Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2020 rugsėjo 4d. 13:47

Pristatė tris scenarijus Baltarusijai: labiausiai tikėtina, kad A.Lukašenka išliks

Protestuotojai Minske
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr. / Protestuotojai Minske

Baltarusijos gali laukti trys raidos scenarijai: režimo išlikimas ir sustiprintos represijos, ilgalaikis pasipriešinimas ir režimo sekinimas, staigi eskalacija ir esminis lūžis, rašoma profesoriaus Tomo Janeliūno pristatytoje analizėje. Pasak ekspertų, labiausiai tikėtina, kad protestai nuslops, o Aliaksandro Lukašenkos režimas išsilaikys.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas, bendradarbiaudamas su Rytų Europos studijų centru (RESC), pristatė Lietuvos ekspertų apklausa paremtą apžvalgą, kurioje analizuojami tikėtini tolesni Baltarusijos politinio vystymosi keliai artimiausius 3–6 mėnesius.

Režimo išlikimas ir sustiprintos represijos

Remiantis šiuo scenarijumi, protestų mastas pamažu mažėja, atsiranda fizinis ir psichologinis nuovargis, protestuotojams vis sunkiau išlaikyti motyvaciją burtis į masinius renginius.

Jų motyvaciją tik susilpnina intensyvus aktyviausių protestuotojų sulaikymas, kitos spaudimo priemonės. Šiame scenarijuje streikų masiškumas nesikeičia arba mažėja, o protesto akcijos įmonėse dažniausiai būna trumpalaikės, nesukelia esminių ekonominės sistemos sutrikimų.

Koordinacinei tarybai nepavyksta įgauti pakankamai resursų ir tapti visuotinai pripažinta, legitimia politine institucija, informaciniai šaltiniai lieka decentralizuoti.

A.Lukašenkai pavyksta išlaikyti jėgos struktūrų lojalumą. Jis nepripažįsta Koordinacinės tarybos teisėtumo, atmeta galimybę keisti Konstituciją, rengti naujus prezidento rinkimus ar ieškoti kitų galimybių keisti politinę sistemą.

Šiame scenarijuje numatomas sistemingas ir masiškas susidorojimas su aktyviausiais protestuotojais, streikų komitetų nariais, rašoma analizėje.

„Scanpix“/AP nuotr./Aliaksandras Lukašenka
„Scanpix“/AP nuotr./Aliaksandras Lukašenka

Tokiu atveju Rusija teikia hibridinio pobūdžio paramą A.Lukašenkai, tačiau mainais reikalauja didesnio jo nuolankumo Kremliaus reikalavimams, įskaitant spartesnę sąjunginės valstybės integraciją. Vakarai taiko sankcijas individams, A.Lukašenka – politiškai izoliuojamas.

Tačiau užgimusi pilietinė visuomenė buriasi į šešėlines organizacijas, tylaus pasipriešinimo grupes, periodiškai vyksta nepaklusnumo akcijos. Plačioji visuomenė praranda pasitikėjimą A.Lukašenka, laukiama naujos progos ir lyderių, kad pasipiktinimas vėl iškiltų į paviršių, rašoma apžvalgoje.

Apklausoje dalyvavusių Lietuvos ekspertų manymu, šis scenarijus – labiausiai tikėtinas.

Ilgalaikis pasipriešinimas ir režimo sekinimas

Patys mitingai negali savaime priversti režimo pasikeisti, jei nevyksta radikali eskalacija, pastebi ekspertai.

Šiame scenarijuje numatoma, kad protesto formos gali įgauti strategišką formą, siekiant visuomenę sutelkti ilgalaikiam pasipriešinimui ir režimo sekinimui. Pasak ekspertų, tam būtina sąlyga – Koordinacinės tarybos ar kitų opozicinių jėgų stiprėjimas ir strateginis planavimas.

Šiame scenarijuje pasipriešinimo formos pereitų į ekonominį ir socialinį režimo funkcionavimo trikdymą: augantį streikų mastą, vis didesnes problemas surenkant mokesčius, išmokant pensijas, algas valstybės tarnautojams, jėgos struktūrų darbuotojams ir t.t. Neutralizuoti jėga tokį pasipriešinimą būtų neįmanoma, tačiau sistemos sekinimas galėtų užtrukti kelis mėnesius.

Rusijos įsikišimas teikiant finansinę ir ekonominę pagalbą gali būti labai svarbus veiksnys palaikant režimo išlikimą ir A.Lukašenkos patikimumą rėmėjų akyse. Tačiau Kremliaus parama taip pat gali būti ribota – užsitęsus pasipriešinimui jai pačiai pritrūktų resursų, mano ekspertai.

A.Lukašenka, matydamas didėjančią ekonominio žlugimo riziką, galėtų mėginti eiti į derybas dėl kai kurių opozicijos siūlymų, pavyzdžiui, Konstitucijos keitimo, rinkimų organizavimo.

