Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Propagandiniai interviu su V.Putinu: kaip J.Staliną niekina tik Rusijos priešai ir kiti perliukai

O.Stone'o interviu su V.Putinu daugiau pasako ne apie Rusijos prezidentą, o apie O.Stone'ą
Showtime nuotr. / O.Stone'o interviu su V.Putinu daugiau pasako ne apie Rusijos prezidentą, o apie O.Stone'ą
Šaltinis: 15min
2
Skaitysiu vėliau
A A

Propagandinių interviu ciklą su JAV režisieriumi Oliveriu Stone'u Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vainikavo pareikšdamas, kad Sovietų Sąjungos diktatorius Josifas Stalinas yra demonizuojamas, o taip puolama Maskva, rašo „The Times“. Keistų pasisakymų buvo ir daugiau, o O.Stone'as tik žavėjosi. Tiesa, pokalbių su V.Putinu laidos vis tik yra išsamus žvilgsnis į jo mąstymą.

Nors J.Stalinas, kaip sutaria daugelis istorikų, atsakingas dėl maždaug 20 mln. žmonių mirties, V.Putinas dabar pareiškė, kad šis tironas buvo „tos epochos produktas“.

„Man atrodo, kad perdėtas Stalino demonizavimas yra vienas būdų pulti Sovietų Sąjungą ir Rusiją, – kalbėjo Rusijos prezidentas. – Taip norima parodyti, kad šiandienos Rusiją žymi kažkokie stalinizmo apgamai.

Visi mes turime kokius nors apgamus – na, ir kas? Rusija pasikeitė iš esmės.“

Ir smerkia, ir gina

Gruzijoje gimęs J.Stalinas Sovietų Sąjungą valdė nuo 1922 metų iki pat mirties 1953-aisiais. Per jo valdymo laikotarpį šalies žmonės kentė dirbtinį badą, keliavo į lagerius ir buvo masiškai šaudomi – skaičiuojama, kad J.Stalino valdymo metais po valdžios įsakymų įvykdyta 1,5 mln. egzekucijų.

„Scanpix“ nuotr./Sovietų Sąjungos diktatorius Josifas Stalinas.
„Scanpix“ nuotr./Sovietų Sąjungos diktatorius Josifas Stalinas.

Tiesa, pastaraisiais metais V.Putino Rusijoje bandoma sušvelninti J.Stalino įvaizdį – diktatorius vaizduojamas kaip „efektyvus vadybininkas“, kuris industrializavo Sovietų Sąjungą ir, svarbiausia, įveikė nacistinę Vokietiją per Antrąjį pasaulinį karą.

Komunistų partija gausiai naudoja J.Stalino portretus per politinius renginius, o tirono statulos pastaraisiais metais išdygo Pskove, Penzoje, Tverėje.

Kritikų teigimu, Rusijos valdžia skatina tokį savotišką restalinizacijos procesą (apie jį 15min jau rašė), nes nori palaikyti „tvirtos rankos“ lyderystės kultą. V.Putino režimui palanki ir stalinistinė paranoja, kad Kremlių nori sunaikinti iš užsienio remiami išdavikai.

V.Putinas: „Kas dėl Stalino demonizavimo, Anglijos istorijoje buvo toks veikėjas kaip Oliveris Cromwellis. Jis atėjo į valdžią su revoliucinga banga, o tada virto diktatoriumi ir tironu. Ir vis tiek visur Britanijoje jam stovi paminklai.“

64-erių V.Putinas anksčiau yra pasmerkęs kruvinas J.Stalino represijas, bet pastaruoju metu yra pasiūlęs įvertinti ir jo nuopelnus.

Antai 2014 metais Rusijos prezidentas gynė nacių ir sovietų susitarimą – 1939 metų Molotovo-Ribbentropo paktą, nors turbūt neatsitiktinai neminėjo slaptųjų to pakto protokolų, kuriais buvo pasidalinta Rytų Europa.

„Žinoma, kažkas iš Stalino eros išlieka mūsų sąmonėje, bet tai nereiškia, kad turime pamiršti visus stalinizmo siaubus, susijusius su koncentracijos stovyklomis ir milijonų tautiečių žūtimi“, – interviu su O.Stone'u sakė V.Putinas.

