Platinamoje publikacijoje teigiama, esą „Baltijos šalyse numatyta baudžiamoji atsakomybė net už užuojautą Rusijai ir rusams“. Tačiau, kaip dažnai nutinka panašiuose tekstuose, nepateikiama jokių nuorodų į konkrečius teisės aktus, kurie tokius teiginius pagrįstų.
Kadangi kaltinimas labai konkretus – tai oficialus baudžiamasis persekiojimas už palankumą Rusijai ir jos piliečiams – čia netinka jokie abstraktūs apibendrinimai. Juolab kad jokios vieningos „Baltijos valstybės“ nėra: trys šalys yra savarankiškos, o jų įstatymai ir teisinė praktika neretai smarkiai skiriasi.
-
S.Lavrovas rusofobija vadina skulptūrų nukėlimą iš sovietinių karių kapinių Lietuvoje
-
Rusija ketina užsieniečius bausti už „rusofobiją“: ką tai reikš lietuviams?
-
Nuskambėjus Varšuvos verdiktui dėl sabotažo – Kremlius kaltina Lenkiją rusofobija
-
Rusų „genocidas“ Baltijos šalyse: vėl siekiama įsiūbuoti senas melagienas
Lietuva ir Estija atkūrę nepriklausomybę pasitvirtino naujas Konstitucijas, o Latvija iki šiol gyvena pagal tą pačią 1922 metais priimtą Konstituciją – vieną seniausių vis dar galiojančių pasaulyje. Ne mažiau reikšminga ir tai, kad Estijoje bei Latvijoje iki šiol egzistuoja nepiliečių statusas, o Lietuvoje tokios kategorijos niekada nebuvo.
Šie faktai aiškiai rodo, kad kalbėti apie vieningą „Baltijos“ teisinę erdvę būtų netikslu. Kita vertus, visų trijų valstybių teisė glaudžiai susijusi su Europos Sąjungos reguliavimu, todėl visiškai atskirti jas nuo platesnio ES konteksto taip pat nebūtų teisinga.
Konstitucijose ginamos etninės mažumos
Visų trijų Baltijos šalių konstitucijos aiškiai gina etnines mažumas. Jose įtvirtintos nuostatos yra nedviprasmiškos ir nepaliekančios vietos laisvam interpretavimui.
Latvijos Konstitucijos 91 straipsnis užtikrina visų žmonių lygybę prieš įstatymą, o 114 straipsnis atskirai pabrėžia etninių mažumų teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir tapatybę.
Lietuvos Konstitucija taip pat draudžia bet kokią diskriminaciją dėl tautybės, kalbos ar kilmės (29 straipsnis). 37 straipsnis garantuoja tautinėms bendrijoms teisę išsaugoti ir plėtoti savo kalbą, kultūrą ir tradicijas. Panašios nuostatos įtvirtintos ir kituose straipsniuose – 12, 49 ir 50.
Todėl visiškai akivaizdu: įstatymai, kurie draustų „užjausti“ savo tautą ar istorinę tėvynę, tiesiogiai prieštarautų šių valstybių konstitucijoms. Dar daugiau – jie pažeistų ir tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant Europos Sąjungos konvencijas, kurias šios šalys įsipareigojusios vykdyti.
Putino karas nelygu Rusija
Suprasti „rusų pasaulio“ manipuliacinę logiką nesunku, jei atsižvelgsime į tai, kad šiuo atveju „Rusija“ ir „rusai“ iš esmės tapatinami ne su valstybe ar jos gyventojais.
Platinamoje žinutėje nutylimos kai kurios svarbios aplinkybės, mat Baltijos šalyse išties egzistuoja įstatymai, kuriuose kalbama ne apie „užuojautą rusams“, o apie pritarimą nusikalstamam Vladimiro Putino režimui bei jo nusikaltimų šlovinimą.
Pavyzdžiui, Latvijos baudžiamajame kodekse numatyta atsakomybė už genocido, nusikaltimų taikai ir karo nusikaltimų pateisinimą – tai reglamentuoja 74 straipsnis. Tokie veiksmai, įskaitant bandymus teisinti ir Sovietų Sąjungos įvykdytus nusikaltimus, gali užtraukti piniginę baudą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų.
Panašios, nors ir ne identiškos, nuostatos galioja ir Estijoje bei Lietuvoje. Tačiau svarbu pastebėti, kad griežti tokio pobūdžio teisės aktai egzistuoja ne tik Baltijos regione.
Net pačios Rusijos baudžiamasis kodeksas 354 straipsnyje numato atsakomybę už raginimus pradėti agresyvų karą.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos įstatymai visiškai nedraudžia jausti simpatijų rusams ar bet kuriai kitai Rusijos tautai, taip pat nekriminalizuoja šiltų jausmų šiai šaliai.
Baudžiamoji atsakomybė taikoma visai dėl kitų veikų: genocido nusikaltimų, įskaitant įvykdytus prieš Ukrainą, neigimui, agresyvaus karo šlovinimui ir viešam diktatoriaus Vladimiro Putino nusikaltimų pateisinimui.
15min verdiktas: Melas. Lietuvos, Latvijos ir Estijos teisės aktai nedraudžia teigiamų jausmų Rusijos žmonėms ar pačiai valstybei. Baudžiamoji atsakomybė taikoma tik už visiškai kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas: genocido ir karo nusikaltimų neigimą, agresijos šlovinimą bei viešą diktatoriaus Vladimiro Putino režimo nusikaltimų pateisinimą. Todėl teiginiai, kad „suteikta baudžiamoji atsakomybė už užuojautą Rusijai“, yra manipuliatyvūs ir neatitinka teisinių realijų Baltijos šalyse.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