„Balansavimas tarp Rusijos (mainais už finansinę pagalbą) ir opozicijos reikalų gali būti esminis A.Lukašenkos iššūkis, o pats procesas gali užtrukti gana ilgai“, – rašoma analizėje.

Staigi eskalacija ir esminis lūžis

Per pirmąsias 2–3 savaites po rinkimų esminio lūžio, kuris reikštų, jog A.Lukašenka praranda galios kontrolę, neįvyko, daugiausia dėl jėgos struktūrų palaikymo. Tačiau, mano ekspertai, tai nereiškia, kad negalėtų įvykti neplanuota eskalacija.

„Kruvinos eskalacijos atveju arba esant įsakymui naudoti šaunamuosius ginklus prieš taikius protestuotojus, gali pasikeisti jėgos struktūrų atstovų požiūris į protestus ir A.Lukašenos bei jėgos struktūrų vadovų legitimumą“, – rašoma analizėje apie trečiąjį įmanomą scenarijų.

Pasak ekspertų, jei prasidėtų aižėjimas vidaus reikalų ar kariuomenės struktūrų viduje, A.Lukašenka gali per trumpą laiką prarasti esminę atramos bazę. Impulsu galėtų tapti net ir vieno ar kelių dalinių kartu su jų vadais pasitraukimas iš prievartos struktūros.

Reikšmingo lūžio atveju A.Lukašenka galėtų būti priverstas eiti į realias derybas su protestuotojų atstovais arba ieškoti staigių būdų pasitraukti. Pabrėžiama, kad tokio scenarijaus tikimybė nėra didelė, Rusijos interesas turėtų būti neleisti įvykiams eskaluotis taip, kad ji negalėtų laiku į juos įsitraukti.

Ekspertų teigimu, Rusijos įtaka yra didelė. Kol Kremlius rinksis išlaikyti A.Lukašenkos režimą, tol ir jėgos struktūrų parama turėtų būti užtikrinta.

Papildomos scenarijų gijos

Prof. T.Janeliūno pristatytoje analizėje nurodomos papildomos gijos, kurios gali įsiterpti į visus scenarijus ir pakeisti jų eigą.

Maskva gali pasirinkti keisti A.Lukašenką, jei jo palaikymo kaštai, įskaitant reputaciją, taptų pernelyg dideli. Tam galėtų būti pasitelkti įvairūs būdai – nuo įtikinimo, kad jis pats pasitrauktų, iki karinio perversmo.

Prastėjant ekonominei situacijai A.Lukašenka galėtų siūlyti imitacines reformas, pavyzdžiui, pradėti Konstitucijos keitimo procesą, inicijuoti prezidento galios sumažinimą, siūlyti įvairių referendumų idėjas ar net pasirengimą naujiems rinkimams. Esą to tikslas – sukurti iliuziją, kad A.Lukašenka yra nusiteikęs pokyčiams.

Didėjant spaudimui iš protestuotojų pusės ir augant įtampai dėl šalies ekonomikos, galėtų įvykti vidinis perversmas. Iš vidaus susiformavusi perversmininkų grupė galėtų ieškoti ryšių tiek su opozicija, tiek su Maskva. Analizėje nurodoma, kad šis scenarijus mažai tikėtinas.

Pasakoja apie kankinimus

Masiniai protestai Baltarusijoje kilo rugpjūčio 9 dieną, kai valdžia paskelbė, esą juose nugalėjo ilgametis šalies vadovas A.Lukašenka. Rinkimai vyko be tarptautinių stebėtojų, ES nepripažįsta jų rinkimų rezultatų.

Pirmosiomis dienomis protestai buvo malšinami smurtu, ligi šiol tęsiasi taikių demonstrantų sulaikymai. Iš viso sulaikyta apie 7 tūkst. žmonių, dalis jų buvo paleisti. Į laisvę iš izoliatorių išėję asmenys ir sulaikytuosius gydantys medikai pasakoja apie kankinimus.

Rinkimų nugalėtoja pasiskelbusi Sviatlana Cichanouskaja buvo priversta išvykti iš šalies – šiuo metu ji veiklą vykdo būdama Lietuvoje. Po rinkimų S.Cichanouskajos šalininkai suformavo Koordinacinę tarybą, raginančią pradėti dialogą, kuriame taip pat būtų aptartas pakartotinių prezidento rinkimų organizavimas.

Šią savaitę įkalintas pretendentus į kandidatus prezidento rinkimuose bankininkas Viktaras Babaryka ir jo štabo vadovė, viena iš Koordinacinės tarybos prezidiumo narių Maryja Kalesnikava paskelbė kuriantys partiją „Kartu“ („Vmeste“).

Anot jų, pagrindiniai partijos tikslai – konstitucinės reformos įgyvendinimo užtikrinimas ir siekis gerinti Baltarusijos ekonomiką bei užtikrinti galimybę žmonėms imtis pilietinių iniciatyvų. Plačiau apie planus kurti partiją skaitykite čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Sodo ir daržo ekspertai

Mes turėsim kūdikį!

Esports namai

Puiki sveikata – mažiau išlaidų

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min