Bet vis tiek nesusilaikė nepridūręs, kad pasaulio istorijoje yra „daugiau nei užtektinai“ despotų, prilygstančių J.Stalinui – pavyzdžiui, Napoleonas Bonaparte'as.

„Kas dėl Stalino demonizavimo, Anglijos istorijoje buvo toks veikėjas kaip Oliveris Cromwellis. Jis atėjo į valdžią su revoliucinga banga, o tada virto diktatoriumi ir tironu. Ir vis tiek visur Britanijoje jam stovi paminklai“, – teigė V.Putinas.

Aštrių klausimų neuždavė

Keturių O.Stone'o pokalbių su V.Putinu ciklas jau baigėsi. Juos rodė JAV televizija „Showtime“, tiesa, interviu rodys – turbūt stebėtis nereikėtų – Kremliaus kontroliuojamas Rusijos valstybinis Pirmasis kanalas.

V.Putino režimui tai puiki propaganda Vakaruose – mat O.Stone'as, pagarsėjęs įvairiausių sąmokslo teorijų šalininkas, kiekviena pasitaikančia proga reiškiantis nepasitenkinimą JAV vyriausybe, Kremliui yra puikus „žurnalistas“.

„Twitter“ nuotr./Oliveris Stone'as ir Vladimiras Putinas
„Twitter“ nuotr./Oliveris Stone'as ir Vladimiras Putinas

Ko verti vien jo įžanginiai pasisakymai pirmojoje laidoje. O.Stone'as linksinčiam V.Putinui vardija: „Jūs atgaivinote elektronikos, inžinerijos, chemijos, žemės ūkio pramonę, jūs padidinote BVP, algas, reformavote kariuomenę, laimėjote karą Čečėnijoje, sustabdėte privatizaciją. Jūs – tikras Rusijos sūnus.“

Kaip pastebi „Quartz“, O.Stone'as nesivargino paminėti, kaip iš tiesų V.Putinui pasisekė, nes 2000 metais naftos kainos staiga šovė į viršų.

Neįvardijo amerikietis ir Rusijos nesugebėjimo diversifikuoti ekonomiką – kai nafta lygiai taip pat staigiai atpigo, nuo jos priklausomas šalies ūkis sustingo recesijoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rublio smukimas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rublio smukimas

O.Stone'ui, regis, įspūdį palieka ir V.Putino išvaizda. „Jis atrodo gerai, jis galėtų būti kino žvaigždė, – amerikietis vienoje scenoje pareiškia vertėjui, o ciklo pabaigoje apsikabina Rusijos lyderį ir atsidūsta. – Aš namuose kentėsiu dėl šių interviu. Bet pastangos atsipirks, jei pasaulyje bus daugiau taikos ir supratimo.“

Tiesa, yra klausimų apie programišių kišimąsi į JAV rinkimus, Krymo aneksiją, gandus dėl pasakiškų V.Putino turtų.

VIDEO: Oliverio Stone'o interviu su Vladimiru Putinu ciklo anonsas

Bet kai V.Putinas iškart paneigia esantis turtingas, O.Stone'as neužsikabina ir nepamini Panama Papers skandalo, kai paaiškėjo, kaip praturtėjo artimiausi Rusijos prezidento draugai.

O.Stone'as: „Aš namuose kentėsiu dėl šių interviu. Bet pastangos atsipirks, jei pasaulyje bus daugiau taikos ir supratimo.“

Režisierius tik pompastiškai pasako: „Turiu pastebėti, kad būdamas turtingas tikrai labiau linksminčiausi nei jūs.“

Ir vis dėlto, nors interviu buvo rengiami pagal Maskvos dūdelę, šios laidos turėtų būti laikomos išsamiausiu jau 17 metų Rusiją valdančio V.Putino vaizdo portretu.

„Pamatome ir jo sodybą, ir tris kabinetus Kremliuje, išvystame, kaip jis sportuoja. Aišku, dažnai sunku atskirti tikrus Putino įsitikinimus nuo taktinių žaidimų, bet iškyla kelios pagrindinės temos“, – konstatuoja „Quartz“.

Dėl visko kaltina Vakarus

Pirmiausia, V.Putiną tiesiog kamuoja įsivaizdavimas, kad Rusija yra auka. O jo požiūris į JAV giliai ciniškas.

