Sekite 15min Google
Be Frankfurto – Vokietijos finansų centro – smurto incidentų užfiksuota Berlyne, Kelne ir Hamburge. Policijos teigimu, pareigūnai naudojo vandens patrankas protestuotojams, kurie į pagalbos tarnybų darbuotojus mėtė fejerverkus, akmenis ir butelius, išvaikyti.
Anksčiau tą pačią dieną tūkstančiai žmonių dalyvavo daugiausia taikiose demonstracijose. Jas organizavo judėjimas „Gen Z regelt“ („Z karta imasi iniciatyvos“), protestuojantis prieš nepakankamą mokyklų finansavimą, dideles pragyvenimo išlaidas, viešųjų išlaidų mažinimą ir privalomąją karo tarnybą.
Neramumai Vokietijoje kilo po panašių masinių jaunimo organizuotų protestų Prancūzijoje, kur šeštadienį į gatves taip pat išėjo daugiau kaip 320 tūkst. žmonių.
Sutemus demonstracijos virto smurtiniais neramumais.
Policija uždarė didelę dalį pagrindinės Frankfurto prekybinės gatvės. Policijos atstovas pranešė, kad mieste buvo sulaikyta daug žmonių.
Frankfurto, Miuncheno ir Berlyno valdžios institucijos pranešė apie iki 18 tūkst. protestuotojų – maždaug perpus mažiau, nei organizatoriai buvo nurodę savo interneto svetainėje. Vokietijos žiniasklaidos duomenimis, šeštadienį įvairiuose šalies miestuose protestavo dešimtys tūkstančių žmonių.
Judėjimo „Gen Z regelt“ atstovė Lina Friedrich pareiškė, kad demonstracijų tikslas – „kovoti už taiką ir laisvę, o ne už karą ir prievartą“.
„Mums svarbiausia – geresnė parama sveikatos apsaugos ir švietimo sistemoms. Mes pasisakome prieš privalomąją karo tarnybą ir už teisingesnį naštos paskirstymą“, – sakė ji.
Europos jaunimas išeina į gatves – bet ar juos kas nors iš tiesų vienija?
Šeštadienio vakarą Frankfurto policija pranešė, kad miesto centre vyksta „smurtinės riaušės“ ir buvo dislokuoti specialieji policijos padaliniai.
Pasak policijos, buvo išdaužyti kelių parduotuvių langai, o į pagalbos tarnybų darbuotojus mėtyti Molotovo kokteiliai.
Pareigūnai pranešė, kad buvo išdaužyti ginklų parduotuvės langai. Sulaikius vieną įtariamąjį, konfiskuoti du ginklai.
Vietos žiniasklaidos duomenimis, žmonės taip pat įsilaužė į kitas parduotuves, iš kurių vogė sportinius batelius ir kitas prekes.
Heseno žemės, kurios didžiausias miestas yra Frankfurtas, vidaus reikalų ministras Romanas Poseckas pareiškė, kad į protestą mieste įsiliejo „apie 100 aiškiai identifikuotų kairiųjų ekstremistų“.
Jis pridūrė, kad tai, kaip baigėsi protestai, yra „gėdinga“.
„Visi prisimename vaizdus iš Prancūzijos – plėšikavimą, degančius namus, degančius policijos automobilius ir išpuolius prieš policijos pareigūnus... Prancūzija šiuo požiūriu neturi būti laikoma pavyzdžiu“, – sakė R. Poseckas.
Policijos teigimu, naktį į sekmadienį padėtis Frankfurte nurimo.
Panašių incidentų užfiksuota ir kituose Vokietijos miestuose, kuriuose anksčiau vyko daugiausia taikios demonstracijos.
Kelne policija pranešė, kad netoli pagrindinės geležinkelio stoties buvo užpulti pareigūnai – į juos mėtyti buteliai, taip pat sviestas dviratis.
Kelno policijos vadovas Johannesas Hermannas pareiškė, kad „labai liūdna, jog jaunų žmonių, norėjusių taikiai protestuoti dėl savo ateities, demonstraciją šiandien užgožė ekstremistai, kurių vienintelis tikslas buvo smurtas“.
Berlyne po dieną vykusių didesnių protestų vakare surengta mažesnė demonstracija, per kurią, policijos duomenimis, buvo sužeisti 27 pareigūnai, o iki 56 žmonių laikinai sulaikyti.
Hamburge juodai apsirengę asmenys leido fejerverkus ir padeginėjo barikadas. Visuomeninis transliuotojas NDR pranešė, kad buvo sulaikyta 120 žmonių.
Protestai apėmė ir kitas Europos šalis
Protestai Vokietijoje vyko tą pačią dieną, kai didelio masto demonstracijos buvo surengtos ir kitose Europos valstybėse.
Prancūzijoje daugiau kaip 320 tūkst. žmonių dalyvavo jau trečią savaitgalį iš eilės įvairiuose šalies miestuose vykusiuose daugiausia taikiuose protestuose.
Demonstrantai reikalavo spręsti didelių pragyvenimo išlaidų ir prastos viešųjų paslaugų kokybės problemas, ypač švietimo sektoriuje.
Visoje Prancūzijoje demonstracijų metu buvo dislokuoti tūkstančiai policijos pareigūnų, o kai kuriuose miestuose prieš protestuotojus panaudotos ašarinės dujos.
Po susirėmimų Tulūzoje, Lione ir Marselyje buvo sulaikyta daugiau kaip 500 žmonių.
Prancūzijos vidaus reikalų ministras Laurent'as Nunezas pranešė, kad vienas policijos pareigūnas buvo sužeistas Molotovo kokteiliu.
Paryžiaus policijos duomenimis, keli šimtai riaušininkų įvairiais daiktais atakavo saugumo pajėgas.
Protestai vyko ir Italijoje, kur Romoje bei Turine užfiksuota susirėmimų tarp policijos ir demonstrantų.
Portugalijoje policija ėmėsi veiksmų, kad išardytų naują palapinių stovyklą, įkurtą po tūkstančių žmonių eitynių.
Protestuotojai pasisakė prieš nuomos įstatymo projektą, kuris, jų teigimu, gali dar labiau paaštrinti būsto krizę šalyje, kurioje būsto kainos per pastarąjį dešimtmetį išaugo daugiau nei dvigubai.
Pastaruoju metu daugiausia jauni protestuotojai į gatves išėjo daugelyje Europos valstybių – Prancūzijoje, Belgijoje, Airijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje, Graikijoje, Serbijoje ir Albanijoje.
Nors konkretūs protestuotojų reikalavimai įvairiose šalyse skiriasi, daugiausia dėmesio jie skiria pragyvenimo išlaidų problemoms, tokioms kaip būsto prieinamumas, švietimo kokybė ir viešųjų paslaugų finansavimo mažinimas.
