra ir objektai, susiję su parama Ukrainai.
Pasak „Frontier Review“, prie šių grėsmių prisideda dar du sluoksniai – finansiniai kanalai, kuriais per sudėtingas įmonių struktūras ir trečiąsias šalis gali būti apeinamos sankcijos, bei politinė įtaka, kai Maskvai palankūs naratyvai iš informacinės erdvės persikelia į vietos politiką.
Kitaip tariant, didžiausias pavojus Latvijai prieš rinkimus kyla ne iš vienos galimos „Rusijos partijos“, o iš skirtingų spaudimo priemonių, kurios gali veikti vienu metu – nuo pasitikėjimo institucijomis ardymo iki ekonominių ryšių ir pažeidžiamos infrastruktūros išnaudojimo.
Politologas: Latvijai tai nėra visiškai nauja situacija
Nors iš Lietuvos žiūrint šie Latvijos rinkimai gali atrodyti vykstantys neįprastai įtemptomis aplinkybėmis, Latvijos universiteto politikos mokslų profesorius Jānis Ikstenas ragina dabartinės situacijos nedramatizuoti.
Politologas, kurio viena pagrindinių tyrimų sričių yra rinkimų ir politinių partijų analizė, primena, kad politiškai aktyvi rusakalbių mažuma ir jos interesams atstovaujančios partijos Latvijoje nėra naujas reiškinys.
„Tokią situaciją turime nuo pat dešimtojo dešimtmečio pradžios. Visada turėjome nemažą mažumą ir bent vieną didelę partiją, atstovaujančią jos interesams. Visada vyko diskusijos, kaip elgtis su etninėmis mažumomis. Taigi šiuo požiūriu čia nėra nieko naujo“, – 15min sakė J.Ikstenas.
Rusakalbių rinkėjų balsai, anot jo, ir šįkart pirmiausia krypsta į politines jėgas, kurios save pristato kaip ginančias jų interesus. Tarp jų jis išskyrė „Suverenią valdžią“ („Suverēnā vara“), rinkimuose dalyvaujančią kartu su „Jaunlatvieši“, ir Aināro Šlesero partiją „Latvija pirmoje vietoje“ („Latvija pirmajā vietā“).
„Vieni jas vadintų populistinėmis partijomis, kiti – ne. Nemanau, kad tai čia yra svarbiausia“, – teigė politologas. „Suverēnā vara / Apvienība Jaunlatvieši“ yra oficialiai registruotas bendras rinkimų sąrašas, o apklausose jis ir A.Šlesero partija prieš rinkimus buvo tarp stipresnių politinių jėgų.
J.Iksteno vertinimu, svarbiau tai, kad šios jėgos greičiausiai turės savo atstovų naujajame parlamente ir galės dalyvauti politiniame procese. Tai savaime, jo manymu, dar nereiškia Latvijos politinio kurso lūžio.
Didelio dramatizmo politologas nemato ir dėl būsimos valdančiosios koalicijos formavimo, nors apklausos rodo gana smarkiai susiskaidžiusį būsimą Saeimą. Latvijoje koalicinės derybos – veikiau taisyklė nei išimtis.
„Nuo 1993 metų turėjome daugiau nei 20 koalicinių vyriausybių. Taigi ir tai iš esmės bus įprastas Latvijos politikos procesas“, – sakė J.Ikstenas. Pasak jo, laikui bėgant politikams netgi prireikia mažiau laiko susitarti dėl naujos valdžios – tam tikra prasme Latvijos partijos išmoko veikti fragmentuotoje politinėje sistemoje.
Vis dėlto lengvų derybų jis nežada. Daug kas priklausys nuo to, kiek partijų įveiks 5 proc. rinkimų barjerą ir pateks į 100 vietų Saeimą. Naujausiose apklausose galimybių tai padaryti turi maždaug septynios politinės jėgos.
„Tai nereiškia, kad pats procesas bus lengvas. Jis labai priklausys nuo to, kiek partijų bus išrinkta į parlamentą. Kuo jų bus daugiau, tuo, tikėtina, bus lengviau“, – sakė politologas.
Didelio Rusijos kišimosi kol kas nemato
Rinkimų kampaniją neišvengiamai lydi klausimas, kiek į Latvijos politinius procesus mėgina kištis Maskva. Tačiau J.Ikstenas teigia bent kol kas nematantis požymių, kad Rusija vykdytų plataus masto operaciją, kuria būtų siekiama tiesiogiai paveikti rinkimų rezultatą.
„Ne, bent šiuo metu – nelabai. Buvo imtasi priemonių apsaugoti rinkimų administravimo sistemą nuo išorinio kišimosi, mūsų saugumo tarnybos yra padidintos parengties“, – sakė jis.
Politologas atkreipė dėmesį ir į prieš rinkimus paskelbtą Latvijos Valstybės saugumo tarnybos (VDD) vertinimą. Tarnyba nurodė kol kas nenustačiusi reikšmingos, sistemingos užsienio operacijos, kuria būtų siekiama užtikrinti konkrečios partijos ar kandidato pergalę. Vis dėlto VDD neatmeta, kad Rusija gali intensyvinti dezinformaciją prieš politikus, griežtai pasisakančius prieš Rusijos agresiją ir remiančius Ukrainą.
„Jie nepastebėjo jokio reikšmingo kišimosi socialiniuose tinkluose. Kitaip tariant, nebuvo aptikta kokių nors didelio masto Rusijos mėginimų paveikti Latvijos viešąją nuomonę“, – sakė J.Ikstenas.
Tačiau tai nereiškia, kad Rusijos klausimas šiuose rinkimuose nereikšmingas. Latvijos visuomenėje išlieka ryški takoskyra dėl santykio su Maskva, sankcijų ir paramos Ukrainai, o dalis rusakalbių rinkėjų remia partijas, kritiškiau vertinančias dabartinį Rygos kursą.
Vis dėlto J.Ikstenas nemano, kad naujos Saeimos sudėtis iš esmės pakeistų Latvijos užsienio politiką.
„Manau, kad bendroje politikoje Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu pokyčių nebus. Tai reiškia, kad Latvija ir toliau rems Ukrainą tiek, kiek galės“, – sakė politologas.
