Straipsnyje primenama, kad D.Trumpas visada pasižymėjo itin dideliu ekspresyvumu, tačiau pažymima, jog paskutiniu metu tai tapo vis labiau pastebima viešų jo pasirodymų metu.
Jis dažnai nukrypsta nuo pokalbių esmės ir pradeda svarstyti nereikšmingas temas. Pavyzdžiui, vyriausybės posėdyje jis net 15 minučių kalbėjo apie kabineto interjerą, rašoma straipsnyje.
Jis taip pat pamiršta pagrindinius faktus apie savo administraciją ir net asmeninį gyvenimą.
Be to, vizito Didžiojoje Britanijoje metu jis net keletą kartų užsipuolė šalyje esančias vėjo jėgaines, sakydamas, kad jos žudo paukščius ir verčia keisti banginių migracijos maršrutus. Ši D.Trumpo kalba truko daugiau nei 2 minutes.
Praėjusią savaitę jis viešai pareiškė, kad JAV skyrė 60 mln. dolerių nukentėjusiems Gazos Ruože. Tačiau leidinys nerado kitų tai patvirtinančių įrodymų.
„The Guardian“ pastebėjo, kad toks elgesys primena buvusio JAV prezidento Joe Bideno elgesį per D.Trumpui pralaimėtus debatus 2024-aisiais.
Tada paaiškėjo, kad J.Bidenui sunku palaikyti pokalbį pagal numatytą minties eigą. Galiausiai jis net atsisakė siekti perrinkimo dėl sveikatos problemų. Tačiau D.Trumpui ilgą laiką pavyko išvengti panašių kaltinimų, nors painiava pokalbiuose jam buvo būdinga ir anksčiau.
„Metai iš metų Trumpas atmesdavo klausimus apie savo protinį aštrumą, vadindamas save „stabiliu genijumi“ ir gyrėsi „puikiais“ rezultatais, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, buvo labai paprasti testai, tikrinantys ankstyvius demencijos požymius“, – rašoma straipsnyje.
D.Trumpas sulaukia vis daugiau kritikos dėl savo psichinės sveikatos. Kornelio universiteto psichologijos katedros vyresnysis dėstytojas Harry Sigalas komentare „The Guardian" sakė, kad D.Trumpas be jokio apmąstymo nukrypsta nuo pokalbio temos – jis tiesiog perjungia temas be savikontrolės, be nuoseklaus pasakojimo.
Anot eksperto, dar viena abejotino D.Trumpo proto aštrumo savybė yra jo polinkis į konfuziją: „Tai kai jis paima idėją ar kažką, kas jau įvyko, ir prideda prie to dalykų, kurie neįvyko“.
Pavyzdžiui, liepos viduryje D.Trumpas pareiškė, kad jo dėdė, miręs profesorius Johnas Trumpas, Masačusetso technologijos institute mokė Tedą Kaczynskį, geriau žinomą kaip amerikiečių teroristą, slapyvardžiu Unabomberis.
„Problema ta, kad tai negali būti tiesa. Pirma, Trumpo dėdė mirė 1985 m., o Kaczynskis viešai „Unabomberiu“ buvo pavadintas tik 1996 m. Antra, Kaczynskis nesimokė Masačusetso technologijos institute“, – pažymėjo „The Guardian“.
Straipsnyje atkreipiamas dėmesys, kad Baltieji rūmai iš savo interneto svetainės pašalino oficialias D.Trumpo kalbų stenogramas, kurios galėtų atskleisti daugiau apie prezidento mąstymo būdą ir eigą. Tačiau bet kurioje viešoje kalboje galima rasti mažai susijusių teiginių ir pavyzdžių, kai staigiai pereinama nuo vienos temos prie kitos.
Klinikinės psichiatrijos profesorius ir Veilo Kornelio medicinos koledžo psichofarmakologijos klinikos direktorius Richardas A. Friedmanas mano, kad bet kuris nešališkas psichinės sveikatos ekspertas turėtų būti labai susirūpinęs dėl D.Trumpo pasisakymų.
Johnas Hartneris, psichologas ir rašytojas, 28 metus dirbęs psichiatrijos docentu Johno Hopkinso universiteto medicinos mokykloje, pastebėjo, kad D.Trumpui tikrai sunku užbaigti mintį.
„Dar prieš rinkimus numačiau, kad jis greičiausiai iki savo kadencijos pabaigos pasieks dugną. O pablogėjimas progresuoja pernelyg greitai. Esmė ta, kad toliau bus dar blogiau. Tai mano prognozė“, – sakė jis.



