Sekite 15min Google
„Sugriauti NATO ir ES iš vidaus“
2025 m. gruodį V.Putinas sušaukė savo pavaldinius į slaptą pasitarimą, rašo „The New York Times“ (NYT), remdamasis apie šį susitikimą žinančiais dviejų šalių pareigūnais. Jų teigimu, V.Putinas specialiosioms tarnyboms ir kariuomenei iškėlė tikslą 2026 metams – „sugriauti NATO ir ES iš vidaus“.
Ši užduotis įgyvendinama bent dviem kryptimis. JAV žvalgyba padarė išvadą, kad nuo šio rudens V.Putinas gali bandyti suskaldyti NATO ir patikrinti Aljanso narių ryžtą ginti viena kitą, surengdamas ribotą užpuolimą prieš vieną iš šalių.
Grėsmių spektras, pasak prieš savaitę paskelbtos „The Wall Street Journal“ informacijos, svyruoja nuo kibernetinės atakos ar bandymo okupuoti teritoriją pasitelkiant neatpažintas ginkluotas grupuotes iki ribotos invazijos į kurią nors šalį rytiniame NATO flange.
Nori įkaitinti atmosferą Moldovoje
Kita svarbi kryptis – Moldovos destabilizavimas. Ji užima centrinę vietą Maskvos pastangose pakirsti Europos Sąjungą ir NATO, rašo NYT.
Kaip dienraščiui teigė Vakarų specialiųjų tarnybų atstovai, Kremliaus prioritetų hierarchijoje pirmoje vietoje yra Ukrainos užkariavimas, o antroje – Moldovos kontrolės perėmimas. Anot jų, V.Putinas vis dar tikisi užimti Ukrainos pietus, kad sukurtų sausumos koridorių, jungiantį Rusiją su Moldova.
Moldova taptų Rusijos agresijos placdarmu
Pastaroji užima strateginę padėtį, vienoje pusėje besiribodama su Ukraina, o kitoje – su ES ir NATO šalimis. Vakarų žvalgybos pareigūnai teigia, kad Moldova Rusijai taptų idealiu placdarmu tolesnei agresijai tiek prieš Ukrainą, tiek prieš Vakarus.
Rusija destabilizacijai bando išnaudoti geografinius ir ekonominius ypatumus. Kovą smogus Ukrainos hidroelektrinei, esančiai netoli sienos su Moldova, buvo užterštas vandens tiekimas didelėse abiejų šalių teritorijose. Vėliau Rusijos bepiločiai orlaiviai Vakarų Ukrainoje atakavo aukštos įtampos liniją, kuria Moldova gauna iki 70 proc. elektros energijos, o tai sukėlė masinius elektros dingimus.
NATO šalyse „hibridinės atakos vyksta kasdien“, ypač rytiniame flange, teigia Vokietijos ginkluotųjų pajėgų generalinis inspektorius generolas Carstenas Breueris. Anot jo, Rusija organizuoja vis daugiau operacijų „pilkojoje zonoje“, siekdama destabilizuoti Europos vyriausybes ir institucijas, bei sistemiškai naudoja dronus silpnoms vietoms, kuriomis būtų galima pasinaudoti, nustatyti.
Nepaisant besitęsiančio karo Ukrainoje, Rusija „jau perorientuoja savo ekonomiką bei ginkluotąsias pajėgas ir ruošiasi didesnio masto konfliktui su Vakarais“, įspėjo C.Breueris.
Ko griebėsi Lenkija ir Baltijos šalys
Dėl šios priežasties Lenkija ir Baltijos šalys pradėjo aktyviai saugoti bei stiprinti užtvankas, dujotiekius ir elektrines nuo Rusijos diversijų. Rusijos kariuomenė ir specialiosios tarnybos planuoja galimą inscenizuotą ataką, kurioje gali būti panaudoti ukrainietiškos gamybos dronai, agentūrai „Reuters“ papasakojo vienos iš Baltijos šalių žvalgybos tarnybos darbuotojas.
„Palaiminimą“ tokiai operacijai turėtų duoti Rusijos vadovybė, įskaitant V.Putiną. Didžiausią nerimą kelia ne tiek galimos jos pasekmės, kiek „politinis chaosas“, kurį ji gali sukelti NATO vadovybėje, kai Europos šalys ir JAV diskutuos, ar reikėtų reaguoti į šį incidentą, o jei taip – tai kaip, paaiškino žvalgybininkas.