Anot Rusijos vadovo, Amerika nori būti „vienintele pasaulio šeimininke, o tam esą reikalinga patikima priedanga – kitos NATO narės.

Tą patį V.Putinas yra sakęs ir anksčiau, bet dar kartą pasakė O.Stone'ui: „Šiandien NATO yra tiesiog JAV užsienio politikos instrumentas. Nėra jokių sąjungininkų, yra tik vasalai. Nuo Sovietų Sąjungos griūties NATO neturi daug prasmės.

Sauliaus Jakučionio nuotr./NATO kariai treniruojasi ginti Suvalkų koridorių
Sauliaus Jakučionio nuotr./NATO kariai treniruojasi ginti Suvalkų koridorių

Man susidaro įspūdis, kad NATO reikalingas išorinis priešas norint pateisinti savo egzistavimą. Vyksta nuolatinė išorinio priešo paieška ar provokacijos siekiant įvardyti ką nors kaip priešą.“

Kas tas priešas? Įspėti nesunku. Jei priimtume tokius V.Putino postringavimus, būtų galima lengvai paaiškinti Rusijos geopolitinius prieštaringumus.

A.Weissas: „Kai Kremlius į sankcijas dėl Krymo aneksijos atsakė uždrausdamas maisto importą iš Vakarų, būtent dėl šio draudimo, o ne dėl sankcijų, labiausiai skaudėjo paprastiems rusams. Pakilo kainos. Bet Kremlius kaltino Vakarus.“

Krizė Ukrainoje? Ją sukurstė JAV centrinė žvalgybos agentūra, kad Rytų Europa imtų bijoti Rusijos invazijos.

Kišimasis į JAV prezidento rinkimus? Rusija dėl jo kaltinama, nes norima užkirsti kelią Donaldui Trumpui pagerinti Vašingtono ir Maskvos santykius.

Rusijos ir Gruzijos karas 2008 metais? Tuometis Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis nebūtų pradėjęs žygio į Pietų Osetiją, jei jo nebūtų paraginusios jėgos užsienyje.

V.Putinas žengia dar toliau: „Jausmas toks, kad nekenčiama etninė grupė, kaip antisemitizmas. Jei jie nežino, kaip ką nors padaryti, antisemitai visada kaltina žydus. Dabar nuolat kaltinama Rusija.“

Rusijos prezidentas jau pratęs kaltinti Vakarus dėl jo valdomo šalies problemų ir įvykių joje. Antai per 2011-2012 metų protestus V.Putinas dėl jų kaltino tuometę JAV valstybės sekretorę Hillary Clinton ir JAV.

„Scanpix“/AP nuotr./Hillary Clinton
„Scanpix“/AP nuotr./Hillary Clinton

„Kai Kremlius į sankcijas dėl Krymo aneksijos atsakė uždrausdamas maisto importą iš Vakarų, būtent dėl šio draudimo, o ne dėl sankcijų, labiausiai skaudėjo paprastiems rusams. Pakilo kainos. Bet Kremlius kaltino Vakarus.

Tai parodo, kad režimas sankcijas yra pavertęs argumentu, esą Vakarai kenkia paprastiems rusams“, – teigė Andrew Weissas, vadovaujantis Carnegie tarptautinės taikos fondo Rusijos skyriui.

Nori, kad pasaulį apibrėžtų suverenumas

V.Putinas jau seniai skundžiasi, kad Vašingtonas pernelyg entuziastingai kišasi į kitų šalių suverenumą. Tai išgirdo ir O.Stone'as.

„Dabar reikia judėjimo naujos paradigmos link, naujos ryšių tarp valstybių kūrimo filosofijos link, – tvirtina V.Putinas. – Tai turėtų būti paremta pagarba kitų valstybių interesams, jų suverenumui.“

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas
„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

Tokį pat argumentą mėgsta ir Kinija. Bet jis tikrai nėra tvirtas, ypač įvertinus, kaip chuliganiškai Maskva elgiasi su „artimuoju užsieniu“ – Baltarusija, Armėnija, Kirgizija. Jei kas nors užsispiria (Ukraina), vykdoma invazija.

Bet V.Putinas mano, kad mažesnės NATO narės ilgainiui pavargs nuo JAV lyderystės. Esą Rytų Europos šalys suvoks, kad nėra reikalo bijoti Rusijos puolimo, ir panorės „išsilaisvinti iš amerikiečių priespaudos“.

Tokie aiškinimai apie suverenumą skamba kaip patogus būdas piktintis JAV, tačiau iš tiesų parodo, kad V.Putinui nepatinka formalūs aljansai – galbūt tik tokie, kuriuose dominuoja Rusija, pavyzdžiui, Eurazijos sąjungos projektas.

„Rusija į aljansus žvelgia kaip į ribojančius barjerus. Maskvai priimtinesnė visiška veiksmų laisvė. Tarptautine prasme Rusija yra katė, kuri mėgsta vaikščioti viena.

V.Frolovas: „Rusija į aljansus žvelgia kaip į ribojančius barjerus. Maskvai priimtinesnė visiška veiksmų laisvė. Tarptautine prasme Rusija yra katė, kuri mėgsta vaikščioti viena.“

Maskvai geriau improvizuotos koalicijos nei nuolatiniai aljansai. Rusijai reikia ne sąjungininkų, o klientų“, – tvirtino rusas politologas Vladimiras Frolovas.

V.Putinas ir pats nusako savo skeptišką požiūrį į aljansus kalbėdamasis su O.Stone'u: „Rusija yra suvereni šalis. Yra rizikų, bet yra ir didelių pliusų. Tokios valstybės gali pačios rūpintis reikalais, o daugelį kitų riboja vadinamieji įsipareigojimai sąjungininkams. Iš tiesų jos yra apribojusios savo suverenumą.“

Panašiai mąsto ir Donaldas Trumpas. Esą aljansai negali būti naudingi visiems jų nariams: kažkas kažką tikrai išnaudoja.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas

Sako žvelgiantis toli į priekį

Įprasta manyti, kad demokratija priverčia išrinktus politikus daugiausia dėmesio skirti čia ir dabar svarbiausiems reikalams – juk jie nori būti perrinkti. Tuo tarpu toli į ateitį nežvelgiama ir juolab neplanuojama. Tai puikiai supranta V.Putinas, kurio veiksmų, žinia, demokratija neriboja.

„Quartz“: „Ar V.Putinas tikrai mano, kad bus lengva susitaikyti su JAV, kai yra tiek įrodymų dėl Rusijos kišimosi į Amerikos prezidento rinkimus?“

„Yra žmonių, kurie mąsto 25, 30, 50 metų į priekį. Jie galvoja apie iššūkius, grėsmes ir kitaip žiūri į Rusiją. Ir yra tie, kurie gyvena nuo rinkimų iki rinkimų ir galvoja tik apie savo politinius interesus. Pastarieji nori, kad Rusija būtų apačioje“, – teigė Rusijos prezidentas.

V.Putinas tai kartoja nuolat. Pavyzdžiui, jis sako, esą Vakarai porevoliucinę Ukrainą remia ne norėdami daugiau laisvės Kijeve, o siekdami neleisti ukrainiečiams draugauti su Rusija ir taip didinti Kremliaus galios.

„Šia prasme jie savo tikslą pasiekė. Jiems pavyko. Bet jei pažvelgtume plačiau, 25 metus į priekį, reikėtų pakeisti savo filosofiją kalbant apie tarptautinius santykius“, – svarstė Rusijos vadovas.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo bučinys
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo bučinys

Jis taip pat sako esąs optimistas. Nors ir abejoja, kad D.Trumpas pagerins JAV santykius su Rusija, V.Putinas teigia: „Vilties visada yra. Tik esu tikras, kad anksčiau ar vėliau susidursime su dilemomis, kurių dabar nė negalime įsivaizduoti.“

Optimizmo Kremliaus carui netrūksta ir dėl Vidurio Rytų, kur siaučia pilietinis karas Sirijoje: „Mano nuomone, regionas nurims ir bus surastas balansas, pagal kurį bus galima gyventi palyginti saugiai.“

Bet „Quartz“ pagrįstai klausia: ar V.Putinas tikrai mano, kad bus lengva susitaikyti su JAV, kai yra tiek įrodymų dėl Rusijos kišimosi į Amerikos prezidento rinkimus? Ar jis tikrai mato taiką Vidurio Rytuose remdamas Basharą al Assadą?

Komentarai: 2
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min